Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Laimondas Noreika, sekretoriaujant L. B., dalyvaujant institucijos priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje- Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau-Marijampolės AVPK) - atstovei V. D., dalyvaujant atstovei advokatei R. P., asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas– pareiškėjai L. J., suinteresuotam asmeniui S. A., išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjos skundą dėl Marijampolės AVPK pareigūno 2016-07-04 nutarimo Nr. 64N-65271657-16 panaikinimo, susipažinęs su skundu, prašymu ir administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. liepos 4 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio Vyresnioji tyrėja I. V. priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. Nr. 64N-65271657-16, kuriuo L. J. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- ATPK) 110 str. 10 d., padarymą paskirta nuobauda - 150 Eur dydžio bauda. Administracinė nuobauda pareiškėjai buvo paskirta už tai, kad 2016-06-19 apie 21 val. 45 min. L. J. priklausantis prancūzų buldogų veislės šuo, vedžiojamas be antsnukio Mokolų g. 55 namo kieme, Marijampolėje, griebė S. A. priklausantį futbolo kamuolį, su kuriuo žaidėjos sūnus, taip padarydamas žalą S. A. turtui.

Skundu pareiškėja prašo panaikinti 2016-07-04 Marijampolės apskrities VPK pareigūnės priimtą nutarimą administracinėje byloje ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, jog pagal LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 str. 2 d. 3 p. privalo užtikrinti, kad mano laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Mano, jog šį reikalavimą įvykdė, nes įvykio dieną savo prancūzų buldogų veislės šunį vedžiojo ant 2 metrų ilgio pavadžio, be antsnukio, vaikštinėjo grįstu taku. Pievoje vėlų vakarą paaugliai vaikai spardė kamuolį. Vienas iš vaikų spyrė kamuolį link pareiškėjos vedamo šuns, aiškiai matydamas, kad ta kryptimi, kuria spiria kamuolį, yra šuo. Kai kamuolys atriedėjo prie šuns snukio, jis kamuolį bandė sugriebti, tačiau mano, jog kamuolio nepagriebė, nes ji smarkiai truktelėjo šuns pavadį į save. Paėmusi kamuolį, jį numetė vaikams į pievutę, kamuolys sugadintas nebuvo. Vaikai toliau spardė kamuolį. Pavedžiojus šunį apie pusvalandį, grįžtant namo, ją sutiko nepažįstama moteris ir pasakė, jog šuo sugadino kamuolį, kurį ji laiko rankose ir prašė atlyginti 60 eurų žalą. Mano, jog faktas, kad šuo griebė kamuolį, dar savaime nesąlygoja materialinės žalos atsiradimo. Mano, jog byloje nesurinkti objektyvūs įrodymai dėl jos kaltės, dėl žalos atsiradimo ir objektyvaus žalos dydžio. Pabrėžia, jog tyrėja, surašydama nutarimą, nesilaikė ATPK 284str. 1 d., nes nesurinko objektyvių įrodymų ir nenustatė, ar padarytas turtinis nuostolis, ar tikrai buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas ir ar ji turėtų būti traukiama atsakomybėn. Be to, pareiškėja pažymėjo, kad protokole ir nutarime nurodyta, jog ji pažeidė Marijampolės savivaldybės tarybos 2013-12-20 sprendimu Nr. DV-1904 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Marijampolės savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse“ taisyklių 48 p., tačiau šios taisyklės nuo 2016-03-29 Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DV-425 „Dėl gyvūnų laikymo Marijampolės savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių patvirtinimo“ 2 p. pripažintos netekusiomis galios. Mano, jog policija, be visa ko, ją nubaudė pagal negaliojantį teisės aktą. Teismo posėdžio metu pareiškėja savo skundą palaikė, patikslino, kad šuo sugriebė atriedėjusį kamuolį, tačiau negali tiksliai pasakyti ar jį įkando.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariatas atsiliepimu su L. J. skundu nesutiko. Mano, jog Marijampolės AVPK Prevencijos poskyrio vyresnioji tyrėja I. V. administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo tinkamai, nutarimas minėtoje medžiagoje priimtas įvertinus visas įvykio aplinkybes ir asmenų paaiškinimus. Prašė L. J. skundo netenkinti ir palikti Marijampolės AVPK Prevencijos poskyrio vyresniosios tyrėjos I. V. nutarimą galioti nepakeistą. Institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje atstovė V. D. teismo posėdžio metu prašė skundo netenkinti.

Liudytojas R. K. paaiškino, jog įvykio dienos vakare su draugais kieme žaidė futbolą, pro šalį ėjo moteris su šunimi, šuo buvo pririštas. Šuo pagavo kamuolį, įsikando ir nubėgo, jis pats atėmė kamuolį iš šuns, kamuolyje buvo skylė, iš kamuolio išsileido oras. Minėtą kamuolį buvo gavęs dovanų.

Nukentėjusi S. A. teismo posėdžio metu nurodė, jog sūnus žaidžia futbolą, prieš dvi savaites gavo dovanų kamuolį, jo vertė 60 Eur. Nurodė, jog pareiškėjos šuo apgadino jos sūnaus kamuolį, šiuo metu kamuoliu nesinaudoja, jame yra 2-3 skylės nuo šuns dantų.

Liudytoja I. V. nurodė, jog dirba Marijampolės apskrities vyriausiajame komisariate, ji surašė L. J. administracinės teisės pažeidimo protokolą. Prisiminė, jog buvo gautas pareiškimas dėl šuns, kuris sugadino kamuolį. Aiškinantis įvykio aplinkybes šuns savininkė pati pasakė, kad šuo sugriebė kamuolį. Apžiūrint kamuolį rasti du gilesni įbrėžimai, nustatyta, jog S. A. turtui buvo padaryta žala. Paaiškino, jog surašydama tiek administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek nutarimą padaryta techninė klaida, nurodant Marijampolės savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintų „Gyvūnų laikymo Marijampolės savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių“ redakciją. Pabrėžė, jog pažeistas tiek netekusių galios, tiek šiuo metu galiojančių taisyklių punktas sutampa.

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis ATPK 301 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas konstatuoja, kad susipažinus su pateikta medžiaga bei išklausius šalių, nenustatė tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu jokių proceso normų pažeidimo, kurios esmingai būtų suvaržę ar pažeidę traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teises, todėl naikinti priimto nutarimo šiuo aspektu neturi jokio teisinio pagrindo.

ATPK 110 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovės ir apsaugos bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus, pažeidimą. To paties straipsnio 10 dalyje numatyta atsakomybė už 1 dalyje numatytas veikas, dėl kurių atsirado žala asmens sveikatai ir turtui. ATPK 110 straipsnio 10 dalis yra blanketinė norma, nukreipianti į kitus teisės aktus. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjai buvo inkriminuoti Marijampolės savivaldybės tarybos 2013-12-20 sprendimu NR. DV-1904 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Marijampolės savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių“ (toliau – Taisyklių) 48 punkto reikalavimų pažeidimai. Nustatyta, jog minėtos taisyklės 2016-03-29 Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DV-425 „Dėl gyvūnų laikymo Marijampolės savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių patvirtinimo“ 2 p. pripažintos netekusiomis galios. Kadangi šiuo metu galiojančių Marijampolės savivaldybės tarybos 2016-03-29 įsakymu NR. DV-425 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Marijampolės savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių“ 48 punktas yra analogiškas tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek nutarime nurodytų jau nebegaliojančių taisyklių tam pačiam 48 punktui, teismas šią apsirikimo klaidą ištaiso, pakeisdamas nutarime nurodytų taisyklių patvirtinimo datą.

LR ATPK 256 str. nustato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Ištyręs įrodymus, teismas konstatuoja, kad jų tyrimo metu gauti duomenys sutampa su tais duomenimis, kurie buvo gauti iš tų pačių įrodymų šaltinių protokolą surašiusios institucijos atlikto tyrimo metu. Nustatyta, jog institucija pakankamai išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl pagrindo tenkinti administracinėn atsakomybėn patrauktos L. J. skundą ir panaikinti 2016-07-04 nutarimą nėra. Dėl pareiškėjos skunde nurodytų teiginių, kad tyrimas buvo atliktas neišsamiai, neobjektyviai, neesant turtinės žalos pagrindimo teismas pažymi, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis, įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti.

Pareiškėjos nurodomas faktas, jog jos turimo šuns galvos anatominė sandara sąlygoja tai, kad šios veislės šunims negaminami antsnukiai, neeliminuoja šuns savininko pareigos elgtis taip ir laikytis tokių atsargumo taisyklių, kad šuo nekeltų grėsmės aplinkiniams.

Nagrinėjamu atveju, byloje esančių įrodymų pakanka išvadai, kad L. J. šuo sugriebdamas S. A. priklausantį kamuolį jį apgadino, padarydamas turtinę žalą. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai bei liudytojų parodymai patvirtino reikšmingas aplinkybes dėl S. A. padarytos žalos- sugadinto kamuolio, konkretus padarytų nuostolių dydis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, žalos mastas ir dydis administracinio teisės pažeidimo teisenoje, nukentėjusiajai nereikalaujant atlyginti padarytus nuostolius (ATPK 37 str.), nenustatinėjamas. Žalos atsiradimo ir padarymo aplinkybė yra pagrįstai nustatyta, kadangi dėl to, kad šuo sugriebė kamuolį, pablogėjo šio daikto kokybė, kas pagrįstai vertinama, kaip žalos atsiradimo ir padarymo faktas.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą L. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog ji iš esmės prisipažino padariusi pažeidimą (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vadovaujantis LR ATPK 20 str., administracinės nuobaudos tikslai yra nubausti asmenį, jį auklėti, kad toliau laikytųsi įstatymų ir gerbtų bendro gyvenimo normas, taip pat sulaikyti jį ir kitus asmenis nuo teisės pažeidimų darymo. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, užtikrinant nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tačiau, administracinės nuobaudos taikymas turi užtikrinti ne tik teisingumo, bet ir proporcingumo reikalavimo įgyvendinimą. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teisinga pusiausvyra pažeidžiama tuo atveju, kai asmeniui užkraunama „individuali ir pernelyg didelė našta“ (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-02-12 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-2013). Teismo vertinimu nagrinėjamoje byloje paskyrus nuobaudą, teisinga pusiausvyra buvo pažeista ir paskirta administracinė nuobauda asmens teises varžo labiau, negu tai būtina ATPK 20 straipsnyje įtvirtintiems administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei įvertinus padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę (pensininkė, gaunamos pajamos minimalios), byloje užfiksuotas įvykio aplinkybes, nuobaudos tikslas - tinkamai nubausti L. J. bus pasiektas paskiriant ATPK 110 str. 10 d., sankcijos minimumą atitinkančią baudą be gyvūno konfiskavimo. ATPK 30¹ straipsnio taikymo pagrindų nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

L. J. skundą tenkinti iš dalies.

2016 m. liepos 4 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio Vyresniosios tyrėjos I. V. priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 64N-65271657-16 pakeisti nurodant, jog L. J. administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytais veiksmais pažeidė Marijampolės savivaldybės tarybos 2016-03-29 įsakymu Nr. DV-425 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Marijampolės savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių“ 48 punkto reikalavimus ir L. J. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 10 d., padarymą paskirti 144 Eur (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų) dydžio baudą.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Nutarties nuorašą siųsti Marijampolės AVPK, L. J..