Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2S-724-544/2017

Jurgita Šimonėlytė Teisminio proceso Nr. 2-11-3-01301-2017-2

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 26 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini “ atskirąjį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-1448-1027/2017, kuria panaikintas teismo įsakymas ir kreditorės pareiškimas dėl skolos priteisimo iš skolininkės S. Ž. paliktas nenagrinėtas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2017 m. liepos 12 d. Visagino miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. eL2-1448-1027/2017 išdavė teismo įsakymą, kuriuo nutarta išieškoti iš skolininkės S. Ž. 125,65 Eur skolos, 4,52 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 130,17 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. liepos 12 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – 8 Eur žyminio mokesčio, 0,23 Eur komisinio mokesčio, sumokėto bankui už žyminio mokesčio mokėjimo pavedimą, kreditorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.Skolininkei S. Ž. siųsti procesiniai dokumentai įteikti nebuvo. Visagino miesto apylinkės teisme buvo gauti duomenys, jog skolininkė dokumentų neatsiėmė pašte.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nutarė panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-1448-1027/2017, kreditorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą skolininkei S. Ž. dėl skolos priteisimo paliko nenagrinėtą, grąžinti kreditorei UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtą 8 Eur žyminį mokestį.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 431 straipsnio 3 dalimi bei protingumo, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, sprendė, jog nustatyti kreditorei terminą skolininkės gyvenamajai vietai patikslinti arba atlikti veiksmus, kad teismas galėtų įteikti procesinius dokumentus kitu būdu, yra netikslinga, kadangi kreditorė pareiškime nurodė, jog pateikė visus jai žinomus skolininkės adresus bei įteikti procesinius dokumentus kitu būdu nepageidauja, skolininkės deklaruota gyvenamoji vieta sutampa su pareiškime nurodyta, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis skolininkė šiuo metu nedirba.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu kreditorė prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs duomenis apie tai, jog procesinių dokumentų skolininkė neatsiėmė pašte, nepagrįstai neatsižvelgė į CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatas bei 2017 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 519 „Dėl Procesinių dokumentų civilinėse bylose įteikimo ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarkos aprašo ir Pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus formos patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas) įtvirtintas nuostatas, pagal kurias, nepavykus procesinių dokumentų įteikti skolininkui asmeniškai pasirašytinai, procesiniai dokumentai turi būti įteiktini skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus. Praėjus 30 dienų, tokie procesiniai dokumentai laikomi tinkamai įteiktais. Todėl, nepavykus įteikti skolininkei procesinių dokumentų, teismas turėjo formuoti naują procesinių dokumentų pašto siuntą ir įteikti ją vadovaudamasis CPK 123 straipsnio 3 dalies bei Nutarimo nuostatomis. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas dėl procesinių dokumentų įteikimo skolininkei perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai panaikino išduotą teismo įsakymą CPK 431 straipsnio 3 dalies pagrindu, nes skolininkė dokumentų neatsiėmė pašte. Atskiruoju skundu apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, gavęs duomenis apie neįteiktus dokumentus, turėjo vadovautis CPK 123 straipsnio bei Nutarimo nuostatomis. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu sutinka.CPK 123 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi skundžiamos nutarties priėmimo metu; nuostatos įsigaliojo nuo 2017 m. liepos 1 d.) yra įtvirtinta, jog, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Nutarimo, kuris taip pat įsigaliojo 2017 m. liepos 1 d., 20 punkte numatyta, kad jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas CPK 123 straipsnio 3 dalyje ir Aprašo III skyriuje nustatyta tvarka, teismas formuoja naują procesinių dokumentų pašto siuntą, kuri adresuojama į fizinio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą. Taigi nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo procesinių dokumentų įteikimo tvarkos pakeitimai, kurie buvo aktualūs priimant 2017 m. liepos 24 d. skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.Nagrinėjamu atveju pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo kreditorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė skolininkės adresą (duomenys neskelbtini), kuris sutampa su skolininkės deklaruota gyvenamąja vieta. Taigi turėjo būti sprendžiamas virš minėtų CPK 123 straipsnio 3 dalies bei Nutarimo nuostatų taikymo klausimas, dėl ko skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinti išduotą teismo įsakymą bei kreditorės pareiškimą palikti nenagrinėtą todėl, jog skolininkė neatsiėmė procesinių dokumentų pašte, yra neteisėta ir nepagrįsta.Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje konstatuodamas, jog kreditorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame pareiškime nurodė, jog pateikė visus jai žinomus skolininkės adresus bei įteikti procesinius dokumentus kitu būdu nepageidauja, nepakankamai įvertino jos pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo išdėstytas aplinkybes bei CPK 431 straipsnio 3 dalies nuostatas.CPK 431 straipsnio 3 dalyje įtvirtina, jog, tuo atveju, kai pagal kreditoriaus reikalavimą iškėlus teisme bylą ir priėmus teismo įsakymą paaiškėja, kad skolininko gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, teismas panaikina teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą palieka nenagrinėtą, o šioje dalyje numatytu atveju teismas gali panaikinti teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą palikti nenagrinėtą tik prieš tai nustatęs kreditoriui terminą patikslinti skolininko gyvenamąją vietą arba atlikti veiksmus, kad teismas galėtų įteikti procesinius dokumentus kitu būdu. Taigi įstatymas iš esmės imperatyviai nustato pareigą teismui prieš panaikinant teismo įsakymą ir paliekant kreditoriaus pareiškimą nenagrinėtą nustatyti kreditoriui terminą patikslinti skolininko gyvenamąją vietą arba atlikti veiksmus, kad teismas galėtų įteikti procesinius dokumentus kitu būdu. Šiuo atveju pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo kreditorė UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors ir nurodė, jog kitas skolininko adresas nėra žinomas, kad ji nesutinka gauti procesinių dokumentų, kad galėtų juos įteikti skolininkei CPK 117 straipsnyje numatyta tvarka, tačiau pateiktame pareiškime ji nenurodė, jog atsisako, kad procesiniai dokumentai būtų įteikti per kurjerį, antstolį ar kuratorių. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesilaikė CPK 431 straipsnio 3 dalyje numatyto reikalavimo nustatyti kreditoriui terminą patikslinti skolininko gyvenamąją vietą arba atlikti veiksmus, kad teismas galėtų įteikti procesinius dokumentus kitu būdu. Pagal nagrinėjamoje byloje esančias ir nutarties 14 punkte išdėstytas aplinkybes, toks reikalavimas dėl termino nustatymo nelaikytinas vien formaliu įstatymo taikymu, kadangi kreditorė, kaip jau minėta, pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nebuvo išreiškusi pozicijos dėl kitų procesinių dokumentų įteikimo būdų.Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo, jog skolininkė S. Ž. nedirba. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis (per Lietuvos teismų informacinę sistemą „Liteko“) skolininkė S. Ž. darbovietė yra VĮ „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ji laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 8 d. iki 2019 m. rugsėjo 20 d. yra vaiko priežiūros atostogose. Taigi nagrinėjamu atveju yra duomenų apie skolininkės darbo vietą. Kadangi byloje nustatyta, kad skundžiamą nutartį teismas priėmė nesilaikydamas įstatyme nustatyto reikalavimo dėl termino kreditoriui dėl trūkumų pašalinimo nustatymo, be pagrindo konstatavo, jog skolininkė S. Ž. nedirba bei nepagrįstai netaikė CPK 123 straipsnio 3 dalies bei Nutarime įtvirtintų nuostatų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas (CPK 123 straipsnio 3 dalis, 431 straipsnio 3 dalis), dėl ko nagrinėjamas klausimas buvo išspręstas neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą 2017 m. sausio 9 d. nutartį ir procesinių dokumentų įteikimo skolininkei klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. nutartį ir procesinių dokumentų įteikimo skolininkei S. Ž. klausimą perduoti nagrinėti Visagino miesto apylinkės teismui iš naujo.