Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Markevičiaus ir Jolantos Medvedevienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovams Valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Skunde nurodyta, jog 1992 m. kovo 30 d. pirkimo – pardavimo sutartimi pareiškėjas įsigijo 70,64 kv. m ploto butą pastate 2A2p su 1/7 dalimi ūkinio pastato 5J1p, kuris yra (duomenys neskelbtini), numeris jam nesuteiktas. Aplinkybę, kad 1/7 dalis ūkinio pastato 5J1p yra buto priklausinys, įrodo tai, kad turtas apskaitytas vienoje buto techninės apskaitos kortelėje, šios kortelės pirmo puslapio plane nubraižytas ir pažymėtas pastatas 5J1p, pastato techninės charakteristikos ir 1/7 dalies pastato įkainojimas. Pažymėta, kad 2017 m. rugsėjo 19 d. butas buvo atidalytas iš daugiabučio pastato ir performuotas į namą, suteiktas (duomenys neskelbtini) numeris, tačiau atsakovas nepagrįstai atidalijo 1/7 dalį ūkinio pastato nuo pagrindinio daikto – namo ir 1/7 dalį ūkinio pastato įregistravo visiškai kitame pastate 5I1p, kuris yra (duomenys neskelbtini)ir šio pastato kontūrai akivaizdžiai skiriasi nuo pastato 5J1p.

Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Registrų centro atstovas atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialo (toliau - Registrų centro Alytaus filialas) 2017 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. (2.1.10.)ALS-3433 „Dėl nekilnojamojo turto registravimo duomenų tikslinimo“ ir Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau - Centrinis registratorius) 2018 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. spr 1-29 teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 36-37, 39-40). Šioje byloje teisiškai reikšminga aplinkybė yra tik ta, ar atsakovas Registrų centro Alytaus filialas tinkamai ir laikydamasis teisės aktų reikalavimų išnagrinėjo pareiškėjo 2017 m. spalio 5 d. pasiūlymą „Dėl priklausinio“ (b. l. 66) ir vėliau prie šio pasiūlymo pateiktus dokumentus (b. l. 67-75).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 1992 m. kovo 30 d. sutartimi, sudaryta pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą, pareiškėjas įsigijo butą, kurio plotas 76,64 kv.m, su 39,28 kv.m. rūsiu gyvenamajame name lA2p bei 1/7 dalį neidentifikuoto ūkinio pastato, esančius (duomenys neskelbtini). Ši sutartis 1992 m. kovo 31 d. buvo įregistruota Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure pagal tuo metu galiojusios Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297, nuostatas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymu, duomenys, kurie buvo sukaupti Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, nuo 1998 m. sausio 1 d. perrašyti į Nekilnojamojo turto registrą neanalizuojant nekilnojamojo turto bylose esančių dokumentų turinio ir netikrinant jų teisėtumo.

Po to, kai 2017 m. spalio 18 d. pareiškėjas pateikė Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įsigyto buto techninės apskaitos bylos nuorašą, parengtą 1992 m. kovo 10 d., Registrų centro Alytaus filialas nustatė, jog šioje byloje (formos - Pastatų, priestatų ir kt. įkainojimas, Patalpų plotų eksplikacija) yra įrašas apie 1/7 dalies ūkinio pastato, pažymėto 511p, kuris pastatytas 1965 m., verčių (statybinės, susidėvėjimo ir kt.) paskaičiavimą. Šioje byloje taip pat yra nurodytas minėto ūkinio pastato užstatytas plotas, aukštis ir tūris (b. l. 68-69), todėl pagal šiuos duomenis atsakovas nustatė, jog ūkinis pastatas 511p yra inventorizuotas namų valdos techninės apskaitos byloje inv. Nr. (duomenys neskelbtini) ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre atskiru nekilnojamuoju daiktu, adresas: (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 104-120). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui priklausanti 1/7 dalis neidentifikuoto ūkinio pastato buvo įrašyta į Nekilnojamojo turto registrą, įregistruojant pareiškėjo nuosavybės teises į 1/7 dalį ūkinio pastato 5I1p, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 17-24).

Pareiškėjas, teikdamas 2017 m. spalio 5 d. pasiūlymą „Dėl priklausinio“, siekė, jog į pagrindinio daikto – buto, esančio (duomenys neskelbtini) (2017 m. rugsėjo 19 d. šis butas buvo atidalintas ir įregistruotas atskiru pastatu 2A2p, unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), registro duomenis būtų įrašytas šio nekilnojamojo daikto priklausinys – 1/7 dalis ūkinio pastato, įsigyto 1992 m. kovo 30 d. sutartimi.

Sprendžiant klausimą, ar atsakovas pagrįstai atsisakė įrašyti pareiškėjo nurodytus duomenis apie 1/7 dalį ūkinio pastato (nepateikiant jokių kadastrinių matavimų) priklausinį, pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio 3 ir 4 dalis statinys gali būti įregistruotas tik kaip žemės sklypo, kuriame jis yra, priklausinys; Nekilnojamojo turto registre kaip priklausiniai gali būti registruojami nekilnojamieji daiktai arba tų daiktų dalys, kurie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka nėra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems nėra suteiktas unikalus numeris. Tokie nekilnojamieji daiktai Nekilnojamojo turto registre įregistruojami kaip priklausiniai pagrindinio nekilnojamojo daikto registro įraše padarant šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatytą žymą. Registruojant tokius priklausinius, netaikomos šio straipsnio 5 dalies nuostatos.

Nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą, Nekilnojamojo turto kadastro statusą, šio kadastro steigimą, tvarkymą ir kt. reglamentuoja Lietuvos Respublikos kadastro įstatymas. Šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas (Kadastro įstatymo 2 str. 4 d.). Lietuvos Respublikos kadastro įstatymo 5 straipsnis konkrečiai nurodo, kokie nekilnojamieji daiktai yra laikomi Nekilnojamojo turto kadastro objektais, o 6 straipsnyje konkrečiai nurodoma, kokie kadastro duomenys įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą.

Nekilnojamojo turto registro įstatymas reglamentuoja žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą Nekilnojamojo turto registre, Nekilnojamojo turto registro statusą, šio registro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Minėto įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnyje. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti.

Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre teisingumą ir apsaugą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie Nekilnojamąjį turtą perkėlimas į nekilnojamojo turto registrą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011, kt.). Pirmiau nurodytos nuostatos suponuoja išvadą, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti daiktines teises.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, jog į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. To paties įstatymo 2 dalyje nurodyta, kad techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Apibendrinant šias Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas, pažymėtina, kad duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: 1) kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti; 2) kai, įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1262/2012).

Reikalavimas, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų, gali būti pripažintas tenkintinu tik tuo atveju, jei būtų pateikti įrodymai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie nuosavybės teisę neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kad įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, buvo padarytos techninės klaidos, t. y. nekeičiant atsakovo priimtų sprendimų dėl daiktinės teisės registravimo, išregistravimo bei dokumentų, kurių pagrindu daiktinė teisė įregistruota (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3287-602/2015). Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad suinteresuoti asmenys turi teisę kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio pagrindu dėl klaidingai įrašytų duomenų ištaisymo, jei ginčo duomenų neatitikimas registro tvarkytojui pateiktiems dokumentams buvo akivaizdus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-157-492/2017).

Šioje byloje įvertinus pareiškėjo pasiūlymo „Dėl priklausinio“ turinį bei atsakovui pateiktus dokumentus, matyti, kad pareiškėjas, prašydamas įregistruoti priklausiniu 1/7 dalį ūkinio pastato 5I1p, nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad jo nurodomas ūkinis pastatas turėjo būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip priklausinys ar turėjo būti pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenys, įrašyti apie gyvenamąjį butą, įsigytą 1992 m. kovo 30 d. sutartimi, įregistruojant šio gyvenamojo buto priklausinį – 1/7 dalį ūkinio pastato.

Pažymėtina, kad pareiškėjas aplinkybę, jog 1992 m. kovo 30 d. sutartimi, sudaryta pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą, kurios notarinio registro Nr. 866, jis įsigijo butą, kurio plotas 76,64 kv.m, su 39,28 kv.m rūsiu gyvenamajame name lA2p su priklausiniu, t. y. 1/7 dalimi ūkinio pastato, įrodinėja tuo, kad turtas apskaitytas vienoje buto techninės apskaitos kortelėje, šios kortelės pirmo puslapio plane nubraižytas ir pažymėtas ūkinis pastatas 5J1p, pastato techninės charakteristikos ir 1/7 dalies pastato įkainojimas. Minėti nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenys įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyti, todėl teisėjų kolegija nesutinka su nurodyta aplinkybe, jog pareiškėjas 1992 m. kovo 30 d. sutartimi įsigijo butą su priklausiniu, t. y. 1/7 dalimi ūkinio pastato. Nagrinėjamu atveju akcentuotina, kad pareiškėjas atsakovui su pasiūlymu „Dėl priklausinio“ nepateikė jokio dokumento, kuris neginčytinai patvirtintų, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas po 1992 m. kovo 30 d. sutarties sudarymo ar vėliau turėjo įregistruoti pareiškėjo įsigytą butą ir 1/7 dalį ūkinio pastato, kuris yra antraeilis daiktas ir pagal savo savybes yra nuolat susijęs su pagrindiniu daiktu (pareiškėjui priklausančiu butu, kurio plotas 76,64 kv.m, su 39,28 kv.m rūsiu gyvenamajame name lA2p) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.19 str.). Priešingai, į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog ūkinis pastatas 5I1p, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), yra visiškai kitoje vietoje, negu pareiškėjui priklausantis butas (2017 m. rugsėjo 19 d. šis butas buvo atidalytas ir įregistruotas atskiru pastatu 2A2p, unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) (b. l. 151-153).

Teisėjų kolegija nesutinka ir su skunde nurodyta aplinkybe, jog atsakovas nepagrįstai atidalijo 1/7 dalį ūkinio pastato 5J1p nuo pagrindinio daikto – namo ir 1/7 dalį ūkinio pastato įregistravo visiškai kitame pastate 5I1p, kuris yra (duomenys neskelbtini), nes didžiąja raide J negyvenamųjų pastatų žymėjimas nenumatytas (Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 5 priedas PASTATO ŽYMĖJIMAS PLANE PAGAL JO PAGRINDINĘ TIKSLINĘ NAUDOJIMO PASKIRTĮ (akto redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d.), o ir pats pareiškėjas nepateikė jokių identifikuojančių duomenų apie kitą ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), kurį jis galimai įsigijo 1992 m. kovo 30 d. sutartimi.

Teismas, vertindamas Registrų centro Alytaus filialo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdamas į pareiškėjo pasiūlymo, pateikto teritoriniam registratoriui turinį, sprendžia, kad teritorinis registratorius ir Centrinis registratorius priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, todėl atmestinas skundas dėl Registrų centro Alytaus filialo 2017 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. (2.1.10.)ALS-3433 ir Centrinio registratoriaus 2018 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. spr 1-29 panaikinimo. Pažymėtina, kad pareiškėjui buvo išsiųstas Centrinio registratoriaus sprendimo nuorašas (b. l. 38), todėl jame galėjo nebūti komisijos narių parašų (Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-118, 5 punktas).

Pareiškėjo reikalavimai įpareigoti Registrų centro Alytaus filialą įregistruoti Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke pagal techninės apskaitos kortelę ir turto pirkimo - pardavimo sutartį pareiškėjui priklausančią 1/7 dalį pastato 5J1p, esančio (duomenys neskelbtini), priklausiniu, pateikti pilną ir su priklausiniu, priklausinio duomenis įrašant į pagrindinio nekilnojamojo daikto registro įrašą, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą yra išvestiniai iš pagrindinių skundo reikalavimų, todėl nepatenkinus pagrindinių skundo reikalavimų, atmestini skundo reikalavimai dėl įpareigojimo įregistruoti 1/7 dalį ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) priklausiniu.

Pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas ne kartą buvo pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., LVAT 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.). Todėl likusieji tiek pareiškėjo, tiek atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, dėl to detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 1 MGL dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš jų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl žalos atlyginimo galėtų būti patenkintas nustačius neteisėtus Registrų centro Alytaus filialo veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reglamentuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

Jau buvo paminėta, kad byloje nenustatyti valdžios institucijų darbuotojų veiksmų prieštaravimai teisės aktų reikalavimams, todėl konstatuojamas neteisėtų veiksmų nebuvimas. Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad atsakovas veikė įstatymų nustatytose ribose, todėl neatliko jokių neteisėtų veiksmų, patvirtinančių žalos pareiškėjai atsiradimą. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra ir jo atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos, o, kaip jau minėta, nesant pagrindinės sąlygos, kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.