- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-10
- Bylos Nr.
- I-3575-595/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01758-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Vita Valeckaitė
- Pareiškėjas
- E. Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai
- Kategorijos
- 22.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Jolitos Rasiukevičienės, Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. Ž. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai dėl vilkinimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja E. Ž. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1), kuriame prašo įpareigoti Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministeriją (toliau – ir Ministerija) išnagrinėti jos 2019 m. kovo 19 d. ir 2019 m. balandžio 12 d. raštuose pateiktus prašymus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Skunde nurodė, kad likvidavus jos buvusią darbovietę - Valstybinį turizmo departamentą prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai nuo 2019 m. sausio 1 d. deleguota funkcija mokėti jai išeitinę išmoką. Teigia, kad atsakovė išmokėjo išmoką, tačiau vėliau pareiškė, kad ją išmokėjo be teisinio pagrindo, nurodant, kad išmokėjimui turėjo įtakos pareiškėjos veikimas ar neveikimas, su kuo ji kategoriškai nesutinka. Pareiškėja nurodė, kad 2019 m. kovo 19 d. raštu „Dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo“ kreipėsi į atsakovę, prašydama pradėti tarnybinį patikrinimą dėl Ministerijos darbuotojų galimai aplaidaus pareigų vykdymo ar nevykdymo. 2019 m. balandžio 8 d. gavo iš atsakovės raštą Nr. (40.1-12)-3-1358 „Dėl taikaus ginčo sprendimo“, kuriame nėra informacijos dėl pareiškėjos 2019 m. kovo 19 d. raštu pateikto prašymo pradėti tarnybinį patikrinimą. Atsižvelgdama į tai, 2019 m. balandžio 12 d. raštu „Atsakymas į 2019-04-08 raštą Nr. (40.1.-12)-3-1358“ kreipėsi į atsakovę nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio rašto gavimo dienos, ją raštu informuoti, ar pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl galimai aplaidaus Ministerijos darbuotojų pareigų vykdymo ar nevykdymo ir kokia tarnybinio patikrinimo eiga šiai dienai, papildomai išsiunčiant jai paštu įsakymą, kuriuo nuspręsta pradėti tirti nusižengimą ir ar sudaryta komisija jam tirti.
Nurodė, kad nuo 2019 m. kovo 19 d. rašto pateikimo atsakovei yra praėję daugiau kaip 20 darbo dienų, tačiau iki kreipimosi į teismą dienos negavo jokio atsakymo į 2019 m. kovo 19 d. prašymą ir jo papildymą, pateiktą 2019 m. balandžio 12 d., kuris kaip teigia pareiškėja nėra savarankiškas prašymas, ir jam netaikytinas 20 dienų terminas. Teigia, kad toks atsakovės elgesys yra laikytinas vilkinimu atsakyti į pateiktus prašymus, todėl prašo teismo įpareigoti atsakovę atsakyti į jos pateiktus prašymus.
Atsiliepimas
Atsakovė Ministerija atsiliepime į skundą nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos pozicija, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 9-13).
Paaiškino, kad Ministerija į pareiškėjos 2019 m. kovo 19 d. raštą, kurį Ministerija gavo 2019 m. kovo 25 d., atsakė 2019 m. balandžio 8 d. raštu Nr. (40.1-12)-3-l358. Ministerija, 2019 m. balandžio 15 d. gavusi pareiškėjos 2019 m. balandžio 12 d. raštą, pasinaudojo teise kreiptis į teismą su 2019 m. balandžio 30 d. ieškiniu dėl be pagrindo įgytos išeitinės išmokos priteisimo iš pareiškėjos. Be to, pati pareiškėja skunde teigia, kad 2019 m. balandžio 12 d. rašte išdėstytas prašymas nėra savarankiškas, o tik papildo ankstesnį pareiškėjos 2019 m. kovo 19 d. raštą, į kurį, kaip minėta, Ministerija atsakė 2019 m. balandžio 8 d. raštu.
Nurodė, kad Ministerija niekaip nevertino pareiškėjos elgesio, pvz., kaip nesąžiningo, o, priešingai, teigė, kad įvyko sąskaitybos klaida. Pareiškėjos argumentai, kad ji reikalavo atlikti tarnybinių nusižengimų tyrimus, nes pati buvo nepagrįstai kaltinama, taip pat laikytini neatitinkančiais tikrovės. Mano, kad pareiškėja šioje administracinėje byloje iš tikrųjų siekia teikti prieštaravimus ne Ministerijai, bet Vilniaus regiono apylinkės teismo priimtam preliminariam sprendimui, kuriame ir buvo pasisakyta apie pareiškėjos nesąžiningumą, pasireiškusį be pagrindo įgyjant išeitinę išmoką. Tokiu būdu pareiškėja galimai piktnaudžiauja administracinių bylų teisena.
Nesutikdama su pareiškėjos skundu, paaiškino, kad šiuo atveju nebuvo tarnybinio patikrinimo rezultatų, apie kuriuos Ministerija turėtų informuoti pareiškėją. Pareiškėjos prašymai pradėti tyrimus Ministerijai nebuvo privalomi. Mano, kad šiuo atveju prašymai Ministerijai buvo teikti pareiškėjai siekiant išvengti pareigos grąžinti nepagrįstai gautą išeitinę išmoką ar vilkinti patį grąžinimą, kadangi prašymuose išmokos grąžinimas ir negrąžinimas be teisinio pagrindo susietas su tarnybinių tyrimų atlikimo sąlyga. Ministerija pareiškėjai atsakė ne formaliai, bet įvertinusi minėtų prašymų turinį ir susirašinėjimo aplinkybes. Ministerijos 2019 m. balandžio 8 d. raštas, kaip ir aplinkybė, buvo ar nebuvo atlikti tarnybiniai patikrinimai, niekaip neįtakoja pareiškėjos materialinių teisių ir pareigų. Prašo skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Šioje byloje ginčas kilo dėl atsakovės vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, todėl pareiškėja prašo teismo įpareigoti atsakovę išnagrinėti jos 2019 m. kovo 19 d. ir 2019 m. balandžio 12 d. raštuose pateiktus prašymus.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Ministerija 2019 m. kovo 14 d. raštu Nr. (6.18-07)-03-990 (b. l. 17) kreipėsi į pareiškėją, prašydama grąžinti 2019 m. vasario 4 d. be pagrindo sumokėtą 873,38 Eur išeitinę išmoką. Rašte aiškiai nurodė išeitinės išmokos grąžinimo teisinį pagrindą.
Pareiškėja 2019 m. kovo 19 d. raštu kreipėsi į atsakovą (b. l. 19), prašydama pradėti tarnybinį patikrinimą dėl galimai aplaidaus Ministerijos darbuotojų pareigų vykdymo ar nevykdymo, nes, pasak pareiškėjos, atsakovė pervedė 873,38 Eur kaip išeitinę kompensaciją už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki sausio 31 d., nors nuo 2019 m. sausio 7 d. institucijoms turėjo būti žinoma apie jos darbo pradžią naujoje darbovietėje.
Ministerija 2019 m. balandžio 8 d. raštu Nr. (40.1-12)-3-l358 „Dėl taikaus ginčo sprendimo“ (b. l. 3, 20-21) informavo, kad pagal faktines aplinkybes, kurias išdėstė rašte, įvyko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta sąskaitybos klaida ir pasiūlė pareiškėjai geranoriškai grąžinti lėšas.
Pareiškėja 2019 m. balandžio 12 d. rašte „Atsakymas į 2019-04-08 raštą Nr. (40.l-12)-3-1358“ (b. l. 4, 22-23) nurodė, kad atsakovės reikalavimas grąžinti permoką, kuri buvo padaryta dėl galimai aplaidaus Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ir Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro darbuotojų darbo, yra nepagrįstas, todėl informavo, kad sprendimą dėl permokos grąžinimo priims tik atsakovei atlikus tarnybinį patikrinimą, todėl prašė nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio rašto gavimo dienos raštu informuoti, ar pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl darbuotojų galimai aplaidaus pareigų vykdymo ar nevykdymo.
Ministerija su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama iš E. Ž. (atsakovės) priteisti kaip nepagrįstai įgytos išmokos - 873,38 Eur skolą. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. gegužės 10 d. preliminariu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-5713-723/2019, Ministerijos ieškinį patenkino ir priteisė iš E. Ž. kaip nepagrįstai įgytos išmokos - 873,38 Eur skolą (b. l. 24-28).
Taigi, įvertinus pateiktus dokumentus į bylą, nustatyta, kad Ministerija į pareiškėjos 2019 m. kovo 19 d. raštą, kurį Ministerija gavo 2019 m. kovo 25 d., kuriame pareiškėja prašė atlikti tarnybinį patikrinimą dėl galimai aplaidaus pareigų vykdymo/nevykdymo, atsakė pareiškėjai 2019 m. balandžio 8 d. raštu Nr. (40.1-12)-3-l358, kuriame nurodė, tiek faktines, tiek teisines aplinkybes dėl susiklosčiusios situacijos, t. y. kodėl pareiškėjai buvo nepagrįstai išmokėta išeitinė išmoka bei buvo paprašyta be pagrindo sumokėtą sumą grąžinti į Ministerijos sąskaitą (b. l. 20-21). Kaip nurodė pareiškėja skunde, 2019 m. balandžio 12 d. atsakymas į 2019 m. balandžio 8 d. Ministerijos raštą yra jos 2019 m. kovo 19 d. prašymo papildymas. Taigi, nustatyta, kad Ministerija laikėsi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nustatyto termino ir laiku atsakė pareiškėjai į jos 2019 m. kovo 19 d. teiktą prašymą (Įstatymo 31 straipsnis). Nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad Ministerija jai į 2019 m. kovo 19 d. prašymą nėra pateikusi jokio atsakymo. Nenustatyta, kad pareiškėja administracinių bylų teisenos tvarka būtų skundusi Ministerijos 2019 m. balandžio 8 d. atsakymą.
Pažymėtina tai, kad iš šalių raštų matyti, jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl išmokos išmokėjimo teisėtumo, kuris šiuo metu vis dar yra nagrinėjamas teisme (Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 31 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-5713-723/19, Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr.e2S-1668-643/2019).
Ministerija nurodė, kad 2019 m. balandžio 15 d. gavusi pareiškėjos 2019 m. balandžio 12 d. raštą, nepažeisdama jokių Viešojo administravimo įstatymo reglamentuojamų terminų, pasinaudojo teise kreiptis į teismą su 2019 m. balandžio 30 d. ieškiniu dėl be pagrindo įgytos išeitinės išmokos priteisimo iš pareiškėjos. Tokiu būdu pareiškėjai tapo žinomas ieškinio forma išdėstytas Ministerijos atsakymas. Juolab pareiškėja skunde nurodė, kad 2019 m. balandžio 12 d. raštas nėra savarankiškas prašymas nukreiptas Ministerijai, ir jam neturi būti taikomas 20 darbo dienų išnagrinėti nustatytas terminas. Todėl teismas dėl to plačiau nepasisako.
Tiek iš pareiškėjos raštų, tiek iš Ministerijos raštų (atsakymų) turinio aišku, kad tarp šalių kilęs konkretus civilinis ginčas dėl išeitinės išmokos išmokėjimo teisėtumo.
Todėl remiantis išdėstytais argumentais, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė vilkino atlikti veiksmus, laiku neatsakė į pareiškėjos prašymą, bei kad pareiškėjos teisė iš viešojo administravimo subjekto gauti atsakymą buvo pažeista.
Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo arba, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba, - atitinkamai Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, savivaldybės meras pradeda tarnybinio nusižengimo tyrimą savo sprendimu arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Jeigu įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, kad valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, šioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje turi būti pradėtas valstybės tarnautojų, dėl kurių galimos kaltės buvo padaryti įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, tarnybinio nusižengimo tyrimas.
Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 27 nutarimo Nr. 1390 redakcija) (toliau - Aprašas), 3 punkte nustatyta, kad gavus oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) yra nurodęs, kad savarankišku administracinės bylos (skundo, reikalavimo) dalyku administraciniame teisme yra visi viešojo administravimo institucijų priimti aktai, nepaisant jų formos, sukeliantys materialaus (ne procedūrinio) pobūdžio pasekmes (2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011, 2019 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-46-624/2019). LVAT praktikoje yra ne kartą pripažinta, kad valstybės tarnautojo nubaudimas už padarytą ar tariamą nusižengimą negali būti laikomas kitų privačių asmenų įstatymo garantuotos subjektinės teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimu ir šiems asmenims neatsiranda teisė reikalauti valstybės tarnautoją nubausti. Asmenys, nurodydami valstybės tarnautojų galbūt padarytus pažeidimus, gali inicijuoti tarnybinių patikrinimų atlikimą, tačiau neturi teisės apskųsti tarnybinių patikrinimų išvadų ar vadovų, turinčių teisę skirti tarnybines nuobaudas, sprendimų. Asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo principus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus (LVAT 2016 m. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-98-602/2016).
Kaip nustatyta, šiuo atveju nebuvo tarnybinio patikrinimo rezultatų, apie kuriuos Ministerija turėtų informuoti pareiškėją. Pareiškėja, nesutikdama su Ministerijos 2019 m. balandžio 8 d. raštu, jo administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka neskundė. Pareiškėja pati nurodo, kad 2019 m. balandžio 12 d. ji papildė 2019 m. kovo 19 d. raštą į kurį jau buvo atsakyta ir 2019 m. gegužės 10 d. apskundė Ministeriją šiuo skundu dėl vilkinimo atlikti veiksmus, nepagrįstai nurodydama, kad jai Ministerija neatsako į 2019 m. kovo 19 d. ir 2019 m. balandžio 12 d. prašymus, kai tuo tarpu pareiškėjai galimai buvo žinoma, kad ginčas dėl raštuose minimos išmokos nepagrįsto / pagrįsto išmokėjimo yra nagrinėjamas teisme. 2019 m. balandžio 30 d. Ministerija kreipėsi į teismą su ieškiniu, 2019 m. gegužės 10 d. buvo priimtas preliminarus sprendimas. (Lietuvos informacinės teismų sistemos (Liteko) duomenys).
Taigi, pažymėtina ir tai, kad remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, teismas pritaria Ministerijos nurodytiems argumentams, kad pareiškėjos 2019 m. kovo 19 d. ir balandžio 12 d. raštai negali būti prilyginti Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje ir Aprašo 3 punkte nurodytai oficialiai informacijai, pvz., valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, valstybės įgaliotų asmenų pateiktiems oficialiems dokumentams. Kaip minėta, pareiškėjos prašymų turinys patvirtina, kad iš esmės ji nesutinka su išmokėtos kompensacijos grąžinimo pagrindu, dėl ko pirmosios instancijos teismas jau yra pasisakęs. Šalių ginčas toliau bus nagrinėjamas apeliacine tvarka. Įvertinus 2019 m. kovo 19 d. ir 2019 m. balandžio 12 d. pareiškėjos raštų turinį, matyti, kad pareiškėja jame dėsto subjektyvią ir nepagrįstą įrodymais nuomonę dėl tam tikros darbuotojos galimai netinkamo pareigų atlikimo, nepateikia jokios konkrečios oficialios informacijos, kurios pagrindu būtų galimas tarnybinio patikrinimo pradėjimas. Taigi, vien subjektyvūs pareiškėjos argumentai ir teiginiai nesudaro pagrindo šiuo atveju net ir nesant Ministerijos atskiro atsakymo į 2019 m. balandžio 12 d. pareiškėjos prašymą, be to, įvertinus tarp šalių susiklosčiusią teisinę ginčo situaciją, konstatuoti Ministerijos veiksmus neteisėtais dėl vilkinimo atlikti veiksmus skunde nurodytais aspektais. Juolab, kaip minėta, pati pareiškėja nurodė, kad 2019 m. balandžio 12 d. raštas yra jos pirminio 2019 m., kovo 19 d. prašymo papildymas. Į 2019 m. kovo 19 d. prašymą pareiškėjai yra atsakyta 2019 m. balandžio 8 d. raštu. Ministerija pareiškėjai atsakė įvertinusi minėtų prašymų turinį ir susirašinėjimo aplinkybes. Pareiškėjos prašymai pradėti tarnybinius tyrimus Ministerijai nebuvo privalomi. Nagrinėjamu atveju Ministerijos 2019 m. balandžio 8 d. raštas, kaip ir aplinkybė, buvo ar nebuvo atlikti tarnybiniai patikrinimai, niekaip neįtakoja pareiškėjos materialinių teisių ir pareigų. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjai nuo pat pradžių buvo žinoma apie priimtus prieštaringus jos atžvilgiu sprendimus dėl išeitinės išmokos išmokėjimo, be to, pareiškėja žinojo, kad ir toliau dirbs valstybės tarnyboje (CK 6.241 str. 1 dalies 4 punktas, Lietuvos aukščiausiojo teismo 2006 m. gegužės 30 d. nutartis Nr. 3K-3-321/2006, 2002 m. lapkričio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-1355/2002). Ši teisinė argumentacija pareiškėjai buvo išdėstyta 2019 m. balandžio 8 d. rašte.
Taigi, remiantis išdėstytais argumentais, nenustačius atsakovės vilkinimo atlikti veiksmus, pareiškėjos skundas yra laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.
Netenkinus skundo, nėra pagrindo priteisti pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86 str., 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 132 str., 133 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjos E. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.