- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-18
- Bylos Nr.
- 1S-346-315/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Kisielius
- Kategorijos
teismo posedyje išnagrinejo R. M. ir R. L. (toliau – pareiškejai) skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria atmestas pareiškeju skundas del Vilniaus m. apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo J. Reksnio 2010-02-26 nutarimo atmesti skunda del Vilniaus m. apylinkes prokuraturos prokurores M. Suchankienes 2009-12-22 nutarimo nutraukti ikiteismini tyrima panaikinimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-2-00092-09,
Aprašomoji dalis
nustate:
2009-10-16 LR Generalineje prokuraturoje pagal R. M. ir R. L. skunda pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 154 str. 2 d., buvo pradetas ikiteisminis tyrimas del to, kad LR Seimo narys A. S. per visuomenes informavimo priemones paskleide apie R. M. ir R. L. tikroves neatitinkancia informacija, kuri juos pažemino ir pakirto pasitikejima jais.
Vilniaus m. apylinkes prokuraturos prokurores M. Suchankienes 2009-12-22 nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje buvo nutrauktas, nepadarius veikos, turincios nusikaltimo, numatyto LR BK 154 str. 2 d., požymiu.
Vilniaus m. apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas J. Reksnys 2010-02-26 nutarimu atmete pareiškeju skunda, nurodydamas, kad prokurore pagristai prieme sprendima nutraukti ikiteismini tyrima, todel tolesne liudytoju apklausa bei duomenu rinkimas iš esmes situacijos nekeistu, tolesnis tyrimas nera tikslingas.
Vilniaus m. 1 apylinkes teismas 2010 m. balandžio 14 d. nutartimi atmete pareiškeju skunda del Vilniaus m. apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo J. Reksnio 2010-02-26 nutarimo panaikinimo.
Šalies argumentai
Skundu pareiškejai prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. balandžio 14 d. nutarti. Nurodo, kad prokurore, vyriausiojo prokuroro pavaduotojas ir ikiteisminio tyrimo teiseja tendencingai ir šališkai interpretavo ikiteisminio tyrimo duomenis. Teigia, kad žodžiai, kuriuos apie juos tvirtino A. S., yra iš esmes skirtingi negu, kad informacija, kuri buvo publikuota internetiniame portale www.alfa.lt publikuotame straipsnyje „(duomenys neskelbtini)“. A. S. tiesiogiai viešai apkaltino R. M. darius ar tebedarant labai sunku nusikaltima, numatyta LR BK 249 str., t.y. dalyvavima nusikalstamo susivienijimo veikloje. Taciau, pareiškeju teigimu, R. M. niekada nebuvo ir nera reiškiami tokie kaltinimai. Pareiškejai taip pat pažymi, kad prokurore, vyriausiojo prokuroro pavaduotojas ir ikiteisminio tyrimo teiseja vadovaujasi iškreiptai suvokiama tariama prezumpcija ir neteisetai perkelia jiems, kaip nukentejusiesiems, irodinejimo našta. Irodinejimo doktrina ir teorija tvirtina, jog iš principo neimanoma pozityviais faktiniais duomenimis irodyti neigimo. Taigi prokurorai ir teiseja, laikydamiesi pozicijos, kad neva pareiškejai neirode A. S. tvirtinamo žeminancio fakto, jog R. M. nebendravo su „daktaru“ ar kitomis organizuotomis grupemis, nusikalstamais susivienijimais ar ju nariais, ipareigoja atlikti tai, kas neimanoma. Pareiškejai nurodo, kad prokurorai ir teiseja samoningai manipuliuoja daugiau nei 6 ir 9 metu senumo informacija ir nepagristai absoliutina neisiteisejusi Kauno apygardos teismo 2009-10-02 nuosprendi, be to, ignoruoja fakta, kad A. S. R. M. viešai apkaltino ne „turint teistuma“ ar „padarius nusikaltima“, o padarius labai sunku nusikaltima – dalyvavus ar tebedalyvaujant nusikalstamo susivienijimo veikloje. Pareiškeju manymu, nepagrista laikytina tai, jog A. S. veiksmuose nenustatytas tycios elementas. A. S. veike tiesiogine tycia, turedamas aiškius motyvus ir siekdamas konkreciu politiniu tikslu. Prokurorai ir teiseja taip pat nepagristai nekreipe demesio i A. S. teiginius, kad jis R. M. asmenybe identifikavo pagal jo vairuojama automobili Toyota Land Cruiser, v/n (duomenys neskelbtini) Toks teiginys yra abejotinas patikimumo prasme, nes viešai prieinama informacija rodo, kad šis automobilis priklauso UAB „SEB LIZINGAS“ ir viešai neprieinama informacija apie šio automobilio naudotoja. Kyla klausimas, ar toks informacijos sužinojimas yra teisetas, nebuvo neteiseto asmens duomenu atskleidimo. Šis faktas, pareiškeju manymu, pagristai kelia abejoniu, jog be pareiškeju šmeižimo ir ižeidinejimo galejo buti padaryta ir kitu nusikalstamu veiku. Ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai ir nevisapusiškai, tuo pažeidžiant ir pacia baudžiamojo proceso esme bei paskirti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškeju skundas atmestinas.
LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali buti pradedamas, o pradetas turi buti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu. Pagal LR BPK 168 str., prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigunas atsisako pradeti ikiteismini tyrima tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padaryta nusikalstama veika yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios LR BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybes.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog esminis klausimas, ar A. S. paskleista informacija apie R. M. turi šmeižimo, numatyto LR BK 154 str. 2 d., požymiu. Šmeižimas baudžiamojo istatymo prasme – tai paskleidimas apie kita žmogu tikroves neatitinkancios informacijos, galincios paniekinti arba pažeminti ta asmeni arba pakirsti pasitikejima tuo asmeniu. Kaltininkas turi suprasti, kad pateikia apie asmeni melagingas žinias ir to noreti, t.y. veikia tiesiogine tycia. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, A. S. paskleista informacija nebuvo nauja, jis pasireme 2008-03-13 internetiniame portale www.alfa.lt publikuotu straipsniu „(duomenys neskelbtini)“. Tai, kad R. M. yra kaltinamas nusikaltimo padarymu, patvirtina ir ikiteisminio tyrimo medžiaga, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. balandžio 14 d. nutartyje. Be to, baudžiamoji byla R. M. atžvilgiu yra išnagrineta Kauno apygardos teisme, taciau apkaltinamasis nuosprendis dar neisiteisejes, byla išsiusta nagrineti Lietuvos Apeliaciniam teismui. Nepaneigus minetame straipsnyje išvardintu aplinkybiu teisingumo, nera ir pagrindo teigti, kad A. S. veikoje yra šmeižimo požymiu, nes A. S. paskleista informacija nebuvo nauja, išgalvota ar melaginga. Teismas taip pat teisingai nurode, kad pareiškeju skundo argumentai del to, kad A. S. informacija apie R. M. vairuojama automobili Toyota Land Cruiser, v/n (duomenys neskelbtini) gavo ne viešai prieinamos informacijos, neva galimai neteisetai atskleide asmens duomenis ar padare kitas nusikalstamas veikas, šiame ikiteisminiame tyrime nera reikšmingas, juolab, kad pats R. M. neneigia, jog automobilis registruotas R. L. imones vardu, kur dirba ir jis.
Nors pareiškejai nurodo, jog A. S. veike tiesiogine tycia, turedamas aiškius motyvus ir siekdamas konkreciu politiniu tikslu, taciau tokiu tikslu neivardina ir jokiu papildomu bei tai patvirtinanciu duomenu nepateikia. Pažymetina, kad atsižvelgiant i išdestytas aplinkybes, laikytina, kad tokie pareiškeju skundu argumentai formalus, deklaratyvaus pobudžio ir todel atmestini.
Atsižvelgiant i tai, kas išdestyta aukšciau, teismas pažymi, kad pagristai atsisakyta pradeti ikiteismini tyrima, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu, nera pagrindo konstatuoti, jog A. S. veikoje butu nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudeties požymiu.
Atsižvelgus i aukšciau išdestytas aplinkybes, pareiškeju skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutare:
pareiškeju R. M. ir R. L. skunda atmesti.
Nutartis galutine ir neskundžiama.