- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-21
- Bylos Nr.
- 2S-55-275/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Rasa Gudžiūnienė, Petras Jaržemskis
- Pareiškėjas
- E. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Vilniaus miesto 31-asis notaro biuras, Ukmergės rajono 1-asis notaro biuras
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Nijolė Tankevičienė Procesinio sprendimo kategorija 34.5.; 118.1.;
128.2.; 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. sausio 21 d.,
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Vilniaus miesto 31-asis notaro biuras, Ukmergės rajono 1-asis notaro biuras.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėja E. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos motina I. V. po savo sutuoktinio V. V. mirties 1998-03-12 priėmė palikimą, faktiškai pradėdama turtą valdyti. Nurodė, kad jos tėvas V. V. negyveno su šeima. Jis gyveno atskirai, girtuokliavo, nemokėjo pinigų vaiko išlaikymui. Pareiškėjai nebuvo žinoma jos tėvo gyvenamoji vieta. Ji su savo motina I. V. nuolat gyveno bute (duomenys neskelbtini), tvarkė butą, mokėjo visus priklausančius mokesčius. Jos tėvas V. V. mirė 1998-03-12, po jo mirties pareiškėjos motina I. V. nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Ji ir toliau gyveno tame pačiame bute, mokėjo mokesčius, tvarkė butą ir juo naudojosi. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldint turtą, kuris liko mirus 2007-04-23 pareiškėjos E. K. motinai I. V.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2007-11-28 nutartimi bylą pagal pareiškėjos E. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto, mirus V. V., nustatymo nutraukė. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos tėvas V. V. ir motina I. V. sudarė santuoką 1954-04-29, santuoka nebuvo nutraukta. V. V. mirė 1998-06-13. I. V. mirė 2007-04-23. V. V. gyvenamoji vieta nuo 1994-09-09 buvo deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). Jis buvo Jasiuliškių pensionato gyventojas. I. V. gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). Šis butas nuosavybės teise registruotas I. V. vardu nuo 1992-03-12, ji nuolat gyveno šiuo adresu, naudojosi butu, mokėjo priklausančius mokesčius, šias aplinkybes patvirtina pateikti į bylą rašytiniai įrodymai. Centrinė hipotekos įstaiga išdavė pažymą apie tai, kad Testamentų registre nėra duomenų apie įregistruotus V. V. testamentus ir palikimo priėmimo faktus. Pareiškėja E. K. ir I. V. nesikreipė į notarų biurą dėl V. V. priklausiusio turto paveldėjimo. Ukmergės rajono notarų biuras 2000-06-07 išdavė paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, pagal kurį mirusiajam priklausiusį turtą (pinigines lėšas) paveldėjo valstybė. Teismas nurodė, kad pagal tuo metu galiojusio CK 568 str. nuostatas, palikimas atsiranda mirus palikėjui, palikimas turėjo būti priimtas per šešis mėnesius nuo jo atsiradimo dienos. Palikėjo V. V. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Ukmergės rajono Jasiuliškių pensionate, per įstatymo nustatytą terminą įpėdiniai nesikreipė dėl palikimo priėmimo, jo turtas (piniginės lėšos) perėjo valstybės nuosavybėn ir buvo perduotas valstybinei mokesčių inspekcijai. Palikėjo mirties metu galiojusio CK 587 str. nuostatos neleido priimti dalies palikimo, o nuo dalies atsisakyti. Turėjo būti priimtas visas mirusiojo turtas. Teismas laikė, kad mirus V. V., ir paveldėtojams nesikreipus dėl palikimo priėmimo, jo turtą teisėtai paveldėjo valstybė. Motyvavo, kadangi į turtą yra kitam įpėdiniui išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kol jis nenuginčytas, palikimo priėmimo faktas ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatytas (CK 5.8 str.). Šio fakto nustatymas neturės juridinės reikšmės, nesukurs pareiškėjai teisinių padarinių. Faktai, jeigu dėl jų neatsiranda, nepasikeičia ar nepasibaigia asmenų subjektinės teisės ir pareigos, teismine tvarka nenustatinėjami. Teismas padarė išvadą, kad vadovaujantis CPK 137 str. 2 d. 1 p., 293 str. 1 p. byla nutrauktina, kadangi pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Pareiškėja E. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkes teismo 2007-11-28 nutartį ir priimti naują nutartį, kuria nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą - jog I. V. po savo sutuoktinio V. V. mirties 1998-03-12 priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Nesant galimybės išspręsti klausimų iš esmės, prašo perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismo nutartis prieštarauja susiformavusiai Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikai bylose dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo. Pareiškimo nustatyti būtent palikimo priėmimo faktą padavimo teismui tikslas buvo pripažinti, kad faktiškai palikimas buvo priimtas pareiškėjos mamos I. V. ir tai pripažinus atsiras prejudicinis pagrindas pripažinti negaliojančiu išduotą valstybei paveldėjimo teisės liudijimą. 1964 m. CK 567 str. 3 d. nustatė, kad mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei tik tuo atveju, jeigu nėra nei įstatyminių, nei testamentinių įpėdinių, arba nei vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti. Kadangi pareiškėjos mama I. V. priėmė po savo sutuoktinio V. V. mirties atsiradusį palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, tai valstybei išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas laikytinas neteisėtu ir pripažintinas negaliojančiu. Tik teisme pripažintą faktą dėl palikimo priėmimo pareiškėja galės naudoti prieš trečiuosius asmenis. Būtent palikimo priėmimo fakto nustatymą teismas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė pripažinti, tuo užkirsdamas kelia pareiškėjos teisėtiems turtiniams interesams. Teismo įvardinimas, kad valstybė yra teisėtas paveldėtojas iš esmės pažeidė LAT suformuotą praktiką dėl paveldėjimo pagrindų atsiradimo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities VMI atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo 2007-11-28 nutartį palikti nepakeistą. V. V. paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Ukmergės rajono Jasiuliškių pensionate ir atsižvelgiant į tai, kad per įstatymo nustatytą terminą įpėdiniai neišreiškė valios priimti palikėjo palikimo, todėl jam mirus, CK 567 str. (1964 m. redakcija) pagrindu jo turtas (piniginės lėšos) paveldėjimo teise perėjo valstybei. Ukmergės rajono notarų biuro notarė Auksė Poškuvienė 2000-06-07 išdavė paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą (registro Nr. 48137) valstybei, pagal kurį palikėjo turtas buvo perduotas VMI. Paveldėjimo teisės liudijimas išduotas į visą V. V. priklausančią piniginę sumą. Inspekcija tuo metu nebuvo informuota, kad mirusiojo V. V. sutuoktinės vardu yra registruotas butas, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė ir mirusiajam. Kadangi įstatymas neleidžia priimti dalies palikimo, o kitos dalies atsisakyti (CK 587 str. 1964 m. redakcija), todėl priimamas ne tik tas turtas, kuris yra žinomas, bet ir tas, kuris priimant palikimą nebuvo žinomas. Pareiškėjos prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. V. po V. V. mirties priėmė atsiradusį palikimą yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes įpėdiniai per įstatymo nustatytą terminą palikimo nepriėmė, todėl palikėjui priklausantis turtas (piniginės lėšos) teisėtai paveldėtas Lietuvos Respublikos. Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino CK 5.8 str., pagal kurį palikimo priėmimo faktas ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatytas, kol nėra nuginčytas kitam įpėdiniui išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad po V. V. mirties 1998-06-13, Ukmergės rajono notarų biuro notarė Auksė Poškuvienė 2000-06-07 išdavė paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, kuriuo patvirtino, kad piliečio V. V. turtas pagal paveldėjimo teisę atitenka valstybei: Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Paveldimą turtą, kuriam išduotas šis liudijimas, sudarė: debitorinis likutis 314,64 Lt, priklausantis mirusiajam (b.l. 69). Tai, kad mirusiojo V. V. sutuoktinės vardu buvo registruotas butas, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė ir mirusiajam, paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo išdavimo metu nebuvo žinoma ir šis turtas nebuvo įrašytas į paveldimo turto sąrašą. Atsižvelgiant į tai, kolegija konstatuoja, kad minėto buto paveldėjimo klausimai dar nėra išspręsti, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, jog Vilniaus apskrities VMI priėmė visą mirusiajam priklausiusį turtą.
Prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto tikslas - nustatyti, kad palikimo priėmimas pradėjus turtą faktiškai valdyti įvyko ir tuo pagrindu nuginčijus valstybei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą gauti paveldėjimo teisės liudijimą į V. V. priklausiusį turtą, tame tarpe į buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigė, jog pašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukels pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, t.y. jo pagrindu neatsiras, nepasikeis ir nepasibaigs asmenų subjektinės teisės ir pareigos. Faktinis palikimo priėmimas sukelia teisinių pasekmių bei suteikia teisę įpėdiniui reikalauti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, o taip pat ginti faktiškai priėmusio palikimą įpėdinio teises nuo bet kokių pažeidimų, tame tarpe reikšti ieškinį dėl neteisėtai išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu tik nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatomas palikimo priėmimo faktas, įsiteisėjimo dienos.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas patvirtina susiformavusią teismų praktiką, kad jeigu į turtą jau yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas kitam įpėdiniui, tai pirmiausia nustatomas palikimo priėmimo faktas ir tik po to, jau nustatyto juridinę reikšmę turinčio fakto pagrindu, pripažįstamas negaliojančiu kitam įpėdiniui išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ar jo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-03-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinio įstatymo normas, todėl priėmė nepagrįstą nutartį (CPK 329 str. 1 d.). Kadangi pirmos instancijos teismas nepagrįstai nutraukė bylą, motyvuodamas tuo, kad pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme, ginčijama nutartis naikintina, o byla pagal pareiškėjos E. K. pareiškimą perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 str. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 3 p., 339 str., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 28 d. nutartį panaikinti.
Bylą pagal pareiškėjos E. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto, mirus V. V., nustatymo perduoti Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui nagrinėti iš esmės.