Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-12-11 · Byla Nr. ATP-1233-312/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-10-03Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-12-11Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-11
Bylos Nr.
ATP-1233-312/2014
Teisminio proceso Nr.
4-49-3-00097-2014-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-1233-312/2014Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00097-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. gruodžio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. J. atstovo advokato V. K. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nutarties, kuria buvo pakeistas 2013 m. gruodžio 18 d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos viršininko nutarimas, kuriuo R. J. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK (toliau tekste – ATPK) 133¹ str. 1 d., buvo nubaustas 550,00 Lt bauda, ir teismas R. J. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 133¹ str. 1 d. skyrė 300,00 Lt baudą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) R. J. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 133¹ str. 1 d. buvo paskirta 550 Lt. dydžio bauda už tai, kad jis nepateikė duomenų apie asmenį, kuris 2013 m. vasario 3 d., apie 22.14 val., naudojosi jam (R. J.) pagal pirkimo-pardavimo sutartį priklausančiu automobiliu „Jaguar S-Type“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir, važiuodamas Ukmergės gatve, Vilniaus mieste, viršijo leistiną greitį, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str.

Šalies argumentai

R. J. atstovas advokatas V. K. (toliau tekste – pareiškėjas) pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK (toliau skundo tekste – Institucija) 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu paskirtą nuobaudą, o administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Skunde nurodė, kad nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi Institucija nevisapusiškai ir neobjektyviai išaiškino bei įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, neteisingai kvalifikavo veiką, dėl ko nepagrįstai buvo pripažinta, kad pareiškėjas padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 133¹ straipsnio 1 dalyje. Institucijos pareigūnai, rinkdami bylos medžiagą bei priimdami skundžiamą nutarimą, nepaisė valstybės tarnautojo pareigas ir etiką apibrėžiančių teisės normų, nevertino pareiškėjo ir kitų asmenų pateiktų paaiškinimų ir bylos medžiagos, nenurodė, kodėl juos atmeta. Institucijos pareigūnas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nesivadovavo teisingumo ir protingumo kriterijais, niekaip nemotyvavo ir nepagrindė, kodėl netaikomas ATPK 30¹ straipsnis, numatantis administracinės nuobaudos neskyrimą. Institucija, neteisingai taikydama teisės aktus ir nesilaikydama suformuotos teisminės praktikos, neatlikusi reikšmingų bylos aplinkybių objektyvaus tyrimo ir nešališko vertinimo, padarė nepagrįstą išvadą, kad R. J. Institucijai nepateikė duomenų apie asmenį, kuris 2013 m. vasario 3 d., apie 22.14 val., naudojosi pareiškėjui pagal pirkimo-pardavimo sutartį priklausančiu automobiliu „Jaguar S-Type“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir, važiuodamas Ukmergės gatve, Vilniaus mieste, viršijo leistiną greitį, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnį. Pareiškėjo teigimu, R. J. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas remiantis vien tik viename rašytiniame įrodyme – 2013 m. gruodžio 17 d. atspausdintoje „informacijoje apie kelių transporto priemones, pateiktoje iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis“ esančiais duomenimis, apie tai, kad automobilio „Jaguar S-Type“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra R. J., o automobilio įsigijimo data yra 2013 m. vasario 2 d. Pažymi, kad šiame dokumente nurodyta ir tai, kad automobilio „Jaguar S-Type“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytoju-savininku R. J. yra įregistruotas tik 2013 m. balandžio 4 d. Bylos duomenų visetas tvirtina, kad R. J. 2012 m. vasario 3 d. nebuvo automobilio „Jaguar S-Type“ nei savininku, nei valdytoju, todėl pastarasis neturėjo pareigos Institucijai pateikti duomenis apie asmenį, kas 2013 m. vasario 3 d., apie 22.14 val., naudojosi automobiliu, važiuodamas Ukmergės gatve, Vilniaus mieste. Byloje esančiame rašytiniame įrodyme – 2013 m. vasario 4 d., 13.14 val., Lietuvos kelių policijos tarnybos administracinės veiklos skyriaus vyr. specialisto A. M. surašytame Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, jog transporto priemonės, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas (valdytojas) yra B. K.. Kitame rašytiniame įrodyme – 2013 m. vasario 15 d. atspausdintoje „informacijoje apie kelių transporto priemones, pateiktoje iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis“ nurodoma, kad nuo 2012 m. gruodžio 18 d. ginčo automobilio naujas savininkas yra J. Z., o informacijos spausdinimo metu, t. y. 2013 m. vasario 15 d. duomenimis savininkas yra B. K.. Institucija be jokių argumentų nevertino liudytojo – M. R. Institucijos pareigūnui 2013 m. rugpjūčio 3 d. pateikto rašytinio paaiškinimo apie tai, kad 2013 m. vasario 8 d. apie pietus, jam paskambino R. J. ir pasakė, kad pamatė ką tik įdėtą skelbimą dėl parduodamo automobilio „Jaguar S-Type“ ir jo (M. R.) paprašė apžiūrėti minėtą automobilį Vilniuje, pas pardavėją; apžiūrėjęs šį automobilį, liudytojas automobilį nupirko, o patį automobilį R. J. perdavė tik 2013 m. balandžio mėnesį. Pats R. J. Institucijos pareigūnui 2013 m. rugpjūčio 3 d. pateikė rašytinį paaiškinimą apie tai, kad 2013 m. vasario 8 d., apie pietus, internetiniame portale autoplius.lt pamatė skelbimą dėl parduodamo automobilio „Jaguar S-Type“ ir, paskambinęs į Vilnių pažįstamam M. R., pastarojo paprašė apžiūrėti minėtą automobilį Vilniuje pas pardavėją ir jį nupirkti; apžiūrėjęs šį automobilį, tą pačią dieną, t. y. 2013 m. vasario 8 d., apie 17.00 val., M. R. telefonu R. J. informavo, kad automobilį nupirko o patį automobilį M. R. R. J. perdavė tik 2013 m. balandžio 2 d.; automobilio pirkimo dokumentus iš pardavėjo Vilniuje M. R. gavo 2013 m. vasario 8 d. Institucijai protokole ir skundžiamame nutarime surašius tik „išvadas“ be motyvacijos, be įrodymų vertinimo ir be inkriminuojamos veikos aplinkybių nurodymo, todėl pareiškėjo teigimu, R. J. neteko galimybės tinkamai realizuoti savo teises – aktyviai gintis nuo Institucijos pareigūnų pareikštų kaltinimų. Pažymėjo, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnis, kuris skundžiamame nutarime inkriminuotas R. J., turi ne vieną dalį, todėl nėra aišku, kuri 20 str. dalis faktiškai buvo jam inkriminuota. Be to, pareiškėjo teigimu, Įstatymo 20 straipsnis laikotarpyje nuo 2012 m. vasario 3 d. iki 2013 m. gruodžio 18 d. buvo ne kartą keičiamas, todėl nėra aišku, kokia 20 straipsnio konkrečios dalies redakcija inkriminuota R. J.. Tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek nutarime nubausti R. J. yra nurodomas Kelių eismo taisyklių 32 punktas, nenurodžius konkretaus šio punkto papunkčio. Pažymėtina, kad KET 32 punktas turi du visiškai skirtingus savo turiniu papunkčius – 32.1 ir 32.2. Tik vienas iš jų (punktas) nustato, jog automobilio savininkas privalo pareigūnui nurodyti asmenį, kuris konkrečiu laiku valdė transporto priemonę tam, kad būtų atskleistas teisės pažeidimas.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK teismui pateikė atsiliepimą (b. l. 19), kuriame nurodė, kad R. J. policijos pareigūnams nepateikė duomenų apie tai, kas 2013 m. vasario 3 d., 22.14 val., vairuodamas jam priklausantį automobilį „Jaguar S-Type“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Ukmergės gatvėje, Vilniaus mieste, viršijo leistiną greitį. Šiais veiksmais R. J. nevykdė transporto priemonės savininkui Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 2 d. nustatytų reikalavimų, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos ATPK 133¹ str. 1 d. nuostatas. Priimant nutarimą, buvo remtasi byloje surinktų patikimų, pagrįstų bei neginčijamų įrodymų visuma, kuri tvirtai leido R. J. patraukti atsakomybėn už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 133¹ str. 1 d., padarymą. Iš byloje surinktų įrodymų, o būtent pirkimo-pardavimo sutarties, matyti, kad pardavėjas - J. Z. 2013 m. vasario 2 d. pardavė R. J. automobilį „Jaguar S-Type“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Sutartis yra pasirašyta abiejų šalių. Iš VĮ „Regitra“ pažymos apie kelių transporto priemones matyti, kad R. J. minėtą pirkimo-pardavimo sutartį VĮ „Regitra“ įregistravo 2013 m. balandžio 2 d. Taip pat pažymoje nurodoma, kad minėtas asmuo automobilį įsigijo 2013 m. vasario 2 d., kaip ir nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje, vadinasi nuo šios datos, t. y. 2013 m. vasario 2 d., R. J. ir buvo teisėtas automobilio „Jaguar S-Type“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas. Renkant įrodymus byloje, buvo apklaustas R. J. draugas – M. R., kuris nurodė, kad R. J. 2013 m. vasario 8 d. jo paprašė apžiūrėti skelbime rastą automobilį „Jaguar S-Type“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). M. R. apžiūrėjęs automobilį, R. J. sutikimu tą pačią dieną jį nupirko. M. R. nurodė, kad, perkant automobilį matė, kad pirkimo-pardavimo sutartyje data buvo nurodyta 2013 m. vasario 2 d. Taip pat teigė, kad nupirktą automobilį pareiškėjui R. J. perdavė 2013 m. balandžio mėnesį. Tvirtino, kad pažeidimo padarymo dieną, t. y. 2013 m. vasario 2 d., nei jis pats, nei pareiškėjas R. J. automobiliu naudotis negalėjo. Iš šių M. R. parodymų matyti, kad pastarasis, nors ir matė, kad sutartyje nurodyta klaidinga jos sudarymo data, tačiau nesiėmė jokių priemonių netikslumams pašalinti, apie tai neinformavo ir pateis R. J.. Tokie M. R. parodymai vertinami kritiškai ir jais negalima remtis, kadangi minėtas asmuo yra R. J. draugas, todėl gali būti suinteresuotas duoti palankius parodymus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taip pat labai panašūs ir administracinėn atsakomybėn patraukto R. J. parodymai. Pastarasis paaiškinime taip pat nurodo, kad 2013 m. vasario 8 d. paprašė savo draugo M. R. apžiūrėti skelbime rastą automobilį „Jaguar S-Type“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris jo sutikimu ir buvo nupirktas. Automobilį R. J. iš draugo perėmė tik 2013 m. balandžio 2 d. Tą pačią dieną automobilį savo vardu įregistravo ir VĮ „Regitra“. Taip pat teigia, kad pažeidimo padarymo metu automobiliu jis nesinaudojo. Priimant nutarimą, R. J. nei žodžiu, nei raštu negalėjo nurodyti asmens, kuris naudojosi automobiliu „Jaguar S-Type“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Vertinant šiuos R. J. parodymus, darytina išvada, kad jis, įregistruodamas transporto priemonę VĮ „Regitra“, matė, suprato ir žinojo, kad jis automobilio savininku tapo nuo 2013 m. vasario 2 d., tačiau taip pat nesiėmė jokių priemonių netikslumams pašalinti. Tik kai buvo sprendžiamas R. J. patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimas, pastarasis pradėjo dėstyti apie neva buvusius netikslumus įsigyjant transporto priemonę. Todėl tokius R. J. parodymus reikia vertinti kritiškai ir suprasti kaip būdą išvengti administracinės atsakomybės. R. J. ir M. R., būdami draugais ir sąmoningai išgalvodami pasirinktą versiją, vienas kitam padeda išvengti administracinės atsakomybės. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK viršininko nutarimas priimtas pilnai, visapusiškai ir objektyviai ištyrus byloje esančių įrodymų visumą ir yra teisėtas bei pagrįstas, todėl prašė R. J. skundo netenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

Ukmergės rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 3 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono PK 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimą ir paskyrė R. J. 300,00 Lt dydžio baudą.

Savo sprendimą apylinkės teismas grindė: Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio matyti, kad 2013 m. vasario 3 d., 22.14 val., greičio matavimo prietaisu „Traffipax“, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo užfiksuota, kad transporto priemonė, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo 84 km/val. greičiu, kai leistinas greitis šioje kelio atkarpoje yra 60 km/val. (prie skundo b. l. 6 prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos b. l. 3); pateikta VĮ „Regitra” duomenų bazės informacija apie kelių transporto priemones, iš kurios matyti, kad transporto priemonė, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra keleivinis automobilis „Jaguar S-Type“ (prie skundo b. l. 6 prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos b. l. 6); 2013 m. vasario 2 d. sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi (prie skundo b. l. 6 prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos b. l. 2, ir b. l. 58), iš kurios matyti, kad 2013 m. vasario 2 d. pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį automobilį iš J. Z. nusipirko R. J., kuris minėtą sutartį VĮ „Regitra” įregistravo 2013 m. balandžio 2 d. (prie skundo b. l. 6 prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos (b. l. 7); taip pat teisme apklausto liudytojo V. M. parodymais, kuris teisme nurodė, kad jis kartu su draugais užsiima automobilių prekyba jau 14-15 metų, skelbimai apie parduodamus automobilius buvo talpinami į įvairius internetinius tinklapius. Jis pats automobilį „Jaguar S-Type“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nupirko Šilutėje ar Šilalėje, iš žmogaus, gyvenančio nuosavame name. Perkamas automobilis buvo aprūdijęs, todėl buvo perdažytas ir sutvarkytas. Tiek šį automobilį nupirko, tiek jį ir vėliau pardavė savo močiutės – J. Z. vardu. 2013 m. vasario 2 d., apie 19.30 val., apžiūrėjęs minėtą automobilį, nupirko jaunuolis, kuris sakė, kad automobilį perka dėdei, kuris dirba tolimųjų reisų vairuotoju ir grįš po savaitės. Jaunuolis sutartį pasirašė pats. Po savaitės vėl tas asmuo pas jį pirko kitą automobilį. Sutartis nebuvo pasirašyta atbuline data. Per dieną būdavo paduodamas ne vienas skelbimas apie parduodamus automobilius. Skelbimą apie automobilį „ Jaguar S-Type“ išėmė 2013 m. vasario 13-14 d. Nebūtinai skelbime nurodomas tas pats automobilis (b. l. 63-64).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad, nors R. J. automobilio savininku įregistruotas nuo 2013 m. balandžio 4 d., tačiau nuosavybės teisės įgijimo pagrindas yra automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, o automobilio įregistravimas viešame registre nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas.

Teismas nesivadovavo liudytojų A. D., D. P. ir M. R. duotais teisme parodymais, kadangi, teismo vertinimu, visus šiuos asmenis su R. J. sieja draugiški ar darbiniai santykiai, todėl jie yra suinteresuoti duoti palankius parodymus R. J. naudai. Be to, teismo teigimu, šių asmenų parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams.

Apylinkės teismas, įvertinęs skundo nagrinėjimo metu administracinio teisės pažeidimo byloje išaiškintų aplinkybių visumą bei pažeidėjo asmenybę – R. J., anksčiau administracine tvarka baustas nebuvo, neteistas, nėra jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, sumažino jam paskirtą baudą iki 300,00 Lt.

Nesutikdamas su apylinkės teismo sprendimu R. J. atstovas advokatas V. K. jį apskundė Vilniaus apygardos teismui, prašydamas panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartį bei Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimą dėl paskirtos R. J. nuobaudos ir priimti naują sprendimą – administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodė nesutinkantis su minėtu teismo sprendimu, kadangi, pareiškėjo teigimu, Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. yra imperatyviai nustatyta, kada administracinės nuobaudos skyrimo terminas gali būti pratęstas. Apelianto teigimu, teismas nevertino, kad nebuvo jokių objektyvių priežasčių pratęsti terminą, kadangi nebuvo atliekama jokių sudėtingų tyrimo veiksmų, o R. J. jokių kliūčių tyrimui nedarė, protokolas jam buvo surašytas 2013 m. vasario 4 d. Pasak apelianto, byloje nėra jokių duomenų, kad nuo 2013 m. vasario 4 d. būtų buvę atliekami kokie nors tyrimo veiksmai, todėl pastarasis mano, kad nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas nepagrįstai ir byla turėjo būti nutraukta.

Dėl administracinės teisės sudėties nebuvimo apeliantas iš esmės nurodo tuos pačius argumentus, kuriuos jis buvo nurodęs savo skunde, adresuotame Ukmergės rajono apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

R. J. atstovo advokato V. K. apeliacinis skundas netenkintinas.

Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad viešojo intereso negalėtų apginti teismas, į kurį buvo kreiptasi, taip pat kad teismas, spręsdamas bylą, būtų priverstas priimti tokį sprendimą, kuriuo pačiu būtų pažeidžiamas viešasis interesas, vadinasi, ir kuri nors Konstitucijoje įtvirtinta, jos ginama ir saugoma vertybė. Jeigu teismas priimtų tokį sprendimą, tas sprendimas nebūtų teisingas. Tai reikštų, kad teismas Lietuvos Respublikos vardu įvykdė ne tokį teisingumą, kokį įtvirtina Konstitucija, taigi, pagal Konstituciją – ne teisingumą. Šitaip būtų paneigta ir teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinė samprata (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla ir patikrinęs Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimą Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. taikymo aspektu, konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. nuostatos pažeistos nebuvo.

Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. 1 d. nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Pagal ATPK 35 straipsnio 3 dalį, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, nurodytas terminas pratęsiamas, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Taigi, šio straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis. Siekiant užtikrinti administracinės nuobaudos neišvengiamumo principą, įstatymo leidėjas numatė, kad minėtas terminas gali būti pratęstas ir tais atvejais, kai asmeniui dėl atliekamo pažeidimo tyrimo ar dėl kitų priežasčių negalima spręsti administracinės atsakomybės klausimo. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK Viešosiso policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutarimas, kuriuo administracinės nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas iki vienerių metų nuo pažeidimo padarymo dienos, yra teisėtas ir pagrįstas. Šis nutarimas priimtas nepasibaigus šešių mėnesių terminui nuo pažeidimo padarymo dienos. Nutarime nurodyta, kad telefonu buvo bendrauta su R. J., kuris teigė, kad išsiaiškins, kas padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą ir atvyks į Ukmergės rajono PK, tačiau neatvyko. Papildomai susisiekus su telefonu su R. J., jis paaiškino, kad į Ukmergės rajono PK galės atvykti tik 2013 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, nes šiuo metu Ukmergės mieste jis nebūna, kur jis šiuo metu randasi tikslios vietos nenurodė. Kadangi 2013 m. rugpjūčio 3 d. būtų suėjęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas, aukštesnės instancijos teismas sutinka su policijos pareigūno argumentais, kad dėl tokių R. J. veiksmų Lietuvos Respublikos ATPK 133¹ str. 1 d. tyrimas buvo apsunkintas, kadangi nebuvo galima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo. Netikėti policijos pareigūno sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu aukštesnės instancijos teismas neturi jokio pagrindo, todėl šioje dalyje apeliacinio skundo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti, ir vertinti, kaip apelianto gynybinė versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų pažymėtina, kad apylinkės teismas šioje administracinėje byloje buvo pakankamai aktyvus ir ėmėsi visų būtinų veiksmų, kad byla būtų išspręsta teisingai – sprendimą priėmė pilnai ir visapusiškai ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti bent vieną reikšmingą bylai aplinkybę.

Nors R. J. savo kaltę neigia, jo kaltė neginčijamai įrodyta teismo posėdyje ištirtais bei įvertintais byloje esančiais ir aukščiau šiame nutarime paminėtais įrodymais, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė savo sprendimą. R. J. kaltė iš tiesų pasitvirtina ir liudytojo V. M. parodymais, kuriais netikėti aukštesnės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Kaip ir tuo, kad automobilio „Jaguar S-Type“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis tarp J. Z. ir R. J. buvo pasirašyta 2013 m. vasario 2 d., kadangi nėra pagrindo teigti kad VĮ „Regitra” automobilių pirkimo-pardavimo sutartys yra registruojamos atgaline data.

Aukštesnės instancijos teismui pateiktame skunde pareiškėjas gynybinę poziciją iš esmės grindžia administracinio teisė pažeidimo protokole esančia technine klaida, apie 2012 m. vasario 2 d., 22.14 val., užfiksuotą greičio viršijimą, dėl kurios aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakė apylinkės teismas, bei aplinkybe apie portale Autoplius 2013 m. vasario 8 d. patalpintą skelbimą apie parduodamą automobilį „Jaguar S-Type“, kurią teismas taip pat tinkamai ištyrė ir įvertino.

Aukštesnės instancijas teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojų A. D., D. P. ir M. R. duotais teisme parodymais, kadangi jie prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo argumentais, kad visus šiuos asmenis su R. J. sieja draugiški ar darbiniai santykiai, todėl jie yra suinteresuoti duoti jam palankius parodymus, kad padėti pastarajam išvengti administracinės atsakomybės. Be to, aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad A. D., D. P. ir M. R. pasirašytinai buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingus parodymus, todėl yra pagrindas spręsti klausimą dėl galimo ikiteisminio tyrimo pradėjimo šių asmenų atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str.

Paskirta R. J. administracinė nuobauda yra aiškiai ne per griežta, atitinka siekiamus administracinės nuobaudos skyrimo tikslus.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėjus, bet ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Tokiu būdu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N261-3042/2011).

Pažymėtina, kad sprendimas, kuris nepagrįstai leistų R. J. išvengti administracinės atsakomybės už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 133¹ str. 1 d., padarymą, skatintų teisinį nihilizmą, todėl apylinkės teismas 2014 m. spalio 3 d. nutartimi pagrįstai paliko galioti Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu. R. J. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 133¹ str. 1 d. paskirtą administracinę nuobaudą, sušvelninęs ją iki 300,00 Lt. Atsižvelgus į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, apeliantas, vadovaudamasis deklaratyviais teiginiais ir subjektyviu Ukmergės rajono apylinkės teismo nutarties vertinimu, nepateikė aukštesnės instancijos teismui objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti skundžiamą nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.

nutaria:

R. J. atstovo advokato V. K. apeliacinį skundą atmesti ir Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė