Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant nukentėjusiesiajai ir nukentėjusiosios V. V. įstatyminei atstovei V. V., prokurorei Aidai Pogojenei, kaltinamojo gynėjai advokatei Genei Čiapienei, kaltinamojo atstovei pagal įstatymą R. T. M. S., Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Vladui Narmontui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. P., gimęs (duomenys neskelbtini) Mažeikių m., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 6 klasių išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos 7 klasėje, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. 2010 m. birželio 2 d., apie 20.00 val., Mažeikių mieste, prie sodų bendrijos "Venta", ties Ventos upe. ant pėsčiųjų tako, grasindamas panaudoti fizinį smurtą o būtent, paminėdamas įvykį apie anksčiau sužalotą kitą asmenį, apie kurį žinojo nukentėjusioji, žodžiu pareikalavo nukentėjusiosios V. V. ištraukti iš priekinės, dešinės pusės džinsų kišenės mobilaus ryšio telefoną "Samsung SGH-E210" ir jį jam atiduoti, bet V. V. nepaklusus jo reikalavimui, užsimojo prieš ją kaire ranka ketindamas jai suduoti, taip sukeldamas nukentėjusiajai baimę būti sužalotai ir esant įbaugintai, kad prieš ją gali būti panaudotas fizinis smurtas, o M. P. to siekiant kaip būdo pagrobti svetimą turtą, taip atimdamas nukentėjusiajai" galimybę priešintis, pagrobė nukentėjusiajai ištrauktą iš kišenės mobilaus ryšio telefoną "Samsung SGH-E210", priklausantį jos motinai V. V. 80 litų vertės, kurį nukentėjusioji V. V. pati įdavė, bijodama, kad kitu atveju gali būti sužalota, padarydamas nukentėjusiajai V. V. 80 litų turtinę žalą.

M. P. savo kaltę pripažino visiškai ir apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2010-06-02 sutiko pažįstamą R. G., su kuriuo nuėjo į Pavenčius. Jiems einant ties Ventos upe, netoli sodų bendrijos "Venta", ant pėsčiųjų takelio sutiko buvusią klasiokę V. V. ir dar dvi paneles, kurių nepažįsta. Priėjęs prie V. jis pareikalavo atiduoti mobilaus ryšio telefoną, nes buvo R. G. skoloje, galvojo telefoną parduoti ir skolą atiduoti. Jai atsisakius geruoju atiduoti telefoną, pasakė, kad jei ji neduos telefono, gaus į akį. Ji išsigandusi, kad gali gauti nuo jo mušti, pati atidavė mobilaus ryšio telefoną. Prieš jai atiduodant telefoną pasakė jai iš telefono išsitraukti į telefoną įdėtą SIM kortelę. Tai padariusi ji telefoną pati atidavė. Tuo metu R. G. buvo kiek toliau ir kalbėjo su kitom panelėm, su kuriom buvo V. V.. Ar jie girdėjo, ką jis kalbėjo, nežino. R. G. nematė, kad jis iš V. V. paėmė mobilaus ryšio telefoną. Kai nuo Pavenčių pakilo į kalną, jis R. G. pasakė, kad iš V. V. paėmė mobilaus ryšio telefoną "Samsung SGH-E210". Einant namo, netoli Ventos gatvėje esančio vaikų darželio, priėjo priėjo 6 nepažįstami vyrai ir paklausė, ką jis turi rankose. Parodžius pagrobtą iš V. V. mobilaus ryšio telefoną, jie paklausė, iš kur jį gavo. Jiems pasakė, kad nusipirko. Tada vienas iš vyriškių liepė tą telefoną atiduoti. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė pilnai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji V. V. parodė, kad 2010-06-02, apie 20.00 val., į namus parėjo dukra V. V., kuri paprašė jos telefono. Iš pradžių nieko nesupratusi, jai davė pasinaudoti savo telefonu. Paskui įėjusi pas ją į kambarį paprašė parodyti savo telefoną "Samsung SGH e 210", kurį jai turguje naudotą buvo nupirkusi už 80 litų. Dukra pasakė, kad telefoną atėmė buvęs jos klasiokas M. P. ir iš matymo pažįstamas R. G.. Dėl atimto telefono civilinio ieškinio ji nereiškianti, nes telefonas buvo nenaujas ir jo vertė yra mažareikšmė.

Nepilnametė nukentėjusioji V. V., ikiteisminio tyrimo metu apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad 2010 m. vasarą, mėnesio ir dienos nebeprisimena, apie 19.00 val., ji kartu su V. V. ir E., kurios pavardės nežino, vaikščiodamos takeliu, einančiu palei Pavenčius, prie karstyklių sutiko M. P., vaikiną pravarde „Ryžas" ir dar du nepažįstamus vaikinus. Tuo metu E. paskambino mama, ir ji išėjo į namus. Tada M. priėjęs prie jos pasakė, kad ji pakviestų savo brolį į šią vietą, kadangi jam reikia su juo pasikalbėti. Ji paskambino savo broliui, tačiau jis neatsiliepė. Tada M. pasakė, kad ji per 15 minučių turi jam gauti 30 litų. Ji pasakė, kad neturi pinigų, ir tada M. pasakė jai, kad „susišaudytų". Tada M. paklausė, kokį ji turi telefoną. Jai atsakius, kad „Samsung", M. pasakė, kad ji galėtų jį „prakalti" ir gautų 30 litų. Jai atsisakius, M. pasakė, kad ji gali paklausti E., kas jai buvo, kai ši mokykloje neatidavė telefono. Tada ji suprato, kad M. jai grasina, kadangi jis buvo sumušęs E. už tai, kad ji jam neatidavė telefono.Suprato, kad grasina ją sumušti, jei ji neatiduos jai telefono. Ji matė, kaip jis spaudinėjo kumščius. Vienu metu jis buvo užsimojęs prieš ją ranka, ir ji, išsigandusi, kad jis jos nesumuštų, ištraukusi iš džinsų kišenės atidavė M. savo telefoną. M. reikalavo iš jos pinigų už kažkokią brolio skolą, apie kuriąji nieko nežino (b. l. 34-36).

Nepilnametė liudytoja V. V., ikiteisminio tyrimo metu apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad 2010 m. vasarą, tikslesnio laiko nepamena, su V. V. ir E. B. vaikščiodamos po Pavenčius susitiko M., kurio pavardės nežino, ir dar tris vaikinus. Tuo metu E. paskambino mama, ir ji išėjo namo. Tada M. priėjo prie V. ir pareikalavo atiduoti telefoną. V. atsisakius, jis pakėlė prieš V. ranką, žadėdamas trenkti jai į veidą. Tai pamačiusi V. ištraukė telefoną iš kelnių kišenės, ir M. jį iš jos paėmė. Jis paskambino E. ir apie tai papasakojo. Tuo metu, kai M. ėmė iš V. telefoną, kiti vaikinai tik stovėjo ir nieko nesakė bei nedarė. Salia M. buvo tik „ryžas", o kiti vaikinai buvo toliau, už kokių 1-1,5 metro. Mano, kad V. telefoną M. atidavė todėl, kad negautų iš jo į galvą (b. l. 39-40).

Nepilnametė liudytoja E. B., ikiteisminio tyrimo metu apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad 2010 m. vasarą, tikslesnio laiko neprisimena, jai kartu su V. V. ir V. V. vaikštant palei Pavenčius einančiu pėsčiųjų takeliu, prie kažkokios sodų bendrijos, kurios pavadinimo nežino, susitiko M. P., su kuriuo dar buvo trys ar keturi vaikinai, kurių nepažįsta. Tada jai paskambino mama, ir ji išėjo namo. Po valandos jai paskambino V. V. ir pasakė, kad M. norėjo trenkti V. V., jeigu ji jam neatiduos telefono, ir tada V. V. atidavė M. savo telefoną (b. l. 43-44)

Liudytoju teisme apklaustas S. M. parodė, kad 2010 m. birželio mėnesį, dienos nepamena, atėjo su pažįstamu R. G. į Mažeikių policijos komisariatą atsižymėti. Eidami sutiko R. G. draugą M. ir visi trys nuėjo į Pavenčius, netoli s/b "Venta". Ten sutiko tris merginas kurios, kaip suprato, buvo M. pažįstamos. M. su viena iš tų panelių pradėjo dėl kažko konfliktuoti ir aiškintis. Tuo metu jis su R. G. stovėjo toliau ir į jų pokalbį nesikišo. Matė, kad M. vienai panelei vieną smūgį ranka sudavė į galvą, o paskui, kai ji parkrito ant žemės, ją spardė kojomis į šonus. Ar M. tai panelei dėl ko grasino, negirdėjo, tačiau nei jis, nei R. G. nei vienai iš panelių negrasino. Kai M. tą vieną panelę pradėjo mušti, kitos panelės pabėgo. Kai M. priėjo prie jo ir R. G., visi iš Pavenčių išėjo. Lipant į kalną M. parodė, kad turi mobilaus ryšio telefoną. Jis sakė, kad telefoną pasiėmė iš panelės, kurią mušė. Kokiu momentu jis tą telefoną iš panelės atėmė, nematė. Ne jis, ne R. G. apie tai M. neklausė, o jis pats ir nepasakojo.

Liudytojas R. G. parodė, kad 2010 m. birželio mėnesį, dienos nepamena, jis su S. M. atėjo į policijos komisariatą atsižymėti. Eidami sutiko M. P. ir kartu jis, M. ir S. nuėjo į Pavenčius prie Ventos upės. Ten ant pėsčiųjų tako sutiko pažįstamą V. V. su draugėmis, kurias jis žino tik iš matymo. Su panelėm kabėjo M.. Jis su S. buvo toliau nuėjęs. Ką M. su panelėm kalbėjo ir ar kažkuriai panelei jie grasino, negirdėjo. Ar paėmė iš panelių kokį telefoną taip pat nematė ir nežino, nes tuo metu buvo su savo pažįstamais. Vėliau M. priėjo prie jo ir S.. Ar M. sakė kažką dėl pagrobto telefono dabar neatsimena, bet, kaip vėliau sužinojo, jis iš V. V. kažkokį telefoną pagrobė, kurį iš jo atėmė nepažįstami vyrai. Konkretesnių įvykio aplinkybių nežino.

Liudytojas Š. V. parodė, kad R. G. pažįsta tik iš matymo, nes jis kažkada yra ėjęs į jo mokyklą. M. P. taip pat žino tik iš matymo, nes jis buvojo sesers V. V. klasiokas. Su jais nebendrauja ir jokių santykių nepalaiko. Nei R. G., nei M. P. pinigų skoloje nėra ir nebuvo . Žino, kad M. P. iš sesers V. atėmė mobilaus ryšio telefoną, bet apie kažkokius grasinimus dėl jo ar dėl jo neva skolos M. P., nieko nežino.

Kaltinamojo M. P. motina R. T. M. S. parodė, kad sūnų M. P. augina viena. M. dar turi jaunesnį brolį. Šeimą išlaiko iš pašalpos viena. M. namuose elgiasi normaliai, su juo didelių problemų neturi. M. šiuo metu mokosi 7 klasėje Iš mokyklos dėl sūnaus jokių nusiskundimų nėra, tačiau kartais praleidžia pamokas. R. G. daro blogą įtaką sūnui, nes M. per jį pradėjo daryti nusikaltimus. Apie sūnaus padarytus nusikaltimus sužino iš policijos, nes sūnus nelabai apie padarytus nusikaltimus pasakoja. Apie pagrobtą mobilaus ryšio telefoną Samsung, kurį pagrobė Pavenčiuose iš vienos mergaitės, taip pat žino.

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad nusikaltimo vieta yra Mažeikių mieste prie sodų bendrijos "Venta" esantis pėsčiųjų takelis ( b. l. 13-19).

2010-07-10 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji V. V. pateikė mobilaus ryšio telefono Samsung SGH-E210 dėžutę ( b. 1.20-21).

BK 180 str. 1 d. numato atsakomybę už plėšimą asmeniui, kuris pagrobė svetimą turtą panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. Plėšimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. Vogdamas svetimą turtą ar jį užvaldydamas plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jis tą turtą neteisėtai paverčia savu, ir to nori. Plėšimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą, t. y. tada, kai jis įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Taigi plėšimo objektyviąją pusę apibūdina ne tik turto pagrobimas, bet ir fizinio ar psichinio smurto panaudojimas ar grasinimas panaudoti fizinį smurtą plėšimo metu. Pažymėtina, kad grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą gali būti išreiškiamas žodžiais ar veiksmais, tačiau grasinimas taip pat gali būti ir be grasinančių žodžių ar veiksmų, o pasinaudojant ar sukuriant situaciją, kuri yra bauginanti, kelianti nerimą ir saugumo trūkumą nukentėjusiajam asmeniui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 11 punktas).

Teismas, vertindamas baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visumą, sprendžia, kad kaltinamasis M. P. dėl savanaudiškų paskatų, panaudodamas grasinimus tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą – V. V. priklausantį mobilaus ryšio telefoną Samsung SGH-E210 80 Lt vertės, todėl jo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal BK 180 str. 1 d. Kaltinamasis buvo agresyvūs nukentėjusiosios atžvilgiu, reikalavo atiduoti neva skolą už brolį arba mobilaus ryšio telefoną, buvo užsimojęs suduoti smūgį, nukentėjusioji V. V. žinojo faktą apie tai, kad anksčiau jis buvo sumušęs jos draugę ir tai nukentėjusiajai galėjo sukelti didesnio pavojaus įspūdį, dėl to ši nesipriešino ir pati atidavė kaltinamajam M. P. mobilaus ryšio telefoną. Ši išvada pagrįsta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais ir paties kaltinamojo parodymais.

Spręsdamas bausmes M. P. skyrimo klausimą bei nustatydamas jos dydį, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį ( padarytas apysunkis nusikaltimas), į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo M. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, papasakojo apie padaryto nusikaltimo aplinkybes ir savo parodymais stengėsi padėti nustatyti byloje tiesą, atsiprašė nukentėjusiosios, ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo (BK 59 str. ), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustayta (LR BK 60 str. ). M. P. neigiamai charakterizuojamas mokykloje b. l. 88), administracine tvarka nebaustas (b. 1. 80), iki šios nusikalstamos veikos padarymo nebuvo teistas, padarė nusikalstamą veiką būdamas nepilnametis.

BK 91 straipsnyje nustatyta, kad teismas nepilnamečiui skiria bausmę vadovaudamasis bendrais bausmių skyrimo pagrindais ir XI skyriuje numatytais ypatumais Esminius nepilnamečių atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindus ir sąlygas nustato BK 93 straipsnis. Viena iš šiame straipsnyje numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų yra ta, kad nepilnametis neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą būtų padaręs pirmą kartą. 2008 m. gegužės 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija išaiškino, kad pagal BK 93 straipsnį as­muo lai­ko­mas pir­mą kar­tą pa­da­riu­siu nu­si­kals­ta­mą veiką, jei­gu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad M. P. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 14 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir pagal BK 93 straipsnį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl 2010-05-14 padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 180 str. 1 d. M. P. padarė du apysunkius tyčinius realiosios sutapties nusikaltimus, nusikalstamos veikos viena kitos atžvilgiu yra pakartotinės ir tai neleidžia jį laikyti kaip pirmą kartą padariusį nusikalstamą veiką, todėl jam skirtina LR BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta bausmė. Tai, kad teisme nagrinėjama antra bylą, kurioje M. P. kaltinamas nusikaltimų, numatytų LR BK 180 str. 1 d. padarymu, rodo, kad jis linkęs daryti nusikalstamas veikas nuosavybei, nepaiso visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų. Jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl jau susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, įvykdytas nusikaltimas yra loginė jo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio pasekmė. Kadangi nusikaltimą jis padarė nepilnametis, šiuo metu yra nepilnametis, gailisi dėl padaryto nusikaltimo, laikytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant bausmės vykdymo atidėjimą su auklėjamojo poveikio priemonėmis (BK 92 str. ).

Daiktinių įrodymų nėra.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 306, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 85 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 2 punktais paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams bei paskirti auklėjamojo poveikio priemones– elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose (adresu (duomenys neskelbtini)) nuo 21 val. iki 6 val. bei tęsti mokslą; per 6 mėnesius atidirbti 60 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos arba kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Kardomąją priemonę–rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį Mažeikių rajono apylinkės teismą.