Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eugenija Šatkuvienė, susipažinusi su pareiškėjo A. V. privataus kaltinimo skundu, kuriame T. Z. kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-03-05 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjo A. V. skundas dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka T. Z.. Privataus kaltinimo skunde UAB „Švaros artelė“ vadovas T. Z. iš esmės kaltinamas tuo, kad šmeižė A. V., parašydamas pranešimą pareiškėjo buvusiam klientui – UAB „Rimi Lietuva“ vadovui S. L., apie tai, kad jis su pareiškėju „nebendrautų, nepalaikytų jokių ryšių, nes yra blogas ir nepatikimas žmogus“, ko pasėkoje S. L., turėdamas melagingos ir pareiškėją žeminančios informacijos, atsisakė pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su UAB „Korileta“, kurioje vadybininku dirba pareiškėjas, ir dėl ko UAB „Korileta“ patyrė finansinius nuostolius.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas nepriimtinas ir gražintinas jį padavusiam asmeniui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, numatyta, kad skundas ar pareiškimas privataus kaltinimo tvarka paduodamas raštu, skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio reikalavimų neatitinkantis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Šie skundui ar pareiškimui privataus kaltinimo tvarka keliami reikalavimai iš esmės atitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimus kaltinamojo akto turiniui nurodyti nusikalstamos veikos aprašymą: padarytos nusikalstamos veikos vietą, laiką, būdus, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes. Aprašant veiką (Lietuvos Aukščiausiojo T. B. bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–7–337/2006) turi būti nurodomas ir kaltinamo asmens poelgis, už kurį traukiama baudžiamojon atsakomybėn, ir tą poelgį atitinkantis teisinis terminas, įstatymų leidėjo atskleidžiamas normos dispozicijoje. Nukentėjusiojo skundas yra svarbus procesinis dokumentas, kuriame ne tik išreiškiama nukentėjusiojo asmens valia, kad kaltininkas atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus, tačiau nurodomos nusikalstamos veikos aplinkybės ir jas patvirtinantys duomenys, nustatomos nagrinėjimo teisme ribos. Skundas turi būti aiškus, konkretus, suprantamas teismui ir kaltinamam asmeniui. Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę žinoti apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį ir pagrindą, turi turėti galimybių pasirengti gynybai. Nekonkretaus ir neaiškaus skundo perdavimas nagrinėti teisiamajame posėdyje pažeistų kaltinamo asmens teises. Nukentėjusiojo skunde turi būti nurodomos konkrečios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, nurodomi šias aplinkybes patvirtinantys duomenys, nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, kurių teismas iš esmės keisti negali. Teismas savo iniciatyva negali rinkti duomenų, privataus kaltinimo bylose proceso inicijavimas ir eiga priklauso būtent nukentėjusiajam.

Išanalizavus T. Z. skundo (prašymo) turinį, teismas daro išvadą, jog jo skundas nekonkretus, t. y. skunde (prašyme) suformuluotame kaltinime neaiškiai ir nekonkrečiai aprašyta veika. Pareiškėjas A. V. pateiktame skunde iš esmės nurodo aplinkybes, susijusias su nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Pastarasis straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už šmeižimą. A. V. prie skundo pateikė teismui elektroninio pašto susirašinėjimo su T. Z. išrašus, tačiau iš šių išrašų turinio nėra galimybės nustatyti šmeižimo faktinių aplinkybių. Iš pareiškėjo skundo turinio nėra aišku, kokius konkrečiai teiginius pareiškėjas laiko šmeižimu, o kurie teiginiai tik papildo ar apibūdina kaltinimą. Tokios informacijos apibrėžtumas būtinas nustatant bylos nagrinėjimo ir įrodinėjimo ribas, dėl kurių asmuo mano, jog jis yra šmeižiamas, kartu ir užtikrintų kaltinamo asmens teisę gintis nuo reiškiamų kaltinimų. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos objektyvių požymių abstraktus nurodymas, teismui pateikiant tik elektroninio susirašinėjimo laiškų turinį, yra akivaizdžiai nepakankamas, neišsamus ir neaiškus, kad leistų teismui tinkamai kvalifikuoti nusikalstama veika kaltinamo asmens veiką, pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį už šią veiką atsakomybę.

Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad privataus kaltinimo skunde aprašant veiką, kurios padarymu kaltinamas T. Z. konkretus ir aiškus kaltinimas nėra suformuluotas. Viso skundo turinyje išdėstytos galimos nusikalstamos veikos aplinkybės, tačiau konkretus ir aiškus kaltinimas, nurodant galimos nusikalstamos veikos padarymo vietą, tikslios laiko aplinkybės, kaltininko veiksmus, nesuformuluotas.

Be to, skundą paduodantis asmuo privalo pateikti įrodymus, pagrindžiančius nusikalstamos veikos sudėtį, kad paskleista informacija paniekino ar pažemino asmenį arba pakirto pasitikėjimą juo, t. y. šių padarinių konkrečias pasekmes. Lietuvos Respublikos BK XXII skyriuje, tame tarpe, ir Lietuvos Respublikos BK 154 str. (šmeižimas) numatyta baudžiamoji atsakomybė už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus asmens garbei ir orumui. A. V. savo skunde nurodo, kad T. Z. jį apkalbėjo dėl jo aplaidumo darbe, kad jis yra nepatikimas, blogas žmogus, ir, kad šie T. Z. išsakyti teiginiai neatitinka tikrovės, jie yra melagingi ir jį žeminantys, tačiau nenurodo šių teiginių, t. y. nusikalstamos veikos (šmeižimo) tiesioginių padarinių - kuo konkrečiai pasireiškė pasitikėjimo pareiškėju ar pareiškėjo reputacijos pakirtimas ir pan. Pareiškėjo skunde nurodytas teiginys, kad dėl T. Z. galimai nusikalstamų veiksmų finansinių nuostolių patyrė UAB “Korileta“, kurioje jis dirba, taip pat laikytinas neišsamiu, nes nėra aišku, nei kokio pobūdžio nuostoliai buvo patirti, nei kuo jie pasireiškė konkrečiai pareiškėjui. Be to, paskleista žeminanti informacija turi būti konkreti, kurios faktus galima būtų patikrinti. Pažymėtina, kad pasakymai, kad žmogus yra blogas, nepatikimas, ar darbdavio išsakyta nuomonė apie darbuotojo netinkamai atliekamas pareigas, nenurodant tai patvirtinančių faktų, nėra šmeižimas. Tai galėtų būti įvertinta kaip įžeidimas (BK 155 str.).

Pareiškėjo skunde nenurodytas tikslus baudžiamojo įstatymo straipsnis (jo dalis), pagal kurį prašoma T. Z. patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Pareiškėjas rezoliucinėje dalyje klaidingai prašo T. Z. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BPK 168 straipsnio 4 dalį, nes šis straipsnis numato atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą apskundimo terminus ir tvarką. Taigi, teismui nėra iki galo aišku, ar pareiškėjas T. Z. prašo baudžiamojon atsakomybėn traukti už šmeižimą, ar ir už įžeidimą, t. y. pagal BK 155 str., nes skunde, be kita ko, teigiama, kad pareiškėjas į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto 1-ąjį policijos komisariatą kreipėsi dėl garbės ir orumo įžeidimo, t. y. pagal BK 155 straipsnį. Taigi, anot pareiškėjo, jis buvo ne tik šmeižiamas, kas atitinka BK 154 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, bet ir įžeistas, o tai jau atitinka BK 155 str. numatytos nusikalstamos veikos požymius. Pastebėtina, jog šios nusikalstamų veikų objektyviosios pusės pasireiškia skirtingais veiksmais, todėl jos negali būti sutapatinamos.

Pažymėtina, kad teismas negali spėlioti, kokius konkrečius kaltinimus nukentėjusysis reiškia kaltinamam asmeniui, negali savo iniciatyva rinkti duomenis, juolab papildyti ar iš esmės keisti suformuluotą kaltinimą.

Akcentuotina, kad privataus kaltinimo bylose galioja tie patys baudžiamojo proceso principai, tarp kurių vienas svarbiausių principų yra rungimosi principas (BPK 7 str.), bei teisė į gynybą (BPK 10 str.). BPK 22 str. nustatyta, kad kaltinamasis turi teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Tai reiškia, kad jis turi turėti galimybę gintis nuo jam pareikštų kaltinimų. Nagrinėjamu atveju, teismas pripažįsta, jog pareiškėjo toks privataus kaltinimo skundo nekonkretumas suvaržo kaltininko galimybę gintis nuo jam reiškiamų kaltinimų, esant nekonkrečiam kaltinimui, kaltininkas negali pasiruošti efektyviai gynybai.

Kadangi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatyta, jog privataus kaltinimo bylose proceso inicijavimas ir eiga priklauso nukentėjusiajam, jis ir privalo pateikti skundą, atitinkantį visus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnyje numatytus reikalavimus.

Įvertinus aptartas aplinkybes, daroma išvada, kad teismas negali pagal pareiškėjo A. V. skundą pradėti asmens baudžiamojo persekiojimo, neturėdamas įstatymo reikalavimus atitinkančio kaltinimo ir jį pagrindžiančių duomenų, nes aptarti privataus kaltinimo proceso tvarka paduoto skundo trūkumai laikytini esminiais, jie neleidžia susidaryti pakankamai išsamių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir sąlygoja skunde suformuluoto kaltinimo nekonkretumą, trukdantį pradėti privataus kaltinimo procesą iš esmės.

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog skundo nepriėmimas ir grąžinimas jį padavusiam asmeniui neužkerta kelio nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui ginti pažeistas teises ar teisėtus interesus teisme – nukentėjęs asmuo, pašalinęs teismo nutartyje nurodytus skundo trūkumus, vėl gali kreiptis į teismą privataus kaltinimo bylų proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo A. V. privataus kaltinimo skundo nepriimti ir jį gražinti skundą padavusiam asmeniui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.