Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškimą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu ir jo perdavimo valstybės nuosavybėn, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas paliktinas nenagrinėtu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Kilnojamaisiais bešeimininkiais daiktais gali būti gyvūnai, negyvi kilnojamieji daiktai, kurie niekam dar nepriklausė arba kurių savininkas atsisakė, arba kuriuos pametė ar paslėpė (radinys), tarp jų ir lobis (CK 4.57 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 535 straipsnyje reglamentuota bylų dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu pareiškimo turinys, pagal kurį be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, pareiškime dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu turi būti nurodyta, koks daiktas pripažintas bešeimininkiu, taip pat išdėstytos aplinkybės, leidžiančios manyti, jog daiktas neturi savininko, sąžiningo įgijėjo ar teisėto valdytojo arba jie nėra žinomi. Pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip, o bešeimininkio daikto išaiškinimo ir apskaitos tvarką nustato Vyriausybė (CK 4.58 straipsnio 1, 2 dalys).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apskrities VPK 2009 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. 30-90-3-S-1565 kreipėsi į Lenkijos Respublikos Ambasados Konsulinio skyriaus vedėją su prašymu informuoti žuvusio Lenkijos piliečio giminaičius, kad dėl ikiteisminio tyrimo metu paimtų ir saugomų pinigų gali kreiptis į Klaipėdos apskrities VPK. Pareiškėjas nėra gavęs jokio atsakymo į minėtą raštą. 2022 m. kovo 2 d. Klaipėdos apskrities VPK pakartotinai kreipėsi į Lenkijos Respublikos ambasados Konsulinį skyrių, tačiau atsakymo į užklausą dar nėra gauta. Byloje nėra pateikta informacija/įrodymai, patvirtinantys, kad daiktų savininkas/savininkai (mirusiojo įpėdiniai) buvo informuoti apie Klaipėdos apskrities VPK saugomas pinigines lėšas ir jie išreikšdami savo valią, ar neveikimu jų atsisakė.

Teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą: 1) jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka; 2) jeigu pareiškimą padavė neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo; 3) jeigu pareiškimą ieškovo ar pareiškėjo vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo; 4) jeigu teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; 5) jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių šio Kodekso 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju; 6) jeigu abi šalys, neprašiusios nagrinėti bylą jų nesant, neatvyko be svarbių priežasčių; 7) jeigu pareiškimą padavęs asmuo nėra sumokėjęs nustatyto dydžio žyminio mokesčio; 8) jeigu yra pareikšta keletas reikalavimų, o žyminis mokestis sumokėtas tik už dalį iš jų, – neapmokėtų reikalavimų dalyje; 9) jeigu šalys yra sudariusios sutartį perduoti tą ginčą spręsti arbitražui; 10) šio Kodekso 139 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju; 11) jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų; 12) kitais šio Kodekso ir Civilinio kodekso numatytais atvejais (CPK 296 straipsnio 1 dalis).

Esant teismo nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjas nepateikė pagrįstų ir pakankamų duomenų, leidžiančių šiuo metu daryti išvadą, jog daiktas neturi savininko, sąžiningo įgijėjo ar teisėto valdytojo arba jie nėra žinomi, todėl pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, ko pagrindu, vadovaujantis CPK 296 straipsniu, pareiškimas dėl turto pripažinimo bešeimininkiu ir jo perdavimo valstybės nuosavybėn, paliktinas nenagrinėtu.

Pareiškėjui išaiškintina, kad išnykus pareiškimo palikimo nenagrinėtu aplinkybėms, pareiškėjas turi teisę su pareiškimu pakartotinai kreiptis į teismą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 296 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškimą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu ir jo perdavimo valstybės nuosavybėn, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, palikti nenagrinėtu.

Pareiškėjui išaiškinti, kad išnykus pareiškimo palikimo nenagrinėtu aplinkybėms, pareiškėjas turi teisę su pareiškimu pakartotinai kreiptis į teismą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.