Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Joniškio rajono apylinkės teismo teisėjas Sergej Lebedev, išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgos Klimčukienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 6 klasių išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) darbininku, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas – 2013-04-17 Šiaulių apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. B. 2014 m. rugsėjo 14 d., apie 17.30 val., atėjęs į svečius pas Ž. J., gyvenančią (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, iš asmeninių paskatų, pridėjęs virtuvinį peilį Ž. J. prie kaklo, žodžiais grasino pastarąją nužudyti, taip sudarydamas nukentėjusiajai Ž. J. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti realiai įvykdytas.

Kaltinamasis T. B., kai jam buvo pranešta apie įtarimą, kaltu prisipažino visiškai (73-75 b. l.).

Kaltinamojo T. B. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, grindžiama šiais duomenimis:

kaltinamojo T. B. prisipažinimu 2014-09-14 padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir jo parodymais, kad 2014-09-14, apie 19 val., būdamas girtas nuėjo pas savo buvusią sugyventinę Ž. J., kur tarp jų įvyko žodinis konfliktas dėl asmeninių priežasčių, jis išvadino ją necenzūriniais žodžiais. Nuėjęs į virtuvę pradėjo ant jos šaukti, žodžiais grasino jai, šaukė, kad ją užmuš, bet realiai pasakytų grasinimų nežadėjo įgyvendinti. Kadangi žodinis konfliktas vyko valgomajame kambaryje, o peiliai buvo virtuvėje, Ž. J. pradėjo savo sūnui N. J. sakyti, jog jis slėptų peilius iš virtuvės. Vaikas neklausė mamos ir toliau žaidė kompiuterinius žaidimus. Tuomet pati Ž. J. nuėjo į virtuvę ir paėmė peilius, galbūt norėjo juos paslėpti nuo jo, kad jis neiškrėstų kokios kvailystės. Tuomet jis paėmė iš jos vieną peilį ir pradėjo mėtyti turimą peilį į grindis. Ž. J. įsmeigtą peilį bandė ištraukti. Jis jai pasakė, kad nelįstų prie peilio ir iš inercijos, iš savo turimos jėgos, dešine ranka, pasilenkęs traukė įsmeigtą peilį iš žemės. Betraukiant peilį, jis jį švystelėjo. Kadangi Ž. J. stovėjo šalia, neneigia, kad peilį švystelėjo jai palei veidą, prie kaklo specialiai peilio nebuvo pridėjęs, bet neneigia, kad rankoje turėdamas peilį ją išvadino negražiais, necenzūriniais žodžiais, ji galėjo išsigąsti dėl jo veiksmų ir pasakytų necenzūrinių žodžių. Kur po įvykio padėjo peilį, jis neatsimena. Tikslių įvykio aplinkybių ir jų sekos nepamena, nes bubvo stipriai girtas. Dėl savo poelgio labai gailisi (73-74 b. l.);

nukentėjusiosios Ž. J. apklausos protokolu, kuriame užfiksuoti jos parodymai, kad 2014-09-14, apie 17.30 val., pas ją į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjo neblaivus T. B.. Įėjęs į vidų, jis pradėjo koliotis necenzūriniais žodžiais, vadino „žertva, auka“. T. B. nuėjo į virtuvę, pagriebė virtuvinį peilį ir juo pradėjo mosikuoti, smaigstė peilį į grindis, į stalą. Ji pradėjo jo gražiuoju prašyti, kad nekrėstų kvailysčių, prašė atiduoti peilį, bet T. B. neklausė, peilio neatidavė. Kai ji stovėjo šalia T. B., kuris mosikavo peiliu, jis staiga antrą peilio pusę, kuri be ašmenų, pridėjo jai prie kaklo ir pagarsino, t. y. pasakė „ar nori, kad tave papjaučiau“. Ji išsigandusi pradėjo jam glostyti ranką, kad jis nurimtų, jos prašymu nuleido peilį nuo kaklo, bet iš rankos peilio nepaleido. Ji kalbindama jį gražiuoju, iš rankos jam paėmė peilį. Jai už nugaros tuo metu stovėjo jos mažametis sūnus, kurio ji paprašė pažaisti su T. B., kad šis užsižaistų ir nurimtų. Kol sūnus žaidė su T. B., ji tris peilius įmėtė į pečių, o tą peilį, kuriuo T. B. jai grasino, paslėpė po kilimu. Tuo pat metu savo tėvui A. S. ji išsiuntė tuščią sms žinutę, kaip pagalbos signalą. Pasakė T. B., kad tuoj atvažiuos jos tėvas. T. B. išsigando, pasiėmė savo motociklą ir išsistūmė jį iš jos namo kiemo (23, 24-25 b. l.);

liudytojo A. S. apklausos protokolu, kuriame užfiksuoti jo parodymai, kad 2014-09-14, apie 18 val., jis gavo tuščią sms žinutę iš savo dukros, suprato, kad dukrai reikia pagalbos, nedelsiant nuvyko pas ją. Atvykęs pamatė, kad T. B. su savo motoroleriu yra išvažiavęs iš dukros kiemo. Dukra, t. y. Ž. J., jam papasakojo, kad T. B. jai grasino peiliu. Jis T. B. sutiko prie kaimynės gyvatvorės, kur jis gulėjo. Jis paskambino į policiją ir pranešė apie įvykį, tačiau kai atvažiavo policijos pareigūnai, T. B. jau nebuvo, nes jis spėjo pabėgti. Dukra parašė pareiškimą, jis išvažiavo į namus. Apie 20 val. iš dukros Ž. J. vėl gavo tuščią žinutę ir suprato, kad T. B. vėl pas ją atėjo. Jis atvyko pas dukrą ir T. B. sutiko gatvėje. T. B. vartojo necenzūrinius žodžius, grasino, sakė „aš jūsų nebijau, uždarysiu jus“ ir pan. (28 b. l.);

2014-09-14 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodoma, kad T. B. grasino peiliu Ž. J., smurto žymių nesimato (4-7 b. l.);

2014-09-14 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), ir kur gyvenamajame name T. B. grasino Ž. J. (10-14 b. l.);

asmens blaivumo testu, kuriame nurodyta, kad po nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusiajai Ž. J. nustatytas 2,27 promilių girtumas (22 b. l.);

asmens blaivumo testu, kuriame nurodyta, kad po nusikalstamos veikos padarymo įtariamajam T. B. nustatytas 3,38 promilių girtumas (60 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo kaltę 2014-09-14 padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo T. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamasis T. B. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs (31-37, 43-47 b. l.), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (52-55b. l.), dirbantis (duomenys neskelbtini) (57 b. l.).

Kaltinamasis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi, prašo teismo skirti mažesnę bausmę, nei prašo prokuroras (80 b. l.).

Atsižvelgiant į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad tiesiogine tyčia padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, nusikalstama veika yra baigta, kaltinamasis teistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, yra dirbantis, turi gyvenamąją vietą, teismas laiko, jog kaltinamajam T. B. už 2014-09-14 įvykdytą nusikaltimą skirtina viešųjų darbų bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis už šios bausmės rūšies vidurkis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

T. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

T. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per mėnesį neatlygintinai dirbti po 10 (dešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, T. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per mėnesį neatlygintinai dirbti po 10 (dešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į T. B. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-09-14, 22.25 val., iki 2014-09-16, 15.15 val., t. y. 2 (dvi) paras ir laikyti, kad T. B. yra atlikęs 12 (dvylika) valandų nemokamų darbų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, palikti nepakeistą.

Išaiškinti nuteistajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos jis turi teisę paduoti Joniškio rajono apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.