Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-12-22 · Administracinė byla Nr. I-2989-428/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-12-22
Bylos Nr.
I-2989-428/2017
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas
D. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2989-428/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01966-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 37.6.; 55.1.1. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 22 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Medvedevienė,sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 19 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Skunde (b. l. 4-6) pareiškėjas nurodė, kad laikotarpyje nuo 2014 m. spalio 20 d. iki 2015 m. liepos 10 d. buvo laikomas Alytaus pataisos namuose 2 lokaliniame sektoriuje, 16 būryje, 160 brigadoje, 3 miegamajame. Plotas buvo apie 34 kv. m, kambaryje gyveno 11 asmenų. Patalpos plotą mažino jame esantis tualetas, baldai ir kiti įrenginiai. Suolas buvo vienas vienuolikai asmenų. Šviesa buvo išjungiama nuo 23 val. iki 7 val., nors teisės aktai numato, jog būtų išjungiama šviesa nuo 22 val. iki 6 val. ryto. Pareiškėjas negalėjo miegoti nuo 22 val. kaip numato teisės aktai. Laikotarpyje nuo 2015 m. liepos 10 d. iki 2016 m. spalio 5 d. buvo laikomas 6 lokaliniame sektoriuje, 6 būryje, 62 brigadoje, miegamajame Nr. 3. Bendras plotas buvo 27,825 kv. m, jame gyveno 9 nuteistieji. Plotą mažino ir jame esantys baldai ir kiti įrenginiai. Taip pat pareiškėjas nurodė, jog jis yra neįgalus ir saulėje, šaltyje, drėgmėje negali būti. Pasivaikščiojimo kiemai per maži. Gyvenimo sąlygos buvo nežmoniškos, tokios sąlygos pareiškėjui sukėlė didelius dvasinius skausmus, depresiją, sužalojo sveikatą. Pareiškėjui turėjo būti užtikrintas 3,6 kv. m plotas.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas atsiliepime (b. l. 12-17) nurodė, kad pareiškėjas nuo 2014 m. spalio 24 d. iki 2015 m. liepos 28 d. buvo paskirtas gyventi į 16 būrį, 3 miegamąjį, kuris yra 44,41 kv. m ploto, jame įrengta 12 miegamųjų vietų. Laikotarpyje nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 22 d. buvo etapuotas į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Nuo 2015 m. rugsėjo 22 d. iki 2016 m. gegužės 20 d., nuo 2016 m. gegužės 27 d. iki 2016 m. spalio 5 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 6 būrį 3 miegamąjį, kuris yra 28,16 kv. m ploto, jame įrengta 9 miegamosios vietos. Atsakovo nuomone, reikšminga aplinkybė yra ta, kad pareiškėjas bausmę atliko pataisos namuose, t. y. įstaigoje, kuri nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga. Pabrėžė, kad Alytaus pataisos namuose visos nuteistųjų gyvenamosios patalpos yra ne kamerų tipo, o bendrabučių tipo, kur nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali patys, nelydimi pareigūno, laisvai judėti įstaigos teritorijoje, t.y. gali vaikščioti tiek patalpose, tiek lauke, gyvena miegamuosiuose, kurie nerakinami, gali sportuoti pataisos namų teritorijoje įrengtose krepšinio (viena su medine, kita su asfalto danga), futbolo (viena su natūralia, kita su dirbtine danga), tinklinio, pliažo tinklinio aikštelėse. Pareiškėjas sveikatos tarnyboje lankėsi dėl narkotikų vartojimo, lėtinio prostatito, sinusito, kojų ir nagų grybelio.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau- Alytaus PN), dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN, jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad jis buvo kalinamas Alytaus PN neužtikrinant jam teisės aktuose numatyto minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, tenkančio vienam asmeniui, sanitarinių ir buities sąlygų atitikimo teisės aktuose numatytiems reikalavimams.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau– ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, Taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui.

Iš bylos duomenų (b. l. 19-20, 36) matyti, kad pareiškėjas nuo 2014 m. spalio 24 d. iki 2015 m. liepos 28 d. buvo paskirtas gyventi į 16 būrį, 3 miegamąjį, kuris yra 44,41 kv. m ploto, jame įrengta 12 miegamųjų vietų. Todėl vienam asmeniui teko 3,7 kv. m ploto.

Laikotarpyje nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 22 d. buvo etapuotas į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą.

Nuo 2015 m. rugsėjo 22 d. iki 2016 m. gegužės 20 d., nuo 2016 m. gegužės 27 d. iki 2016 m. spalio 5 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 6 būrį 3 miegamąjį, kuris yra 28,16 kv. m ploto, jame įrengta 9 miegamosios vietos. Vienam asmeniui teko 3,12 kv. m ploto.

Pareiškėjas nurodė, jog gyvenamojoje patalpoje (16 būrio 3 miegamajame) gyveno 11 asmenų bei nurodė, jog patalpa buvo 34,10 kv. m ploto, o 6 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje gyveno 9 asmenys ir patalpa buvo 27,825 kv. m ploto. Pareiškėjas nepaaiškino ir nepateikė įrodymų kaip buvo apskaičiuotas gyvenamųjų patalpų plotas, todėl teismas vadovaujasi oficialiai pateiktais atsakovo duomenimis dėl gyvenamųjų patalpų plotų.

Teismas taip pat pažymi, kad nors, pareiškėjo teigimu, iš patalpų ploto turi būti išskaitomas baldų bei kitų įrenginių užimamas plotas, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į šių taisyklių įtvirtintą minimalią pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamųjų patalpų ploto normą neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).

Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą bei faktines aplinkybes spręstina, jog atsakovas nepažeidė Taisyklių 11¹.1. punkto nuostatų, kuriose numatyta, kad pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,1 kv. m vienam žmogui.

Pareiškėjas tvirtino, kad kamerose buvo nepakankama ventiliacija. Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d., toliau- Higienos norma HN 76:2010) bei Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – Higienos norma HN 134:2015).

Pagal Higienos normos HN 76:2010 24 punktą ir Higienos normos HN 134:2015 17 punktą laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Be to, higienos normos įpareigoja nuteistuosius (tame tarpe ir pareiškėją) nuolat rūpintis gyvenamosios aplinkos švara ir tvarka. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog patalpos ventiliuojamos atidarant langus. Vėdinimas per langus atitinka higienos normose numatytus reikalavimus, todėl atsakovas dėl patalpų vėdinimo teisės aktų normų nėra pažeidęs.

Dėl pasivaikščiojimo kiemelių dydžio, pažymėtina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nereglamentuoti lokalinio sektoriaus kiemelių dydžiai. Todėl pareiškėjo argumentai dėl per mažų pasivaikščiojimo kiemelių atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas teigia, jog 16 būrio 2 miegamajame buvo vienas suolas vienuolikai nuteistųjų, tačiau atsakovas nurodė, jog patalpos yra aprūpintos baldais kaip numato teisės aktai.

Pareiškėjas nurodo, jog šviesa buvo išjungiama nuo 23 val. iki 7 val. nors pagal įstatymus numatyta, jog šviesa būtų išjungiama nuo 22 val. iki 6 val. ryto. Todėl negalėjo miegoti nuo 22 val. kaip numato teisės aktai.

Bausmių vykdymo kodekso (toliau- BVK) 116 straipsnyje nustatyta, kad pataisos įstaigose nustatoma reglamentuota vidaus tvarka; nuteistieji pasirašytinai supažindinami su jų teisėmis, pareigomis ir draudimais. Pagal BVK 117 straipsnio 1 – 3 dalių nuostatas, nuteistųjų dienotvarkė privalo griežtai reglamentuoti jų elgesį visą parą ir numatyti darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi ir socialinei reabilitacijai skirtą laiką; nuteistųjų dienotvarkę nustato pataisos įstaigos direktorius įsakymu; dienotvarkė paskelbiama nuteistiesiems.

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, jog dienotvarkę nustato pataisos įstaigos direktorius įsakymu, pareiškėjo argumentai dėl dienotvarkės (šviesos išjungimo ir įjungimo laiko) atmestini kaip nepagrįsti. Bausmių vykdymo kodeksas nenumato tikslaus laiko, kada turi nuteistieji eiti miegoti ir keltis, tai nustatoma dienotvarkėje.

Pažymėtina, kad pareiškėjas, skunde nurodęs, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jam pablogėjo sveikata, patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, nepateikė į bylą jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgiant į medicinos dokumento išrašą (b. l. 21-22), negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad pareiškėjo nurodomi sveikatos sutrikimai galėjo būti sukelti būtent dėl prastų kalinimo sąlygų. Byloje nėra įrodymų, iš kurių teismas galėtų spręsti, kad pareiškėjui dėl netinkamų gyvenimo sąlygų būtų sutrikusi sveikata, taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikri neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Duomenų apie tai, jog pareiškėjui dėl jo ligos turėjo būti išskirtos ypatingos sąlygos teismui nepateikta.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė (moralinė) žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Ginčo situacijos teisinis reglamentavimas ir byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai suponuoja išvadą, jog pareiškėjo skundo argumentai dėl jo orumą žeminančių sąlygų pataisos namuose yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl šie argumentai nevertintini kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimą. Pareiškėjas įrodymų apie fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti apie netinkamų gyvenimo sąlygų poveikį jo sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiškėjo savybėms. Byloje esantys įrodymai taip pat nepatvirtina tiek neteisėtų valstybės institucijos veiksmų – pareiškėjo laikymo nepriimtinomis sąlygomis, tiek ir priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų, o tuo pačiu, ir neturtinės žalos atsiradimo fakto.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad atsakovas neatliko teisei priešingų veiksmų, todėl nesant vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų- neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo), žalos atlyginimas negalimas. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu teisėja

nusprendžia:

Pareiškėjo D. S. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolanta Medvedevienė