Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant ieškovei A. B., jos atstovei advokatei Irenai Haase, trečiajam asmeniui R. Ž., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui T. B., dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, trečiaisiais asmenimis esant R. Ž., UAB „Reikalavimas.lt“, institucija teikianti išvada Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė asmeniškai jokių kreditorių neturi, tačiau atsakovas turi įsiskolinimų UAB „Reikalavimas,LT“ bei R. Ž.. Ieškovė nurodo, kad šios prievolės yra atsakovo asmeninės prievolės, kadangi prievoles sutuoktinis įgijo savarankiškai, be jos sutikimo ir jai nežinant. Atsakovo gautos lėšos nebuvo panaudotos šeimos namų ūkiui išlaikyti ir vaiko auklėjimui bei švietimui užtikrinti.

Santuokoje įgytas automobilis Ford Transit priteistinas atsakovui. Po santuokos nutraukimo prašo palikti iki santuokos turėtas pavardes „B.“ ir „B.“ . Į išlaikymą iš atsakovo nepretenduoja, mano, kad atsakovas taip pat neturi teisės gauti išlaikymo iš jos, nes yra darbingas.

Teismo posėdžio metu ieškovė savo reikalavimus palaikė ir papildomai nurodė, kad apie atsakovo skolas ji nieko nežinojo, apie tai atsakovas su ja nekalbėjo. Atsakovas gamino lauko baldus, vaikų žaidimo inventorių. Apie sandorį su Ž. ji nieko nežinojo. Ji žinojo, kad atsakovas užsiima individualia veikla. Maistą pirkdavo atsakovas, jai duodavo pinigų sauskelnėms, servetėlėms, jis šeimai duodavo pinigų. Atsakovas jai nesakydavo, kiek jis uždirbdavo iš savo veiklos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakovu susituokė 2007 m. rugpjūčio 25 d. Šakių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje.

2008 m. vasario 6 d. gimė dukra A. B..

Dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas šiuo metu yra užsienyje, kur dirba ir gyvena. Apie procesą jam yra žinoma, dokumentai įteikti, tačiau atsakovas į posėdžius neatvyko ir procesu nesidomėjo. Tai parodo jo abejingumą vykstančiam procesui, jo šeimos ir vaiko ateičiai. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas jos neinformavęs išvyko į užsienį, ir daugiau šeima nesirūpino, išlaikymo dukrai neteikė. Šias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu apklaustas A. B., kuris yra atsakovo tėvas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesistengė šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu sutarimu, ieškovės nerėmė nei moraliai, nei materialiai, nepakankamai prisidėjo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Šiuo metu atsakovas su ieškove negyvena, jo gyvenamoji vieta yra Anglijoje, tai patvirtina, jog atsakovas nesirūpina savo šeimos gerove. Tai leidžia daryti išvadą, kad pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, kurios numatytos Lietuvos Respublikos CK 3.26 str., 3.27 str., 3.30 str., ir bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimą, tai yra nulėmė santuokos pasibaigimą, todėl santuoka tarp šalių nutrauktina dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo šalims paliekant santuokoje turėtas pavardes.

Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo.

Remdamasis Lietuvos Respublikos CK 3.59 str., 3.62 str., 3.73 str., 3.77 str. 3 d., santuokos nutraukimo bylą nagrinėjantis teismas privalo išspręsti šalių turto padalijimo klausimą. Atsižvelgiant į sutuoktinių lygiateisiškumo principą, jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalys yra lygios.

Santuokoje įgytą turtą sudaro automobilis Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt vertės, ir automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 200 Lt vertės. Kadangi nurodytais automobiliais naudojasi asmeniškai atsakovas, ieškovė sutinka, kad šis turtas būtų priteistinas jam. Piniginės kompensacijos iš atsakovo nereikalauja.

Dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo

Nepilnametė dukra A. B. nuo gimimo gyvena su ieškove. Atsakovas dukra nesirūpina, ja nesidomi, su ja nebendrauja nuo to laiko, kai išvyko į Angliją. Atsakovas nerodo jokių pastangų rūpintis vaiku ir ją auklėti. Atsižvelgiant į tai, kad mergaitė yra nedidelio amžiaus, nuo gimimo gyvena su ieškove, tėvas nerodo intereso rūpintis dukra, tad vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.

Ieškovė ieškinyje nurodė, jog prašo priteisti išlaikymo dukrai po 800 Lt kas mėnesinėmis įmokomis.

Pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d.).

Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 3 d. nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai. To paties straipsnio antroje dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą jų nepilnametei dukrai, kas mėnesį iki jos pilnametystės mokamą periodinėmis išmokomis po 800 litų. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, tačiau prieš tai pateikiant pareiškimą santuoką nutraukti bendru sutikimo, jis sutiko mokėti tokio dydžio išlaikymą.

Ieškovė pateikė duomenys, jog gauna pajamų apie 1200 Lt. Jokio kito registruoto nekilnojamojo turto, ieškovė neturi, gyvena pas savo uošvius, kurie suteikia ieškovei ir jos nepilnametei dukrai gyvenamąją vietą. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad vaiko poreikiams išleidžia apie 800 Lt per mėnesį, tačiau jei bus priteistas išlaikymas iš tėvo, ji galės išleisti daugiau. Jokių realių poreikių turinį patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas šiuo metu dirba ir gyvena Anglijoje, kadangi dirba, tai preziumuojama, kad gauna darbo užmokestį, jokio kilnojamojo ar registruotino nekilnojamojo turto neturi.

Nors ieškovė jokių realių nurodomų vaikų poreikių turinį patvirtinančių įrodymų nepateikė, tačiau atsižvelgiant į nepilnametės dukros amžių, pripažintina, kad 1000 Lt vaikui laikytina reikalingomis ir protingomis išlaidomis patenkinti vaiko poreikius, taip pat laikantis vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, teismas konstatuoja, jog atsakovo materialinė padėtis šiai dienai yra geresnė. Kaip jau buvo nurodyta iš atsakovo prašoma po 800 Lt išlaikymo, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog išlaikymo dydis priteistinas atsižvelgiant į tėvų galimybes jį teikti. Kadangi šiuo metu atsakovas gyvena ir dirba Anglijoje, gauna atlyginimą, tad teismas mano, kad atsižvelgiant į atsakovo galimybes teikti nustatyto dydžio išlaikymą, priteistinas 800 Lt dydžio išlaikymas. (Lietuvos Respublikos CK 3.194 str. 1 d. ir 3 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str.).

Išlaikymo suma periodinėmis išmokomis indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos CK 3.208 str.). Nustatytina, kad išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškovė (Lietuvos Respublikos CK 3.190 str.).

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl kreditorių atsikirtimo dėl prievolės rūšies

Kreditoriai UAB Reikalavimas.Lt savo atsiliepime bei kreditorės R. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad jie mano, jog prievolė kreditoriams turi būti solidarioji prievolė, todėl nesutinka, kad būtų patvirtintas ieškovės reikalavimas, kuriuos prievoles prašoma pripažinta asmenine T. B. prievole.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad tais atvejais, kai byloje sprendžiama ar pasisakoma dėl kreditoriaus teisių dėl vieno ar abiejų sutuoktinių (pvz., ar jų prievolė solidarioji ar ne, bendra ar asmeninė sutuoktinio prievolė), o kreditorius reikalavimo nėra pareiškęs, bet pareiškęs atsikirtimus, kuriais nesutinka su sutuoktinių sudarytos santuokos nutraukimo padarinių nuostatomis dėl jo teisių, yra pagrindas spręsti, kad kilo ginčas dėl teisės. Ginčo aplinkybės turi būti išnagrinėtos ir ginčas išsprendžiamas teismo sprendimu. Vadovaudamasis principu, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus ir veikti ex officio, teismas ir nesant pareikšto reikalavimo, nereikalaudamas pareiškėjų sutarties pakeitimo, o nepatvirtindamas sutarties, išsprendžia kilusį ginčą ir nurodo, kokius pripažįsta teisinius pareiškėjų ir kreditoriaus santykius (pripažįsta prievole asmenine, solidariąja, pasibaigusia ar kt.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio mėn. 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2011). Atsižvelgiant į nurodytą teismas privalo pasisakyti dėl prievolės rūšies.

Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra išvardytos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotos iš vieno iš sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės.

Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros - dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-482/2008).

Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis).

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).

Bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetas. Tokios prievolės gali būti solidariosios arba dalinės. Šios klasifikacijos teisinė reikšmė reiškiasi per prievolių vykdymo bei jų apimties ypatumus. Solidarioji skolininkų prievolė geriau užtikrina kreditorių teisių įgyvendinimą, nes, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Plenarinė sesija pažymi, kad, sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

Nustatęs, kad nagrinėjamas ginčas yra kilęs tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių), teismas privalo identifikuoti kreditoriaus pareikštą reikalavimą – reikalavimas reiškiamas vienam ar abiem sutuoktiniams kaip bendraskoliams pagal CK 3.109 straipsnį. Kai kreditorius pareiškia reikalavimą vienam iš sutuoktinių, santuokos, taip pat pagal sudarytą sandorį panaudoto turto šeimos interesais faktas savaime nereiškia, kad prievolė yra bendra ir dalijama tarp sutuoktinių priteisiant kreditoriui pagal dalinės prievolės taisykles. Sandorį su vienu iš sutuoktinių sudaręs kreditorius gali remtis prievolės uždarumu (tik sandorį sudariusių šalių teisiniu ryšiu) reikalaudamas, kad ją asmeniškai įvykdytų sandorį sudaręs sutuoktinis. Kai kreditorius pareiškia reikalavimą abiem sutuoktiniams, teismas turi nustatyti, ar sutuoktinių prievolė yra solidari ar dalinė. Nagrinėdamas tarp sutuoktinių kilusį ginčą dėl prievolės kreditoriams kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu. Pažymėtina, kad faktas, jog teismo sprendimu kreditoriaus naudai jau yra priteista iš vieno sutuoktinio, nesaisto turto padalijimo klausimą sprendžiančio teismo spręsti dėl prievolės pobūdžio, išskyrus atvejus, kai toks sprendimas abiem sutuoktiniams turi res judicata galią ar juo nustatyti faktai turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės mėn. 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Šioje byloje nustatyta, kad trečiųjų asmenų reikalavimai yra susiję su prievolėmis, kurios buvo sudarytos siekiant vykdyti įmonės veiklai. Ieškovė nurodė, jog žinojo, kad jos sutuoktinis turėjo verslo liudijimą ir gamino lauko baldus, vaikų žaidimų aikšteles. Taip pat ieškovė patvirtino, jog atsakovas jų gyvenimo kartu metu išlaikė šeimą, pirkdavo maistą, duodavo pinigų šeimai. Tai patvirtina aplinkybę, kad atsakovas vykdydamas privačią veiklą, iš pajamų gaunamų iš įmonės veiklos, išlaikė šeimą. Atitinkamai prievolės atsirado dėl atsakovo vykdomos veiklos – skola UAB Reikalavimas. Lt yra už įmonės reklamos spausdinimą, skolą R. Ž. atsirado sunaudojus jos medieną, skirtą tvoros statybai. Akivaizdu, kad atsakovas vykdė įmonės veiklą, siekdamas gauti pajamų šeimos išlaikymui, kas atitinka CK 3.109 str. numatytų prievolių požymius. Atsižvelgiant į nurodytą teismas konstatuoja, jog atsakovo sudarytos prievolės buvo būtinos įmonės veiklai funkcionuoti, o iš įmonės veiklos gaunamų pajamų buvo išlaikoma šeima, kas patvirtina, jog šios prievolės turi būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto ir pripažintinos solidariomis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Už reikalavimą nutraukti santuoką turi būti mokamas 143 Lt dydžio žyminis mokestis, už vaiko išlaikymą – 288 Lt, už turto padalijimą – 36 Lt. Šiuo atveju ieškinį sudarė trys savarankiški reikalavimai, todėl ieškinys teismui turi būti apmokėtas pagal bendrą visų reikalavimų sumą – 467 Lt (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 2, 3 ir 10 p.).

Pateiktas ieškinys tenkintinas visiškai, todėl visos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nurodė, jog patyrė 400 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovo.

Taip pat iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos teismo turėtos 50,61 litų išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu,

Įvertindamas išdėstytą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.60 str., 3.123 str., 3.174 str., 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str., Lietuvos Respublikos CPK 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą Šakių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, 2007 m. rugpjūčio 25 d., įrašo Nr. (duomenys nekslbtini), tarp T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. B. (Čiokaitytės), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo šalims paliekant pavardes “Bagdonas” ir “Bagdonienė”.

Nepilnametės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su jos motina A. B..

Priteisti iš T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 800,00 Lt iki dukros pilnametystės.

Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja (uzufrukto teise) paskirti A. B..

Priteistą išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemones automobilį Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt vertės ir automobilį Audi100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 200 Lt vertės.

Nustatyti, kad prievolė kreditoriams UAB Reikalavimas.Lt, buveinės adresas Vytenio g. 50-215, Vilniaus m., juridinio asmens kodas 30264184, ir R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra ieškovės A. B. ir T. B. solidariosios prievolės.

Priteisti iš atsakovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50,61 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir keturis šimtus šešiasdešimt septynis Lt (467 Lt) žyminio mokesčio valstybės naudai (įmokos kodas žyminiam mokesčiui ir išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu – 5660).

Priteisti iš atsakovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei už antrinės teisinės pagalbos suteikimą ieškovei, lėšas pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.