Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. gynėjos advokatės Stasės Kupčiūnienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į paskirtąją bausmę, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies a) papunkčiu, įskaitytas laikotarpis, prabūtas R. L. sulaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka nuo 2018 m. sausio 1 d., 21 val. 52 min. iki 2018 m. sausio 2 d., 14 val. 02 min., t. y. 1 para.

Ikiteisminio tyrimo metu R. L. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeista.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 68 straipsniu, R. L. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones trejiems metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. L. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. sausio 1 d., apie 21 val. 52 min., Kauno rajone, Garliavoje, S. Lozoraičio gatvėje ties namu Nr. 10A, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį Mitsubishi Galant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2,69 promilės alkoholio kraujyje).

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo R. L. gynėjos advokatės S. Kupčiūnienės apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Apeliaciniu skundu nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, įrodymų vertimo ar veikos kvalifikavimo klausimai, nuteistojo skunde keliamas jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, konstatuoja, jog yra pagrindo R. L. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, todėl skundžiamas nuosprendis yra keičiamas dėl netinkamai pritaikymo baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

7. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.), todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, 2K‑61-895/2015, 2K‑66-303/2015).

8. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą neskirti apeliantui bausmės vykdymo atidėjimo, įvertino tai, kad nuteistasis naują nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui, yra baustas administracine tvarka, be to, nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, todėl sprendė, kad nuteistasis sistemingai pažeidinėja įstatymus ir daro naujas nusikalstamas veikas.

9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymas tiesiogiai nedraudžia teismui taikyti BK 75 straipsnio kai nuteistasis anksčiau yra padaręs nusikalstamas veikas, turi neišnykusį teistumą. Ši diskrecinė teismo teisė iš esmės suponuoja pareigą papildomai (dar kruopščiau) įvertinti kaltininko asmenybę ir šis vertinimas neturi būti atsietas nuo kaltininko ankstesnės nusikalstamos veikos. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje R. L. paskirta pakankamai griežta laisvės atėmimo bausmė 8 mėnesiams, kuri yra tinkamai individualizuota. Tačiau skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, tinkamai paskyręs nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, neatidžiai apsvarstė visas bylos aplinkybes, leidžiančias manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

10. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi nuodugniai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

11. Bylos duomenimis, R. L. nuteistas už nesunkų tyčinį nusikaltimą, padarytą turint vieną neišnykusį teistumą. Priešingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, kiti teistumai yra išnykę (1 t., b. l. 91-94). Sutiktina, kad nagrinėjamu atveju nuteistąjį neigiamai charakterizuoja ir tai, kad nusikalstamą veiką Kelių transporto eismo saugumui jis padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones bei turi galiojančią administracinę nuobaudą (1 t., b. l. 95-97).

12. Kita vertus, be minėtų, R. L. neigiamai apibūdinančių duomenų, nustatyta ir tai, kad R. L. paskutinį kartą teistas 2012 m., jam paskirtą bausmę atliko. Atkreiptinas dėmesys, kad nors šis nusikaltimas buvo padarytas turint neišnykusį teistumą, tačiau per šį terminą, kuris ėjo į pabaigą (iki teistumo pabaigos buvę likę mažiau nei 3 mėnesiai), nuteistasis, sprendžiant iš bylos duomenų, laikėsi jam nustatytų probacijos sąlygų (lygtinio paleidimo laikotarpiu) bei naujų nusikalstamų veikų nedarė, todėl nesutiktina su apylinkės teismo išvada, kad nuteistasis sisteminga pažeidinėja įstatymus ir daro naujas nusikalstamas veikas. Be to, jam inkriminuoti nusikalstami veiksmai sunkesnių pasekmių iš esmės nesukėlė – asmenys ar eisme dalyvaujančios transporto priemonės nenukentėjo, turtas sugadintas nebuvo, nusikalstami veiksmai truko neilgai, nuteistasis elgėsi spontaniškai, iš anksto neapgalvodamas ir nenumatydamas savo veiksmų. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, R. L. pateikė duomenis apie tai, kad dėl jam atliktos širdies operacijos jis liko tik iš dalies darbingas, nuo 2018 m. spalio 29 d. iki 2019 m. spalio 28 d. jam nustatytas 55 procentų darbingumo lygis (2 t., b. l. 73-74). Nustatytos aplinkybės pagrįstai leidžia spręsti, kad, paskyrus R. L. realią laisvės atėmimo bausmę, bus padaryta neigiama įtaka jo sveikatos būklei. Teismo vertinimu, nuteistasis nėra toks pavojingas, kad vienintelė bausmė, kuri jį pataisytų ir pasiektų tikslus, yra realus laisvės atėmimas. Nors jis nusikalto ne pirmą kartą, nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusi teistumą, tačiau anksčiau padarytos nusikalstamos veikos buvo turtinio pobūdžio. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai skatina taikyti alternatyvias laisvės atėmimui bausmes. Valstybės Europos Tarybos narės tiesiogiai skatinamos įtvirtinti ir plėsti su laisvės atėmimu nesusijusių sankcijų ir priemonių taikymo praktiką, nacionalinėse baudžiamosios justicijos sistemose taikyti laisvės atėmimą kaip kraštutinę priemonę. Teismo manymu, bausmės vykdymo atidėjimas yra viena svarbiausių alternatyvų laisvės atėmimo bausmei Lietuvos Respublikos baudžiamosios justicijos sistemoje.

13. Kolegija daro išvadą, kad R. L. resocializacija už nesunkaus nusikaltimo padarymą galima ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, kurios šiuo atveju leidžia pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Kolegijos nuomone, žinojimas, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu toliau darant teisės pažeidimus kaltinamasis gali būti nukreiptas vykdyti paskirtą bausmę, kad net ir pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimui ateityje padaryti teisės pažeidimai gali būti vertinami kur kas griežčiau, teismui sudaro pagrindo manyti, kad kaltinamasis pakeis savo elgesį ir daugiau nenusikals.

14. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Įvertinus tai, kad nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką sąlygojo nesaikingas alkoholio vartojimas, be to, administracine tvarka R. L. baustas ir už psichoaktyvių medžiagų vartojimą, praeityje gydytas dėl elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, todėl jam skirtinas įpareigojimas, numatytas BK 75 straipsnio 2 dalies 10 punkte – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Šis įpareigojimas kartu su pareiga, numatyta BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte, teisėjų kolegijos nuomone, ribos nuteistojo elgesį, skatins laikytis įstatymų ateityje ir sudarys prielaidas siekti ir kitų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 333 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 24 d. nuosprendį pakeisti.

R. L. taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir paskirtos bausmės – laisvės atėmimo aštuoniems mėnesiams – vykdymą atidėti dvejiems metams.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, R. L. paskirti pareigas: 1) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.