Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo teisėjo Virginijaus Stankevičiaus, kolegijos narių teisėjų Laisvutės Kartanaitės ir Arvydo Martinavičiaus,

sekretoriaujant Jolantai Miežienei,

dalyvaujant pareiškėjos S. A. atstovei M. Š.,

dalyvaujant pareiškėjos S. A. atstovui advokatui A. K.,

dalyvaujant atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus atstovei L. P.,

nedalyvaujant pareiškėjai S. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjos S. A. atstovės M. Š. skundą, kuriuo prašoma priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus, 2886,67 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pateiktą skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjos atstovė M. Š. 2015 m. gegužės 8 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašoma priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus, 2886,67 Eur turtinės žalos atlyginimui.

Pareiškėjos atstovės skunde nurodoma, kad 2001 m. spalio 8 d. mirus sutuoktiniui J. A. (mirties liudijimo kopija pridedama) pareiškėja S. A. tais pačiais metais kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus padalinį Telšių mieste dėl valstybinio socialinio draudimo našlių pensijos jai paskyrimo, ką pripažįsta ir pats atsakovo atstovas (teikiant pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą iš pastarojo gauto rašto kopija pridedama). Dalyvaujant šioje byloje pareiškėjai atstovaujančiai jos dukrai (gimimo liudijimo kopija pridedama) M. Š., paaiškinus kreipimosi tikslą bei pateikus turimus ir atsineštus dokumentus, atsisakant priimti rašytinį prašymą pareiškėja iš karto žodžiu buvo nukreipta į Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių dėl jos ir mirusio J. A. santuokos įrašo išrašo. Civilinės metrikacijos skyriuje neradus reikiamų valstybinio socialinio draudimo našlių pensijai gauti duomenų, šios įstaigos darbuotojų pagalba pareiškėja kreipėsi į Lietuvos valstybės istorijos archyvą, kuris pateikė pažymą, jog archyve taip pat nėra duomenų apie jos ir J. A. santuoką. Gavus minimą archyvo pažymą pareiškėja padedant dukrai pakartotinai kreipėsi į atsakovo atstovo padalinį Telšių miete. Pateikus gautą pažymą, pareiškėjai tik žodžiu buvo paaiškinta, jog valstybinio socialinio draudimo našlių pensija jai nepriklauso. Priimti rašytinį pareiškėjos prašymą skirti jai valstybinio socialinio draudimo našlių pensiją ir vėl buvo atsisakyta, motyvuojant tuo, jog ji su J. A. nebuvo sudariusi santuokos, nebuvo net paaiškinta, kur, į kokią instituciją ar įstaigą ir kokia tvarka pareiškėja turi kreiptis dėl norimai gauti valstybinio socialinio draudimo našlių pensijai trūkstamų duomenų. 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio pataisoms, suteikiančioms teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją penkis ir daugiau vaikų pagimdžiusioms motinoms, pareiškėja, tenkindama tokiai pensijai gauti sąlygas ir rinkdama šios pensijos paskyrimui būtinus dokumentus, 2014 m. sausio 21 d. pakartotinai kreipėsi į Lietuvos valstybės istorijos archyvą, prašydama pateikti duomenis apie jos ir J. A. sudarytą santuoką. Šį kartą pareiškėja gavusi pažymą apie tai, jog Pavandenės Romos katalikų bažnyčios archyviniame fonde yra fiksuoti duomenys apie jos ir J. A. 1940 m. rugpjūčio 14 d. sudarytą santuoką (pažymos kopija pridedama), pakartotinai kreipėsi ir į atsakovo atstovo padalinį Telšių mieste dėl valstybinio socialinio draudimo našlių pensijos jai paskyrimo. Išnagrinėjus prašymą, atsakovo 2014 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. PESP1-4381 (kopija pridedama) jį tenkinant pareiškėjai buvo paskirta valstybinio socialinio draudimo našlių pensija tik nuo 2013 m. rugpjūčio 21 d. Aukščiau aprašytos faktinės reikalavimus grindžiančios aplinkybės liudija, kad pareiškėja S. A. 2001 m. spalio 8 d. mirus sutuoktiniui J. A., t.y. įgijusi teisę gauti valstybinio socialinio draudimo našlių pensiją (Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 33 str.), dėl šios paskyrimo iš karto kreipėsi į įgaliotą valstybės instituciją – teritorinį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos padalinį. Pareiškėjai neturint ir negalint pateikti kreipimosi į valstybinės valdžios instituciją metu galiojusios redakcijos Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 (toliau – Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai), 47.6, 47.7 punktuose numatyto santuokos sudarymo faktą patvirtinančio dokumento, rašytinis prašymas paskirti norimą pensiją iš jos nebuvo priimtas. Pareiškėjai tik žodžiu klaidingai buvo paaiškinta, kad valstybinė socialinio draudimo našlių pensija jai nepriklauso. Su pareiškėja ir jos dukra bendravęs atsakovo atstovo darbuotojas net žodžiu nepaaiškino, nenurodė, į kokią instituciją ar įstaigą pareiškėja turi kreiptis, kad gautų trūkstamus duomenis, t.y. kokiu būdu pareiškėja gali pašalinti procedūrinius trūkumus norimai valstybinio socialinio draudimo našlių pensijai gauti, kas ir nulėmė tai, jog pensija pareiškėjai buvo paskirta ir pradėta mokėti tik nuo 2013 m. rugpjūčio 21 d., kai ji pakartotinai kreipėsi dėl šios pensijos paskyrimo. Visuma šių aplinkybių leidžia teigti, jog pareiškėjai nuo teisės į valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją atsiradimo dienos – 2001 m. spalio 9 d. – ši pensija nebuvo paskirta bei pradėta mokėti dėl atsakovo atstovo darbuotojo, pažeidžiant aktualios ginčo teisiniams santykiams taikytinos redakcijos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnyje, Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 39 straipsnyje, Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 51, 52, 55 punktuose įtvirtintas teisės normas, veikos, t. y. dėl to, jog Valstybinio socialinio draudimo Mažeikių skyriaus darbuotojas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti – priimti rašytinį pareiškėjos prašymą bei atsisakant šį tenkinti raštu išaiškinti, į kokią instituciją ar įstaigą pareiškėja turi kreiptis trūkstamiems norimai pensijai duomenims gauti. Dėl tokios atsakovo atstovo veikos pareiškėja patyrė turtinę žalą dėl negautos valstybinio socialinio draudimo našlių pensijos, t.y. negautų pajamų (Lietuvos Respublikos CK 6.249 str. 1 d.), 9 967,10 Lt (po 70,00 Lt už 142 mėnesius ir 12 dienų), t.y. 2 886,67 Eur. Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnio 1 dalis numato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnio 2 dalimi terminas „valdžios institucijos“ suprantamas kaip bet koks viešosios teisės subjektas (valstybės ar savivaldybės institucija, pareigūnas, valstybės tarnautojas ar kitoks šių institucijų darbuotojas), taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnio 3 dalį, terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnio 4 dalimi valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Aukščiau aprašyti motyvai ir teisinis žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, reguliavimas patvirtina, kad pareiškėjai S. A. po sutuoktinio J. A. 2001 m. spalio 8 d. mirties iš karto kreipusis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus padalinį Telšiuose dėl valstybinio socialinio draudimo našlių pensijos jai paskyrimo dėl šios valstybės valdžios institucijos darbuotojo(-ų) neteisėtos veikos, t. y. šiems neveikiant taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, pareiškėjai aprašoma pensija nuo teisės į ją įgijimo dienos nebuvo paskirta, dėl to ji patyrė 2 886,67 Eur dydžio turtinę žalą. Pripažintina, kad esant visumai sąlygų Lietuvos Respublikos valstybės civilinei atsakomybei kilti, pareiškėjos skundas turi būti tenkinamas, priteisiant visą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus darbuotojo (-ų) veiksmų patirtą turtinę žalą. Prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus, 2886,67 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė nurodė, kad mirus tėvui su mama kreipėsi į VSDFV dėl našlės pensijos. VSDFV darbuotoja pažiūrėjo į turimus dokumentus, pasakė, kad nėra santuokos liudijimo ir nepriėmusi rašytinio prašymo nukreipė į Telšių CMS. Ten archyve nerado jokių duomenų, tada kreipėsi į istorijos archyvą, iš kur gavo atsakymą, kad nėra jokių duomenų apie santuoką. Paskui vėl nuvyko į Sodrą. Ten vėl nepriėmė rašytinio prašymo, nedavė dokumento, nepaaiškino, į kokią instituciją turi kreiptis. Nuvyko į Pavandenės bažnyčią, kur buvo sudaryta santuoka. Bažnyčia buvo degusi ir klebonas sakė nieko negalįs padėti. 2014 m. atsirado galimybė mamoms, pagimdžiusioms 5 ir daugiau vaikų, gauti pensiją, pradėjo vėl tvarkyti dokumentus. Nuėjo dar kartą į CMS, davė užklausimą dėl pažymos. Po mėnesio gavo atsakymą, kad buvo fiksuoti duomenys Pavandenės Romos katalikų bažnyčioje. Surinkus visus duomenis, kurių reikėjo daugiavaikės motinos našlės pensijai gauti, nuėjo į Sodrą. Darbuotoja paklausė, kur tiek laiko buvo, nesikreipė dėl našlės pensijos. Paskui nuėjo į archyvą, pažiūrėjo ir pradėjo tvarkyti dokumentus. Pensiją pareiškėjai grąžino tik už metus laiko. Per tuos 13 m. susidarė didelė žala. Jos pensija tais metais buvo labai maža. Pirmo rašytinio prašymo 2001 m. nepriėmė. Kreipėsi po tėvo mirties. Jis mirė spalio 8 d., tada pareiškėją ir jos atstovę nukreipė į CMS, iš kur duomenų negavo. Rašytinis pareiškimas nebuvo priimtas. Neprisimena, į ką kreipėsi priėmimo skyriuje 2001 m.; pavardės neprisimena. Nepriėmė rašytinio prašymo, nenukreipė, kur kreiptis. Trūko santuokos liudijimo, jo neturėjo. Santuokos liudijimą gavo 2014 m., kai iš Istorijos archyvo gavo išrašą, kad tokie dokumentai neužfiksuoti, nerasti. T. K. – pareiškėjos atstovės sesuo. Tuo metu tėvas gyveno pas ją. Kai tėvas mirė, nuorašo niekas neturėjo. Niekas liudijimo iš Telšių negavo. Pakartotinį gavo, kai kreipėsi 2014 m. Nurodė, kad dėl juridinę reikšmę turinčio fakto neminėjo, jokio rašytinio paaiškinimo iš Sodros negavo. 2014-08-04 prašymą Sodroje pildė darbuotojas. Buvo namuose pasirašę pirmąjį 2001 m. laisvos formos prašymą. Kai kreipėsi, kol atsakė archyvas, užtruko mėnesį laiko, gavo spalio pabaigoje. Pridėjo parašymą, pažymą, kad archyve nėra pažymų. Kreipimasis buvo raštu, kaip ir pirmą kartą. Į CMS ir Istorijos archyvą patarė kreiptis Sodra. Atėjo atsakymas, kad apie Andriuškų santuoką duomenų nėra. Paskui nežinojo, kur kreiptis. Į advokatus nesikreipė. Pirmais metais nuvyko į Pavandenės katalikų bažnyčią.

Pareiškėjos atstovas advokatas A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad rašto turinys rodo, kad pareiškėja kreipėsi dėl santuokos liudijimo išdavimo. Raštu informuojama, kad pareiškėjos prašymo CMS yra neišsaugojęs, tačiau jo turinys nesusijęs su tuo, kad buvo pakartotinai išduotas liudijimas ar pažyma dėl santuokos sudarymo įrašo. Pažymos turinys įrodo, jog CMS yra neišsaugojęs pareiškėjos 2001 m. prašymo išduoti santuokos sudarymo įrašo. 2001 m. pareiškėja kreipėsi ir tas raštas po tam tikro laiko nebesaugomas. Reikalavimas – atlyginti padarytą žalą. Nematė perspektyvų skųsti patį įsakymą. Pareiškėja kreipėsi ne į UAB, o į valstybinę instituciją dėl valstybinės pensijos skyrimo. Yra visos sąlygos tenkinti skundą. 2014-12-14 atstovui pateiktame atsakyme parašyta, kad pareiškėja prašymo nepateikė, nes neturėjo santuokos liudijimo. Raštą pildė Sodros darbuotoja. Sodra žinojo, kad asmuo kreipėsi anksčiau. Kiekvienu atveju asmeniui kreipiantis į valstybinę instituciją turėjo priimti rašytinį prašymą. Jokio atsakymo jie neparengė, nepateikė. Visi įrodymai patvirtina, kad asmuo kreipėsi į teritorinį skyrių. Pareiškėja pensijos negavo dėl atsakovo veikos.

Atsakovo VSDFV Mažeikių skyriaus atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjos S. A. prašymas „Dėl socialinio draudimo našlių pensijos skyrimo“ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus Telšių skyriuje buvo gautas 2014-08-04. Prie prašymo pateikti dokumentai: J. A. 2001-10-08 mirties liudijimas AA Nr. 102492 ir 2014-02-11 archyvo pažyma Nr. (P1-669)P2-1229. VSDFV Mažeikių skyrius vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – ir Pensijų įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – ir Nuostatai) 2014-08-25 priėmė sprendimą Nr. PE-SP1-4381 skirti S. A. (asmens kodas 42207310019) 70,00 Lt (septyniasdešimties litų) per mėnesį valstybinio socialinio draudimo našlių pensiją nuo 2013-08-21 iki gyvos galvos (toliau – Sprendimas). Našlių pensija pareiškėjai buvo skirta vadovaujantis 2014-08-04 pateiktu prašymu ir prie prašymo pateiktais dokumentais. Valstybines socialinio draudimo pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi Pensijų įstatymu bei Vyriausybės patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (Pensijų įstatymo 40 str. 1 d.). Kreipiantis dėl pensijos, privaloma pateikti visus Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytus dokumentus, būtinus pensijai paskirti (Pensijų įstatymo 40 str. 4 d.). Nuostatuose nurodyta, kad prie prašymo skirti našlių pensiją tarp kitų reikalaujamų dokumentų turi būti pridėtas santuokos sudarymo faktą patvirtinantis dokumentas: santuokos liudijimas, pažyma apie buvusią santuoką arba santuokos sudarymo įrašo išrašas (nuorašas, kopija) su žyma, ar santuoka nebuvo nutraukta (Nuostatų 58.5 punktas). Pagal Pensijų įstatymą valstybinė socialinio draudimo pensija skiriama ir mokama nuo teisės gauti pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų pensijai skirti gavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniame skyriuje dienos (Pensijų įstatymo 41 str. 1 d.), todėl pareiškėjai našlių pensija 2014-08-25 sprendimu buvo paskirta nuo 2013-08-21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėja prašymą dėl našlių pensijos skyrimo (su reikiamais dokumentais – mirties liudijimu ir 2014-02-11 archyvo pažyma, kuri patvirtina santuokos sudarymo faktą) pateikė tik 2014-08-04, kuriuo remiantis 2014-08-25 VSDFV Mažeikių skyrius priėmė sprendimą nuo 2013-08-21 iki gyvos galvos skirti S. A. valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją. Pažymėtina, kad VSDFV Mažeikių skyrius jokių rašytinių duomenų, kad pareiškėja ar jos atstovė, kaip ji pati teigia, 2001 metais kreipėsi į Mažeikių VSDFV Telšių skyrių dėl našlių pensijos skyrimo, neturi. Pažymėtina, kad 2001-10-08 mirus J. A. laidojimo pašalpa buvo išmokėta kitam asmeniui T. K.. Atkreipė dėmesį į tai, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai vykdydami įstatymų jiems deleguotas funkcijas, visus suinteresuotų asmenų prašymus, priskirtus pagal kompetenciją, susijusius su išmokų (pensijų, pašalpų ir kt.) mokėjimu, priima vadovaudamiesi teisės aktų reikalavimais (priklausomai nuo prašomos skirti išmokos), nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjas turi visus išmokai paskirti būtinus dokumentus, ar ne. Pažymėjo, kad VSDFV Mažeikių skyrius negali atsakyti dėl to, kad pareiškėja 2001 metais raštu nepateikė prašymo dėl našlių pensijos skyrimo. Iš skunde pateiktų pareiškėjos paaiškinimų matyti, kad pareiškėja, kaip ji pati teigia, 2001 metais, kai kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių, neturėjo santuokos sudarymo faktą patvirtinančių dokumentų. Skunde ji nurodo, kad 2001 metais pati kreipėsi į Lietuvos valstybės istorijos archyvą, iš kurio buvo gauta pažyma, kad nėra duomenų apie jos ir J. A. santuoką. Mano, kad pareiškėja žinodama, kada ir kur buvo sudaryta santuoka su mirusiuoju, 2001-10-08 mirus sutuoktiniui 14 metų nesiėmė jokių veiksmų ir iniciatyvos, nebuvo pakankamai aktyvi ir rūpestinga, kokia turėjo būti, kad galėtų realizuoti savo teisę gauti valstybinio socialinio draudimo našlės pašalpą. Prašymas dėl valstybinio socialinio draudimo našlių pensijos skyrimo 2001 metais pateiktas nebuvo. Pažymėtina, kad santuokos sudarymą patvirtinantis dokumentas – Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma – buvo išduotas 2014-02-11. VSDFV Mažeikių skyriui jis buvo pateiktas 2014-08-04 kartu su prašymu dėl socialinio draudimo našlių pensijos skyrimo. Vadovaujantis pareiškėjos 2014-08-04 prašymu, prie kurio buvo pridėti visi būtini dokumentai našlių pensijai gauti, 2014-08-25 VSDFV Mažeikių skyriaus sprendimu nuo 2013-08-21 pareiškėjai paskirta našlių pensija. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja savo pažeistas teises gina vadovaudamasi LR CK 6.271 straipsniu, reikalaudama atlyginti turtinę žalą, atsiradusią dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų. Atsakovo manymu, pareiškėja privalo vadovautis specialiosiomis teisės normomis, reglamentuojančiomis valstybinio socialinio draudimo našlių pensijų skyrimo, mokėjimo ir apskundimo tvarką. Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys (toliau – suinteresuoti asmenys) turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai. Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Skundai dėl sprendimų pensijų, <....> skyrimo ir (ar) mokėjimo klausimais nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 6 mėnesius nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo sprendimo priėmimą (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalis). Be to, ir pačiame 2014-08-25 VSDFV Mažeikių skyriaus sprendime Nr. PE_SP1-4381 „Dėl valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos skyrimo S. A.“ pareiškėjai išaiškinta, kad: „Jei nesutinkate su šiuo sprendimu, per 6 mėnesius nuo tos dienos, kurią sužinojote ar turėjote sužinoti apie priimtą sprendimą, galite jį apskųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Konstitucijos pr. 12, LT-09308 Vilnius)“. Pažymėjo, kad VSDFV Mažeikių skyriaus sprendimas Nr. PE_SP1-4381 „Dėl valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos skyrimo S. A.“ buvo priimtas 2014-08-25 ir išsiųstas pareiškėjai. Tačiau pareiškėja, užuot pateikusi skundą privalomai išankstinio ginčų nagrinėjimo institucijai, pateikė skundą teismui dėl turtinės žalos, padarytos neteisėtais valstybinio administravimo subjektų veiksmais, atlyginimo, todėl, atsakovo manymu, nebuvo laikytasi privalomos išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, tai sudaro pagrindą skundą palikti nenagrinėtu (pagal LR administracinių bylų teisenos įstatymo 25 str., 103 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja savo skundą grindžia LR CK 6.271 straipsnio normomis, atsakovas toliau savo atliepime į skundą pasisako dėl turtinės žalos atlyginimo, padarytos neteisėtais valstybinio administravimo subjektų veiksmais, taikymo pagrindų. LR CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose, tačiau CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės ar savivaldybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. Tai reiškia, jog Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-406-602/2015). Pareiškėja skunde nurodo, kad atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnį, Pensijų įstatymo 39 straipsnį, Nuostatų 51, 52, 55 punktus. Pareiškėja nepateikia įrodymų, kad ji 2001 metais į teritorinį skyrių buvo atvykusi ir, kaip ji pati teigia, dėl atsakovo darbuotojų neveikimo prašymas našlių pensijai skirti nebuvo priimtas. Atsakovas taip pat neturi duomenų apie tai, kad pareiškėja 2001 metais kreipėsi į teritorinį skyrių dėl našlių pensijos skyrimo. Teisė į našlių pensiją realizuojama pateikiant prašymą ir pagal Nuostatus būtinus dokumentus, tačiau pareiškėja prašymo ir kitų dokumentų 2001 metais nepateikė, todėl atsakovo darbuotojų veiksmai (neveikimas) negali būti laikomi neteisėtais, pažeidžiančiais pareiškėjos nurodytas teisės normas. Iš išdėstytų aplinkybių negalima teigti, kad valstybinė socialinio draudimo našlių pensija nebuvo paskirta pareiškėjai dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų, juolab, kad santuokos faktą patvirtinantis dokumentas (Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma) buvo išduotas tik 2014-02-11. Nenustačius bent vienos iš deliktinės atsakomybės sąlygų, atsakovui pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą. Prašo pareiškėjos S. A. atstovės M. Š. 2015-05-08 skundą „Dėl turtinės žalos, padarytos neteisėtais valstybinio administravimo subjektų veiksmais, atlyginimo (LR CK 6.271 str.)“ palikti nenagrinėtą arba atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo VSDFV Mažeikių skyriaus atstovė L. P. teismo posėdyje nurodė, jog atsakovas nesutinka su pareiškėjos skundu, prašo palikti jį nenagrinėtu. Pareiškėja nesilaikė išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos, ką numato įstatymas. Fondo valdybai privaloma išankstinė neteisminio nagrinėjimo tvarka. Dėl turtinės žalos pareiškėjos skundas nepagrįstas. Teisės aktai nurodo, kad pateikiant prašymą būtina pateikti tam tikrus dokumentus ir vienas jų – santuokos faktą patvirtinantis dokumentas. Pareiškėja į Sodrą kreipėsi 2014-08-14 pateikdama reikalingą pažymą, patvirtinančią santuokos sudarymo faktą. Atsakovas priima ir registruoja prašymus, kyla klausimas, kodėl 2001 m., jei buvo pateiktas rašytinis prašymas, jis nėra atsakovo įstaigoje užregistruotas. Mano, kad neteisėtų veiksmų nėra. Iš archyvinės pažymos matyti, kad jos išdavimo data 2014-02-11, o pareiškėja kreipėsi 2014-08-14. Prašo palikti prašymą nenagrinėtu arba skundą atmesti. Dėl ieškinio senaties taikymo nenurodė. Apie konkretų asmenį užvedama atskiro asmens byla. Visi prašymai, paklausimai registruojami ir į juos atsakoma. Sodroje nėra duomenų, kad 2001 m. pareiškėja kreipėsi. Rašte (47 b.l.) konstatuota, kad galbūt ji buvo atvykusi, o dėl kokių priežasčių, nepasisakyta. Jokių rašytinių dokumentų, kad pareiškėja 2001 m. kreipėsi į įstaigą, neturi. Turi tik 2014-08-04 prašymą dėl socialinės pensijos skyrimo ir archyvinę 2014 m. pažymą. Santuoką patirtinantis dokumentas buvo išduotas tik 2014 m. Mano, kad atsakovo neteisėtų veiksmų nėra. Atsakovas rėmėsi teisės aktais. Pareiškėja nebuvo atvykusi 2001 m. Ji kreipėsi 2014 m., pateikė visus įrodymus ir jai našlių pensija paskirta. Neteisėtos veikos pareiškėja neįrodė, dėl to skundas turi būti atmestas. Laiko tarpas nuo sutuoktinio mirties iki dokumento pateikimo pakankamai ilgas. Išankstinė ginčų tvarka privaloma.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos S. A. atstovės M. Š. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl turtinės žalos, atsiradusios dėl valstybės institucijos galimai neteisėtų aktų, atlyginimo.

Visų pirmiausia, atsakovo atstovas nurodo, jog pareiškėja užuot pateikusi skundą privalomai išankstinio ginčų nagrinėjimo institucijai, pateikė skundą teismui dėl turtinės žalos, padarytos neteisėtais valstybinio administravimo subjektų veiksmais, atlyginimo, tokiu būdu, atsakovo manymu, nebuvo laikytasi privalomos išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, kas sudaro pagrindą skundą palikti nenagrinėtu (pagal LR administracinių bylų teisenos įstatymo 25 str., 103 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, nors ir pareiškėja (jos atstovai) įstatymų nustatyta tvarka neapskundė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2014 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo Nr.PE_SP1-4381 (7 b.l.), nėra pakankamas pagrindas nevertinti, ar pareiškėjos atstovų nurodomi, jų nuomone, neteisėti viešojo administravimo subjektų veiksmai yra teisėti, t. y. ar atitiko teisės aktų keliamus reikalavimus.

Kaip ne kartą yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pavyzdžiui, byla Nr. A146-614/2010), valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai specialioji norma, taikoma, kai žalą padaręs asmuo – valstybė ar savivaldybė viešojo administravimo srityje. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (Lietuvos Respublikos CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Lietuvos Respublikos CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (Lietuvos Respublikos CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnis), tačiau Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV Mažeikių skyriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, viena iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 str., 6.271 str.). Todėl sprendžiant ginčą dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti, ar atitinkami veiksmai (neveikimas), dėl kurių atsiradusią žalą prašoma atlyginti, yra neteisėti (teisėti). Siekiant veiksmus pripažinti neteisėtais būtina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17 -499/2007).

Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz., 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007), neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Ginčui aktuali Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 33 straipsnio 1 dalis (aktuali 1997 04 22 įstatymu Nr. VIII-188 patvirtinta ir nuo 1997 07 01 galiojusi redakcija), numatanti, kad teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlių ar našlaičių pensiją turi šiame įstatyme nurodyti mirusiojo (arba nustatyta tvarka pripažinto mirusiu ar nežinia kur esančiu), drausto valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, asmens sutuoktinis bei vaikai, taip pat jiems prilyginti asmenys, jei miręs asmuo buvo įgijęs šio įstatymo nustatytą teisę gauti valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją (jei būtų tapęs invalidu) ar senatvės pensiją arba tokią pensiją gavo. Taip pat pareiškėjos atstovės nurodomo kreipimosi į VSDFV Mažeikių skyriaus padalinį Telšių mieste laikotarpiu, t.y. po 2001 m. spalio 8 d., galiojusių Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 44 punktas numatė, kad prašymą dėl pensijos skyrimo su visais reikiamais dokumentais asmuo paduoda nuolatinės gyvenamosios vietos socialinio draudimo skyriui. Nuostatų 47 punkte numatyta, kad prie prašymo skirti našlių ar našlaičių pensiją turi būti pridėti: 47.6. santuokos liudijimas; 47.7. teismo sprendimas dėl buvimo faktiniuose santuokiniuose santykiuose fakto nustatymo. 50 punktas numato, kad socialinio draudimo skyriai turi teisę reikalauti iš draudėjų, pavienių asmenų ir valstybinių archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų dokumentų, kurių reikia pensijai skirti ir mokėti, taip pat tikrinti, ar dokumentai išduoti pagrįstai. Socialinio draudimo skyriai privalo pareikalauti nurodytųjų dokumentų, jeigu asmuo dėl svarbių priežasčių neturi galimybės jų pateikti. Socialinio draudimo skyriaus vedėjas (arba jo pavaduotojas) nustato, ar priežastys svarbios. Nuostatų 51 punkte nustatyta, kad Socialinio draudimo skyrius, priėmęs prašymą skirti pensiją, išduoda kvitą apie dokumentų priėmimą, nurodydamas jų priėmimo datą; pagal 52 punktą, kreipimosi dėl pensijos data laikoma diena, kurią priimtas prašymas su visais reikiamais dokumentais. Jeigu prie prašymo pridėti ne visi reikiami dokumentai, socialinio draudimo skyrius per 5 dienas praneša pareiškėjui, kokie dokumentai turi būti pateikti papildomai.

Pareiškėjos atstovės skundo motyvuose ir teismo posėdžio metu atstovai pareiškėjos galimai patirtą turtinę žalą kildina iš to, kad pareiškėjai (atstovaujamai M. Š.) kreipusis į VSDFV Mažeikių skyriaus padalinį Telšių mieste, paaiškinus kreipimosi tikslą bei pateikus turimus ir dokumentus, VSDFV Mažeikių skyriuje buvo atsisakyta priimti rašytinį prašymą; pareiškėja iš karto žodžiu buvo nukreipta į Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių dėl jos ir mirusio J. A. santuokos įrašo išrašo. Gavus iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymą, kurioje buvo nurodyta, kad archyve nėra duomenų apie pareiškėjos ir J. A. santuoką, pareiškėja padedant dukrai pakartotinai kreipėsi į atsakovo atstovo padalinį Telšių mieste. Pateikus gautą pažymą, pareiškėjai tik žodžiu buvo paaiškinta, jog valstybinio socialinio draudimo našlių pensija jai nepriklauso. Priimti rašytinį pareiškėjos prašymą skirti jai valstybinio socialinio draudimo našlių pensiją ir vėl buvo atsisakyta. Taip pat nurodant galimai neteisėtus atsakovo veiksmus nurodoma, kad motyvuojant tuo, jog pareiškėja su J. A. nebuvo sudariusi santuokos, nebuvo net paaiškinta, kur, į kokią instituciją ar įstaigą ir kokia tvarka pareiškėja turi kreiptis dėl norimai gauti valstybinio socialinio draudimo našlių pensijai trūkstamų duomenų. Taip pat pareiškėjos atstovas advokatas A. K. nurodo, kad VSDFV Mažeikių skyriaus Telšių miesto padalinyje pareiškėja nebuvo informuota apie galimybę kreiptis dėl juridinio fakto nustatymo.

Įrodymų samprata yra nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis įrodymus administracinėje byloje apibrėžia kaip visus faktinius duomenis, priimtus bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, garso bei vaizdo įrodymais (ABTĮ 57 str. 2 d.). Šioje byloje remiamasi visais į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, proceso šalių paaiškinimais.

Pažymėtina, kad valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius 2015 m. gegužės 14 d. teismo nutartimi buvo įpareigotas pateikti teismui visą medžiagą, susijusią su pareiškėjos S. A. kreipimusi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus padalinį Telšių mieste dėl valstybinio socialinio draudimo našlių pensijos skyrimo po 2001 m. spalio 8 d. (po J. A. mirties). Taip pat ir pareiškėjos S. A. atstovė M. Š. buvo įpareigota pateikti teismui duomenis, susijusius su pareiškėjos kreipimusi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus padalinį Telšių mieste dėl valstybinio socialinio draudimo našlių pensijos skyrimo, duomenis, susijusius su pareiškėjos kreipimusi į Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių dėl jos ir mirusio J. A. santuokos įrašo išrašo; Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymos kopiją, kurioje nurodoma, kad nėra duomenų apie pareiškėjos ir J. A. santuoką.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų viseto matyti, kad atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima patvirtinti pareiškėjos atstovės nurodomą pareiškėjos apsilankymo faktą VSDFV Mažeikių skyriaus padalinyje Telšių mieste po 2001 m. spalio 8 d., t.y. pareiškėjos atstovų nurodomu ginčo laikotarpiu. Taip pat ir pareiškėjos atstovai nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų, pagal kuriuos būtų galima patvirtinti pareiškėjos kreipimosi į VSDFV Mažeikių skyriaus padalinį Telšių mieste po 2001 m. spalio 8 d. faktą (nebuvo pateiktas nei po 2001 m. spalio 8 d. pareiškėjos (drauge su atstove) parengtas prašymas dėl valstybinio socialinio draudimo našlių pensijos skyrimo, kurį norėta pateikti VSDFV Mažeikių skyriui pirmojo apsilankymo metu, kaip nurodo pareiškėjos atstovai, nei rašytiniai įrodymai, patvirtinantys pakartotinį (antrąjį) kreipimąsi į VSDFV Mažeikių skyriaus padalinį Telšių mieste, kaip nurodo pareiškėjos atstovai, po kreipimosi į Civilinės metrikacijos skyrių, po atsakymo dėl pareiškėjos santuokos liudijimo gavimo iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo).

Teismui pateiktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus Telšių skyriaus 2014 m. gruodžio 22 d. raštas Nr.(10.18)I-28045 (8 b.l.), iš kurio matyti, kad po J. A. mirties 2001 m. spalio 8 d. S. A. raštiško prašymo dėl našlių pensijos skyrimo nepateikė, nes neturėjo santuokos liudijimo. Rašte taip pat nurodoma, kad „tokiu atveju klientui visada paaiškinama, kur reikia kreiptis dėl trūkstamų dokumentų gavimo; šiuo atveju dėl Nuostatų 58.5 punkte nurodytų dokumentų apie santuoką gavimo – į teismą ar dėl pasiteiravimo civilinės metrikacijos skyrių. 2001 m. pažyma iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo skyriuje nebuvo pateikta“.

Nors minėto 2014 m. gruodžio 22 d. rašto turinys Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies (individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) prasme vertintinas kritiškai, nes parengtas nenurodant, kokiais konkrečiais objektyviais duomenimis (rašytiniais įrodymais) aptariamos tokios faktinės aplinkybės kaip: „raštiško prašymo dėl našlių pensijos skyrimo nepateikė, nes neturėjo santuokos liudijimo“, „tokiu atveju visada paaiškinama, kur reikia kreiptis dėl trūkstamų dokumentų gavimo “, „2001 m. pažyma iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo skyriuje nebuvo palikta“ – vis dėlto, nesant byloje rašytinių įrodymų, jog su prašymu(-ais) buvo kreiptasi į VSDFV Mažeikių skyriaus padalinį Telšių mieste ir jog pareiškėjai (drauge su atstove) pateiktus prašymą VSDFV Mažeikių skyrius neatliko visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam buvo priskirta atlikti (pagal aukščiau minėtus Nuostatuose nurodytus reikalavimus) pareiškėjos atstovės nurodomu ginčui aktualiu laikotarpiu po 2001 m. spalio 8 d. ir kuriuos jis kompetentingas atlikti, VSDFV Mažeikių skyriaus (ne)veikimas negali būti vertintinas kaip neteisėtas.

Nenustačius vieno iš civilinės atsakomybės elemento – neteisėtų veiksmų – teisė į turtinės žalos atlyginimą eliminuojama.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).

Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjos atstovės reikalavimas dėl 2886,67 Eur turtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus, atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ 85–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos S. A. atstovės M. Š. skundą dėl 2886,67 Eur turtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėjai Virginijus Stankevičius

Laisvutė Kartanaitė

Arvydas Martinavičius