Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2017-11-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-642-626/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-08-14Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2017-11-16Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-11-16
Bylos Nr.
1A-642-626/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38496-2017-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vitalija Norkūnaitė, Audrius Cininas, Jurgitos Mačionytės
Nuteistasis
A. A.
Kategorijos
yla Nr. 1A-642-626/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38496-2017-3
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.10.1.; 1.2.4.6.2.1.; 2.4.6.4.2
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Jolitai Žylienei,dalyvaujant prokurorei L. M.,nuteistajam A. A. ir jo gynėjui advokatui V. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-14 nuosprendžio, kuriuo A. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-21 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir A. A. paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. nuteistas už fizinio skausmo ir nežymaus savo šeimos nario sveikatos sutrikdymą. O būtent už tai, kad jis, 2017-07-30, apie 6.30 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,08 promilių girtumas), mažamečio sūnaus R. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) akivaizdoje sudavė savo sugyventinei L. J. vieną smūgį kumščiu į kairę ranką virš alkūnės, padarydamas poodinę kraujosruvą kairiame žaste ir tuo nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą, po to sudavė vieną smūgį dešinės rankos kumščiu į galvą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

Šalies argumentai

2. Nuteistasis A. A. (toliau – apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo jam priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Skunde prašo atsižvelgti į tai, kad konfliktą išprovokavo jo sugyventinė, griebdama pinigus jam iš rankų; ekspertizės akte nurodyta, kad jokios žalos galvos srityje nematoma; nenustatyta, kad mėlynės ant nukentėjusiosios rankų atsirado dėl to, kad jis suėmė nukentėjusiąją už rankos; nenustatyta, kad vaikas buvo prabudęs ir matė konfliktą; jie su nukentėjusiąją bendro ūkio nevedė, gyvena jam priklausančiuose namuose kartu tik dėl vaiko, pinigais nesidalino, duodavo pinigus tik tada, kai reikėjo vaikui.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į skundą nepateikta.

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis prašė jo skundą tenkinti, nurodė, kad iš jo pusės būtų buvę kvaila smurtauti, jis tik pastūmė nukentėjusiąją, kad išvengti konflikto. Nuteistojo gynėjas advokatas nurodė, kad visiškai išteisinti jo ginamojo nėra pagrindo, tačiau nuosprendis yra per griežtas ir yra pagrindas jį švelninti, nes byloje nėra įrodymų, kad jo ginamasis smogė nukentėjusiajai kumščiu. Specialistai pasisakė, kad sužalojimų byloje nėra, taip pat nėra didelio veikos pavojingumo. Nukentėjusioji nurodė, kad atėmė iš jo ginamojo pinigus ir paslėpė, dėl to įvyko konfliktas. Žala byloje nenustatyta. Prašo švelninti bausmę.

Žemesnės instancijos teismas

Prokuroras prašė skundą atmesti. Jo nuomone pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus. Nurodė, kad A. A. du kartus nuteistas už analogiškas veikas dar prieš šią nusikalstamą veiką. Paskutinis nuosprendis paskelbtas liepos 21 dieną, o veika padaryta – 30 dieną. Mano, kad teismas paskyrė teisingą bausmę.

Motyvuojamoji dalis

5. Skundas tenkinamas iš dalies.

6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai A. A. pripažino kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Jo kaltė visiškai įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, visi byloje surinkti duomenys buvo vertinami, tikrinami, atliekant baudžiamojo proceso kodekso numatytus proceso veiksmus, taip pat lyginant juos tarpusavyje, esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.

Tačiau teisėjų kolegija mano, kad nuteistajam buvo paskirta per griežta bausmė, todėl apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 2 punktas).

7. Apeliantas iš esmės neginčija konflikto, vykusio kaltinime nurodytu laiku ir vietoje fakto, tačiau neigia naudojęs smurtą prieš sugyventinę, sutinka, kad sugyventinę pastūmė norėdamas išeiti iš kambario, tačiau nesutinka, kad sudavė kumščiu į galvą, sužalojimas galvoje nebuvo nustatytas ir specialisto išvadoje.

7.1. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas prieš savo artimą giminaitį ar šeimos narį, sukėlė šiam asmeniui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamoji atsakomybė kyla tik esant tyčinei kaltės formai. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir: norėjo taip veikti (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas); numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

7.2. Baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą galima tik nustačius, jog kaltininkas neabejotinai atliko įstatymo dispozicijoje nurodytus veiksmus, kurie įstatymų leidėjo pripažįstami kaip neabejotinai sukeliantys fizinį skausmą.

7.3. Išanalizavus skunde nurodytas aplinkybes, baudžiamosios bylos medžiagą, kaltinamojo parodymus, nukentėjusiosios parodymus duotus teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, neginčijamai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tarp sugyventinių A. A. ir L. J. įvyko konfliktas dėl iš kaltinamo asmens paimtų pinigų, kurio metu L. J. buvo sukeltas fizinis skausmas suduodant dešinės rankos kumščiu į galvą ir buvo nežymiai sutrikdyta jos sveikata suduodant kumščiu į kairę ranką virš alkūnės.

7.4. Apeliantas nurodo, kad konfliktą išprovokavo nukentėjusioji atimdama pinigus ir neleisdama išeiti iš kambario. Jis nukentėjusiąją tik pastūmė suėmęs už rankos, todėl ir galėjo atsirasti mėlynė. Smūgio į galvą nesudavė, o tik grasino. Nurodė nežinantis, kodėl nukentėjusioji galėtų norėti jį apklabėti. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad esant situacijai, kai apie nagrinėjamą įvykį iš skirtingų asmenų gaunama prieštaringa informacija, būtina įvertinti, kurių asmenų parodymai yra patikimi ir objektyvūs. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas, pripažindamas A. A. kaltu, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios parodymais, kurie dėl esminių įvykio aplinkybių buvo nuoseklūs viso proceso metu, smūgio sudavimą į ranką patvirtina ir specialisto išvada, policijos registrų išrašas, bendrojo pagalbos centro duomenys, pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir kita rašytinė bylos medžiaga.

7.5. Vertinant nukentėjusiosios parodymų patikimumą, pažymėtina, jog jų parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklūs. Tiek atvykusiems pareigūnams, tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, apžiūrint specialistui ir teisme nukentėjusioji nurodė du trauminius poveikius jai padarytus konflikto metu: į kairę ranką virš alkūnės ir į galvą. Specialisto išvadoje nurodyta, kad L. J. padaryta poodinė kraujosruva kairiame žaste, paveikus kietu buku daiktu; mažiausiai vienu trauminiu poveikiu; galėjo būti padarytas suduodant smūgį (kito asmens suduotu smūgiu), taip pat atsitrenkiant į kietą, buką paviršių. Apeliacinės instancijos teismas netikėti nukentėjusiosios parodymais neturi pagrindo, jų nenurodė ir kaltininkas. Vidinį teismo įsitikinimą dėl nukentėjusiosios nurodytų smurto panaudojimo prieš ją aplinkybių teisingumo, sustiprina ir Bendrajame pagalbos centre gauto pranešimo turinys, skambučio įrašas bei ankstesni A. A. smurto panaudojimo faktai konfliktų metu prieš nukentėjusiąją, kurie iš esmės yra analogiški, įvykdyti esant kaltininkui neblaiviam, smūgiuojant į galvą (nuosprendis, byloje Nr. 1-2118-292/2017), 2017-07-30 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodytos aplinkybės. Apelianto kaltės ir smurto prieš nukentėjusiąją panaudojimo fakto nepaneigia ir apelianto argumentai, kad konfliktą pradėjo nukentėjusioji bei, kad specialisto išvadoje nėra nustatytas sužalojimas galvoje. Dėl antrosios aplinkybės pažymėtina, kad pripažinus įrodytą faktą, kad A. A. sudavė kumščiu nukentėjusiajai į galvą, nors ir nebuvo nustatytas sužalojimas, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, kad šis smūgis sukėlė jai skausmą.

7.6. Smūgių sudavimo aplinkybės rodo, kad A. A. veikė tiesiogine tyčia.

7.7. Dėl nurodytų aplinkybių pritariama apylinkės teismo išvadai, kad A. A. veiksmai yra priežastiniame ryšyje su nežymiu nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymu bei su fizinio skausmo sukėlimu. Kiekvieno iš jų (sveikatos nežymus sutrikdymo ar fizinio skausmo sukėlimo), pakanka išvadai, kad A. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

7.8. Taip pat atmetamas kaip nepagrįstas apelianto A. A. prašymas pašalinti kaltinimo iš aplinkybę, kad smurtauta mažamečio sūnaus R. A. akivaizdoje. Pažymėtina, kad šią aplinkybę patvirtina ne tik nukentėjusiosios parodymai, bet ir jo paties parodymai teisme, kad R. A. greičiausiai matė jų konfliktą, nes jie gyveno vieno kambario bute ir jis (vaikas) jau buvo atsimerkęs.

Dėl bausmės

8. Skundą nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistojo gynėjas nesutiko su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme. Nurodė, kad ji yra per griežta.

9. Nors apeliaciniame skunde nebuvo prašoma patikrinti nuosprendį dėl paskirtos bausmės, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio proceso paskirtį - užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiai (nutartys), esant gynėjo prašymui, patikrina ir bausmės individualizavimą.

10. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte pabrėžiama, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, jog teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos bei atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus reikšmingus bylai kriterijus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68-942/2016).

10.1. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

10.2. Baudžiamajame įstatyme taip pat nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

10.3. Nagrinėjamoje byloje apeliantas nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kurio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, pati griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė paskirta konstatavus jog buvo padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas veikiant tiesiogine tyčia, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstama veika padaryta A. A. būnant neblaiviam (nustatytas 2,08 promilių girtumas) ir, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Taip pat įvertinus A. A. asmenybę (anksčiau teistas, paties teigimu – dirbantis pagal individualią veiklą, nesigydė psichikos sveikatos centre). Be to, apylinkės teismas skirdamas bausmę nurodė, kad nusikalstama veika buvo padaryta bausmės vykdymo atidėjimo metu. Tačiau šis argumentas prieštarauja bylos duomenims. Teistumo duomenimis, A. A. pirmesnis apkaltinamasis nuosprendis priimtas 2017-07-21, o nagrinėjama veika padaryta 2017-07-30, t. y. dar nesant įsiteisėjusiam pirmesniam nuosprendžiui. Pagal bendrąją nuosprendžio vykdymo tvarką (išskyrus išimtis), vykdomas tik įsiteisėjęs nuosprendis (BPK 342 straipsnis, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 11 straipsnio 2 dalis). Taigi, priešingai nei nurodo apylinkės teismas, A. A. naują nusikalstamą veiką padarė neįsiteisėjus pirmesniam nuosprendžiui ir pastarojo nepradėjus vykdyti. Todėl apylinkės teismo išvada, kad bausmės vykdymo atidėjimas savo prevencinių tikslų nepasiekė, laikoma nepagrįsta. Tačiau pastaroji aplinkybė, kad nauja nusikalstama veika padaryta po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, neigiamai charakterizuoja A. A..

11.1. Pažymėtina, kad individualizuojant bausmę, visoms BK 54 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-58/2009, 2K-115/2009, 2K-603/2010, 2K-68-942/2016). Kolegijos nuomone, šiuo atveju pati griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė paskirta nepagrįstai sureikšminus aplinkybę, kad nauja nusikalstama veika padaryta neužilgo po pirmesnio nuosprendžio priėmimo. Minėta, kad parenkant bausmės rūšį būtina įvertinti ir pačios veikos pavojingumą, padarymo aplinkybes, kilusias pasekmes, nukentėjusiojo elgesį. Iš pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad kaimynai nurodė, jog konfliktai tarp sugyventinių vyksta dažnai, nes abu vartoja alkoholį. Be to, konfliktą pradėjo (išprovokavo) pati nukentėjusioji, atimdama iš A. A. ne jai priklausančius pinigus, užtverdama kelią, nors matė, kad jis neblaivus ir žinojo jo polinkį smurtauti. Pati konflikto eiga ir smurto panaudojimo aplinkybės rodo, kad veika nepasireiškė ypatingu agresyvumu, intensyvumu. Smūgis į galvą nebuvo stiprus, dėl jo nukentėjusioji nepatyrė jokių sužalojimų. Taigi, nusikalstama veika pagal savo pavojingumo pobūdį ir laipsnį nebuvo itin pavojinga.

11.2. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs anksčiau nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju nuteistajam buvo paskirta per griežta bausmė savo rūšimi ir neproporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumui. Bausmės tikslai bus pasiekti A. A. paskyrus ne sankcijoje nurodytą pačią griežčiausią laisvės atėmimo bausmę, o areštą, artimą BK 49 straipsnio 3 dalyje nurodytam šios bausmės vidurkiui.

13. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrintina ją iš dalies pridedant prie 2017-07-21 nuosprendžiu paskirta bausme.

14. Be to, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad 2017-07-21 nuosprendžiu buvo paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, kuris nebuvo pradėtas vykdyti, t. y. nebuvo išbandyta galimybė bausmės tikslus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, asmeniui dalyvaujant smurtinį elgesį keičiančiose programose, motyvuojant jį gydytis nuo alkoholizmo. Neabejotina, kad paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra atkreipęs dėmesį, jog bausmės vykdymo atidėjimas yra vidutinio sunkumo teisinė sankcija, kuri laikytina proporcinga ir tinkama valstybės reakcijos forma į vidutinio sunkumo ir sunkų nusikalstamą elgesį. Šiuo atveju asmuo ne tik įpareigojamas tam tikrą laikotarpį laikytis tam tikrų pareigų ar draudimų, yra prižiūrimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos, privalo vykdyti individualiame probacijos plane numatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, bet jam net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus gresia realus laisvės atėmimas (Kasacinė nutartis Nr. 2K-268-942/2017). Kolegijos nuomone, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, tikslinga šiuo atveju suteikti galimybę nuteistajam taisytis neizoliuotam nuo visuomenės, skiriant jam įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones, galinčias realiai taisyti nuteistąjį, todėl jam paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas.

15. Atsižvelgiant į padarytas išvadas, nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (328 straipsnio 2 punktas, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo A. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-14 nuosprendžio dalį dėl A. A. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės ir A. A., nuteistam pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirti 60 parų areštą.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-21 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę bausmę paskirti 1 metus 5 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant A. A. per visą bausmės atidėjimo laikotarpį: neišvykti iš gyvenamosios vietos (miesto/rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; neišeiti iš savo gyvenamosios vietos nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose; dirbti arba registruotis darbo biržoje; nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; gydytis nuo priklausomybės ligų, kai nuteistasis sutinka.

Vadovaujantis BK 72² straipsnio 1 dalimi, paskirti A. A. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri turi būti įvykdyta per 3 mėnesius nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios.

A. paskirtą kardomąją priemonę-suėmimą panaikinti paskelbus šį nuosprendį.

Laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2017-07-30 iki 2017-11-16.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos, tačiau gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kasacine tvarka per tris mėnesius nuo jo paskelbimo.

Teisėjai Audrius CininasJurgitos MačionytėsVitalija NorkūnaitėNuorašas tikras:Teisėja Vitalija Norkūnaitė