- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-10
- Bylos Nr.
- 1S-114-319/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- A. M.
- Advokatai
- Raimundas Jurka
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. M. atstovo advokato Raimundo Jurkos (toliau – ir pareiškėjas) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-jame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. gruodžio 12 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo nuteistajam A. M..
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
1. A. M., gim. (duomenys neskelbtini), Panevėžio apygardos teismo 2007 m. spalio 2 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta galutinė subendrinta 14 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2006 m. rugsėjo 20 d., bausmės pabaiga – 2020 m. rugsėjo 12 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2016 m. gruodžio 12 d. Komisijos nutarimu nutarta taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio nuostatas.
3. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 11 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu jau yra pakankamai žymi jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudaro pagrindą manyti, kad nuteistais lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Šalies argumentai
4. Nuteistojo A. M. atstovas advokatas Raimundas Jurka skunde apygardos teismui prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir patvirtini Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde pareiškėjas abejoja skundžiamos nutarties pagrįstumu, šią abejonę grįsdamas skundą nagrinėjančio teismo formuojama praktika bylose pagal analogiškas faktines ir teisines aplinkybes, kaip nuteistiesiems taikomas lygtinis paleidimas. Pažymi, kad asmeniui, nuteistam už labai sunkaus nusikalimo padarymą, sprendžiant lygtinio apleidimo klausimą, nusikaltimo sunkumas negali būti reikšmingas, nes jis buvo įvertintas skiriant bausmę nuosprendžiu. Skunde kaip analogiškos situacijos pavyzdys pateikiama Kauno apygardos teismo kolegijos nutartis.
4.2. Pareiškėjas nesutinka su negaliojančių nuobaudų vertinimu, nes laiko, kad jos yra išnykusios ir negali vis dar neigiamai charakterizuoti asmens, jos negali būti sureikšminamos ir tapti lemiančiomis, kadangi teismas turi vertinti ir gerąsias bei stipriąsias nuteistojo savybes. Skunde pažymima, kad nuosekliai vertinant A. M. elgesį pataisos namuose, akivaizdžiai matyti, jog jis yra pasikeitęs ir pozityviai keičiasi toliau, nuteistasis dirba, palaiko socialinius ryšius, nusikalstamo elgesio rizika stipriai sumažėjusi. Skunde pareiškėjas pastebi, kad apylinkės teismas nepagrįstai nepaisė teigiamai A. M. charakterizuojančių duomenų, tai, kad jis atlieka bausmę atvirojoje kolonijoje ir dirba kroviku bei ignoravo tai, kad nuteistasis susituokęs ir turi dvi mažametes dukras, su kuriomis labai glaudus ryšys ir bendravimas su jomis būnant laisvėje ugdys A. M. atsakomybės ir pareigos jausmą.
4.3. Skunde nurodoma, kad nuteistasis atitinka lygtinio paleidimo sąlygas, numatytas BVK 157 straipsnyje, ką patvirtino ir komisija savo nutarime, nes jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, atliko privalomą lygtiniams paleidimui bausmės dalį, neturi galiojančių nuobaudų. Taip pat atkreipia dėmesį, kad taikant asmeniui lygtinį paleidimą, asmuo neatleidžiamas nuo bausmės, o kinta jos atlikimo sąlygos, jam skiriami įpareigojimai ir suvaržymai, kurių nesilaikymas gali nulemti lygtinio paleidimo panaikinimą. Intensyvios priežiūros taikymas nuteistajam reiškia nepertraukiamą jo stebėjimą, maksimalią elgesio kontrolę visuomenėje. Skundo autoriaus įsitikinimu, svarbiausios yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, kurios kartu su jau paminėtomis ir leidžia pagrįstai manyti, kad bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistojo atžvilgiu, todėl bausmės tikslai bus sėkmingai užtikrinti taikant A. M. lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo A. M. atstovo advokato Raimundo Jurkos skundas atmetamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.
7.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. M. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei, jo vertinimo balas yra 16. Pažymėtina, kad net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, nustatyta pažanga taip pat turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
7.2. Kolegija sutinka, kad nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – A. M. dalyvauja būrio visuomeniniame gyvenime, dirba, vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, galiojančių nuobaudų neturi, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Juk sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės, tokią galimybę parodo jo elgesys per visą bausmės atlikimo laiką. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis supranta turintis sunkumų, tačiau jų įvertinimo ir paties prisidėjimo prie jų atsiradimo suvokimo yra prieštaravimų, jis praeityje apgalvodavo ne visas savo elgesio pasekmes, pernelyg pasitikėjo savo sėkmės tikimybe, ne visuomet pasirenka tinkamas problemų sprendimo strategijas. Sutinkamai su Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išlieka nuteistojo kriminogeninis veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai.
7.3. Skunde nuteistojo atstovas kelia abejonę dėl negaliojančių nuobaudų vertinimo. Kolegija pažymi, kad ta aplinkybė, jog nuteistasis svarstymo metu neturėjo galiojančių nuobaudų, nereiškia, kad jis bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaištingai. Per bausmės atlikimo laiką A. M. šešis kartus pažeidė nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, už ką keturis kartus baustas nuobaudomis, du kartus svarstytas drausminėje komisijoje. Jo padarytų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų laikotarpis apima apie aštuonerius metus. Bausmės atlikimo pradžioje nuteistasis nesilaikė nustatytos tvarkos (3 pažeidimai), už ką buvo baudžiamas, po nuobaudų skyrimo kurį laiką buvo tik skatinamas, pažeidimų nedarė, tačiau, praėjus keleriems metams ir vėl nusižengė, paskutinė už vidaus tvarkos pažeidimą skirta nuobauda panaikinta tik 2015 m. gegužės 27 d. Paskatinimų ir nuobaudų santykis bei jų dinamika rodo, kad nuteistojo A. M. elgesio korekcija nebuvo nuosekli. Be to, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, šios aplinkybės rodo, jog nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi ir tuo pačiu neleidžia nuteistojo elgesio vertinti kaip nepriekaištingo ir daryti vienareikšmiškos išvados apie jo siekį atsiriboti nuo nusikalstamumą skatinančių veiksnių.
7.4. Dėl skundo argumentų apie padarytų nusikalstamų veikų vertinimą, sprendžiant lygtinio apleidimo klausimą, kolegija nurodo, kad, sprendžiant, ar asmuo, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nebenusikals, svarbu įvertinti ne tik nuteistojo elgesį pataisos namuose, tačiau ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas, spręsdamas dėl galimybės taikyti jam lygtinį paleidimą, apie jo padarytą nusikaltimą pasisakė vertinant A. M. asmenybės ypatumus, galinčius lemti tolesnį jo elgesį, šią aplinkybę vertino visų kitų jo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių visumoje, nesuteikdamas jai ypatingos ar prioritetinės reikšmės, taigi, teismas jokių įstatymų nuostatų nepažeidė. Kolegija nesutinka ir su skundo argumentu, kad šiuo atveju teismas nesivadovavo teismų praktika ir pažymi, kad skunde nurodytoje nutartyje nebuvo analizuojama analogiška situacija, nes, kaip jau minėta, kiekvienas nuteistasis pasižymi tik jam būdingomis savybėmis, kriminogeniniais veiksniais, o sprendžiant dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, vertinama visų nustatytų aplinkybių visuma, todėl kiekvienas nagrinėjamas lygtinio paleidimo klausimas iš esmės yra individualus.
7.5. Kolegija nesutinka su skundo teiginiu, jog teismas nepagrįstai nepaisė teigiamai A. M. charakterizuojančių duomenų, t. y., kad nuteistasis dirba, neturi galiojančių nuobaudų, skatintas, stipriai sumažėjusi nusikalstamo elgesio rizika, nes šie duomenys skundžiamoje nutartyje buvo paminėti ir vertinami, tačiau visų nustatytų ir šioje nutartyje aukščiau aptartų duomenų kontekste jie nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistais jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Sutiktina su skundo teiginiu, kad apylinkės teismas neužsiminė apie nuteistojo socialinius ryšius, jo turimą šeimą, mažamečius vaikus, tačiau vėlgi, analizuojant visas lygtinio paleidimo klausimui spręsti svarbias aplinkybes ir duomenis, ši, kitų visumos kontekste, nėra išskirtinė ir galinti lemti kitokio sprendimo priėmimą.
7.6. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad taikant lygtinį paleidimą, asmuo neatleidžiamas nuo bausmės, o kinta jos atlikimo sąlygos, jam skiriami įpareigojimai ir suvaržymai. Intensyvios priežiūros taikymas nuteistajam reiškia nepertraukiamą jo stebėjimą, maksimalią elgesio kontrolę visuomenėje. Kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (2011 m. gruodžio 22 d. Nr. XI-1860) 28 straipsnyje reglamentuotas intensyvios priežiūros vykdymo terminas, kur numatyta, jog intensyvi probuojamojo priežiūra vykdoma tris mėnesius, atsižvelgusi į probuojamojo rizikos lygį, probacijos tarnyba gali pratęsti intensyvios probuojamojo priežiūros vykdymą trims mėnesiams, tačiau bendras vykdomos probuojamojo intensyvios priežiūros terminas negali trukti ilgiau kaip vienus metus <....>“. Kaip matyti, A. M. neatliktos bausmės dalis sudaro daugiau kaip tris su puse metų, todėl, pasibaigus įstatyme numatytam net ir maksimaliam jo priežiūros terminui, nuteistasis žymiai daugiau laiko (daugiau nei du su pusę metų) liktų be jokių įstatyminių įpareigojimų nei jam būtų taikyta intensyvi priežiūra.
8. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytos išvados, neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo A. M. atstovo skunde nurodyti argumentai taipogi nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. M. atstovo advokato Raimundo Jurkos skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.