Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-72-650/2016 pagal ieškovės I. N. ieškinį atsakovui A. K. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė I. N. pateikė ieškinį atsakovui A. K., prašydama nustatyti, kad nepilnamečio vaiko K. N., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra atsakovas A. K.; priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui K. N. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 135 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės; priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui 3450 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą; nustatyti vaiko K. N. gyvenamąją vietą su ieškove. Nurodė, kad šalys artimai nebendravo, bendro ūkio nevedė ir kartu negyveno. Atsitiktinai ieškovei tapo žinomos aplinkybės, kad 2011 m. rudenį vykusio vakarėlio metu atsakovas ja pasinaudojo, turėdamas intymius santykius, tačiau ilgą laiką teigė, kad vaiko tėvu būti jis negali. Atsakovui pasiūlius atlikti DNR ekspertizę, jis to daryti nesutiko, tėvystės nepripažino. Sūnus K. N. nuo gimimo gyvena su ieškove, todėl vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su motina. Atsakovas su vaiku visiškai nebendrauja ir jo gyvenimu nesidomi. Nurodė, kad vaiko reikmėms per mėnesį reikalinga 260-270 Eur suma. Ieškovės pajamas sudaro 25 Eur stipendija ir 94,42 Eur socialinė pašalpa. Šiuo metu ieškovė mokosi ir neturi galimybių dirbti, tačiau ieškovei padeda tėvai, todėl vaikui gali užtikrinti geras sąlygas augti. Atsakovas lėšų vaikui neskyrė nuo pat gimimo, todėl iš jo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas po 100 Eur už 34,5 mėnesių laikotarpį nuo 2012-06-14 iki 2015-04-30, iš viso 3450 Eur.Atsakovas A. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė niekada nesikreipė į atsakovą, nurodydama, kad jis yra biologinis vaiko tėvas, neprašė ir nereikalavo, kad atsakovas pripažintų vaiko tėvystę. Teigė, kad šalys turėjo atsitiktinių artimų ryšių, tačiau jie buvo saugūs. Atsakovui nesant vaiko tėvu, jis neturi pareigos jo materialiai išlaikyti, be to, atsakovo pajamos neleidžia jam teikti prašomo dydžio išlaikymo. Nepagrįstai didelės išlaidos nurodytos šventėms ir higienos priemonėms. Prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą, ieškovė nepateikė duomenų, kad pati galėjo skirti vaikui po 200 Eur per mėnesį. Teismo posėdžio metu atsakovas sutiko su ieškovės reikalavimais dėl tėvystės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat iš dalies sutiko su išlaikymo priteisimu, nurodydamas, kad galėtų teikti apie 80 Eur periodinį išlaikymą vaikui, iš esmės palaikė atsiliepimo į ieškinį motyvus dėl išlaikymo dydžio mažinimo ir laikėsi pozicijos, kad išlaikymo įsiskolinimas negali būti priteistas, nes kai vaikas gimė, ieškovė pati buvo nepilnametė ir gimusiam vaikui buvo nustatyta laikinoji globa jos motinos – E. N. šeimoje, be to, nurodė, kad ieškovė vaiko neišlaiko, nes mokosi ir neturi pakankamų pajamų pragyvenimui. Atsakovo nuomone, jis yra nukentėjusiuoju, kadangi ieškovė tik po kelių metų kreipėsi į teismą dėl tėvystės nustatymo ir jis neturi būti atsakingas už tokį ieškovės elgesį, nuslepiant nuo jo vaiko gimimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2016-02-05 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – nustatė, kad atsakovas A. K. yra nepilnamečio vaiko K. N. tėvas, priteisė iš atsakovo A. K. nepilnamečiam sūnui K. N. išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos (2015-05-07) iki kol vaikas sulauks pilnametystės, ir 2333,33 Eur išlaikymo vaikui įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013-05-26 iki 2015-05-06, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti įstatyminei nepilnametės dukros atstovei – ieškovei I. N., kitoje išlaikymo įsiskolinimo priteisimo dalyje ieškinį atmetė, nustatė nepilnamečio vaiko K. N. gyvenamąją vietą su motina I. N., teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo nurodė vykdyti skubiai. Teismas, įvertinęs byloje gautos ekspertizės išvadas apie biologinio tėvo tikimybę ir tai, kad atsakovas ieškinį toje dalyje pripažino, sprendė, jog atsakovas A. K. yra K. N. tėvas.Teismas, atsižvelgęs į šalių vaiko poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį, įvertinęs jų galimybę realiai teikti nurodyto dydžio išlaikymą vaikui, remdamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatavo, kad išlaikymo suma, kurią šalys šiuo metu yra pajėgios skirti savo nepilnamečiam vaikui ir kuria užtikrinami mažamečio vaiko poreikiai, yra santykinai mažesnė nei nurodyta ieškinyje (realiai iki 200 Eur), todėl sumažino iš atsakovo priteistiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui iki 100 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų.Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nustatė, kad laikotarpiu nuo 2012-06-21 iki 2013-05-23 šalių vaiko K. N. laikinoji globa buvo nustatyta jo senelės E. N. šeimoje, ir ieškovė, būdama nepilnametė, pati negalėjo teikti išlaikymo vaikui, iki ieškovės pilnametystės vaiko pagrindiniai poreikiai buvo tenkinami valstybės, skiriant globėjai kas mėnesį su globa susijusias išmokas, todėl atmetė ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo už laikotarpį nuo 2012-06-21 iki 2013-05-23, tačiau nurodęs, kad atsakovas negali būti visiškai atleidžiamas nuo pareigos išlaikyti savo vaiką iki ieškovės kreipimosi į teismą dėl aplinkybių, jog ieškovė ne visai tinkamai įgyvendino nepilnamečio vaiko teises žinoti savo tėvą, savalaikiai neinformavo atsakovo apie galimą tėvystę vaikui, vadovaudamasis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, tenkino ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo už laikotarpį nuo ieškovės pilnametystės, t. y. nuo 2013-05-26 iki 2015-05-06, ir iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą priteisė už 23 mėnesius 10 dienų, kiekvienam mėnesiui skaičiuojant po 100 Eur periodinių išmokų, viso 2333,33 Eur išlaikymo įsiskolinimą vaikui.Nepilnamečio vaiko K. N. išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkyti teismas paskyrė ieškovę I. N..Atsižvelgęs į tai, kad išlaikymo lėšos nepilnamečiui vaikui yra būtinos nedelsiant, teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo teismas leido vykdyti skubiai.Teismas, įvertinęs tai, kad ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos reikalavimo nustatymo nėra, kad vaikas nuo pat gimimo gyveno su ieškove, ji juo rūpinasi iki dabar, K. N. gyvenamąją vietą nustatė su motina I. N..

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atsakovas A. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016-02-05 sprendimo dalį dėl 2333,33 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimo iš jo priteisimo ieškovei I. N. ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės I. N. ieškinį atsakovui A. K. dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Teismas nepagrįstai nereikšmingomis laikė aplinkybes, kad atsakovui iki pat bylos iškėlimo nebuvo žinoma apie jo biologinio vaiko K. N. gimimą.Teismas nepagrįstai vadovavosi prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, kadangi vaiko teisių pažeidimas nėra konstatuotas.Teismo sprendimu dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra ginami ne vaiko, o vaiką už abu tėvus išlaikiusio tėvo, šiuo atveju ieškovės, interesai.Teismas nevertino ieškovės nesąžiningo elgesio, nutylint nėštumo, vaiko gimimo faktus, nušalinant tiek atsakovą, tiek jo artimuosius šeimos narius nuo bendravimo, neturtinių teisių įgyvendinimo, vaiko atžvilgiu. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu yra nuspręsta dėl neįtrauktų į bylą asmenų (E. N.) teisių ir pareigų, o tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.Ieškovė I. N. atsiliepimo į atsakovo A. K. apeliacinį skundą įstatyme nustatyta tvarka nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Byloje nustatyta, jog apeliantas A. K. yra mažamečio vaiko K. N. tėvas. Ši aplinkybė nustatyta teismo sprendimu, kurios apeliantas savo apeliaciniu skundu neginčija. Byloje taip pat nėra ginčo dėl priteisto išlaikymo dydžio (100 Eur kas mėnesinių periodinių išmokų vaikui) iš apelianto, todėl šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas nepasisako.Nagrinėjamu atveju, apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl priteisto iš jo išlaikymo įsiskolinimo sūnui, teisėtumą ir pagrįstumą.Teisėjų kolegija atmeta apelianto teiginius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nereikšmingomis laikė aplinkybes, jog atsakovui iki pat bylos iškėlimo nebuvo žinoma apie jo biologinio vaiko gimimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.200 straipsnyje numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str., CK 3.137 str.). Taigi vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data. Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Dėl to atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad apeliantas apie savo tėvystę nežinojo ir todėl iš jo apskritai negali būti priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas.Teisėjų kolegija pažymi, kad viena iš sudėtinių tėvų valdžios dalių – išlaikyti savo vaikus – yra reglamentuojama CK 3.192 straipsnyje. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 str.). Teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paprastai preziumuojama, jog šią teisę turi užtikrinti tėvai, iš kurių vaikas gimė, t. y. prigimtinė vaiko biologinių tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką, tačiau teisinė prievolė teikti išlaikymą ir materialiai rūpintis savo vaiku atsiranda tik tiems tėvams, kurių tėvystė (motinystė) yra įforminta įstatyme nustatyta tvarka, t. y. tiems, kurie vaiko gimimo įraše nurodyti kaip vaiko tėvas (motina). Tai reiškia, kad tiek motina, tiek tėvas, jeigu pagal įstatymą nustatyta vaiko kilmė iš jų, yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, todėl šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems (išskyrus įtėvius) asmenims, įkeičiamas, įskaitytas už skolas ir pan., taip pat negali būti atsisakyta jų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013). Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad nepilnamečio vaiko tėvų (ar vieno jų) pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus nevykdymas, savaime yra vaiko teisių pažeidimas, todėl visais atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – pirmiausiai užtikrinti vaiko interesus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmestinas apelianto argumentas, kad teismas nepagrįstai vadovavosi prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, kadangi vaiko teisių pažeidimas nėra konstatuotas.Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad teismo sprendimu dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra ginami ne vaiko, o vaiką už abu tėvus išlaikiusio tėvo, šiuo atveju ieškovės, interesai. Teisėjų kolegija su tokiu apelianto argumentu nesutinka. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo A. K. priteisė ne ieškovei I. N., o nepilnamečiam sūnui K. N., pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti įstatyminei nepilnamečio sūnaus atstovei – ieškovei I. N., todėl apeliacinės instancijos teismas, neturi pagrindo išvadai, jog tokiu sprendimu pažeidžiant vaiko teises buvo ginami ieškovės interesai. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 3.203 str. 1 d. nustatyta, jog vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas išimtinai jo interesams. Išlaikymas priteisiamas vaikui ir yra jo nuosavybė (CK 3.186 str. 1 d.). Išlaikymas negali būti naudojamas vaiko tėvo (motinos) ar kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Visos sumos, gaunamos kaip išlaikymas, pirmiausia privalo būti naudojamos būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti, ji maitinti, aprengti, mokyti, ugdyti, laisvalaikio reikmėms ir pan., o likusi suma taupoma ar saugiai investuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Taigi, tėvas (motina), tvarkydami savo nepilnamečių vaikų turtą uzufrukto teisėmis, privalo veikti išimtinai vaikų interesais (CK 3.186 str. 1 d.). Tai reiškia, kad vaikų turtas turi būti panaudojamas pačių vaikų turtiniams ir dvasiniams poreikiams tenkinti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog motina, uzufrukto teise tvarkanti vaiko turtą (išlaikymo lėšas), naudos ne vaiko interesais. Be to, pažymėtina, kad vaiko turtinės teisės gali būti ginamos įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais atlyginant padarytus nuostolius (CK 3.203 str. 2 d.).Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės nesąžiningo elgesio, nutylint nėštumo, vaiko gimimo faktus, nušalinant tiek atsakovą tiek jo artimuosius šeimos narius nuo bendravimo, neturtinių teisių įgyvendinimo, vaiko atžvilgiu. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių. Pagal nepatenkintų poreikių dalies dydį turi būti konstatuojamas išlaikymo įsiskolinimas ir jis gali būti priteisimas pagal CK 3.200 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).Byloje nustatyta, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui po 100 Eur už 34,5 kalendorinius mėnesius (už laikotarpį nuo 2012-06-14 iki 2015-04-30, viso 3 450 Eur. Tačiau pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad laikotarpiu nuo 2012-06-21 iki 2013-05-23, t. y. nuo vaiko gimimo iki ieškovės pilnametystės, šalių vaiko laikinoji globa buvo nustatyta jo močiutės šeimoje ir jo pagrindiniai poreikiai buvo tenkinami valstybės, skiriant globėjai kas mėnesį su globa susijusias išmokas, įvertinęs tai, jog ieškovė ne visai tinkamai įgyvendino nepilnamečio vaiko teises žinoti savo tėvą, savalaikiai neinformavo atsakovo apie galimą tėvystę vaikui, priteisė iš atsakovo išlaikymo vaikui įsiskolinimą už laikotarpį nuo ieškovės pilnametystės iki kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2013-05-26 iki 2015-05-06, už 23 mėnesius 10 dienų, kiekvienam mėnesiui skaičiuojant po 100 Eur periodinių išmokų, viso 2 333,33 Eur išlaikymo įsiskolinimą vaikui. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į paties atsakovo ir išvadą teikiančios institucijos nurodytas aplinkybes, t. y. kad nuo 2012-06-21 iki 2013-05-23 šalių vaiko laikinoji globa buvo nustatyta jo močiutės šeimoje ir ieškovė, būdama nepilnametė, pati negalėjo teikti išlaikymo vaikui, įvertino ieškovės elgesį atsakovo atžvilgiu, taip pat pagrįstai atsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį, todėl teisingai sprendė dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo už laikotarpį nuo ieškovės pilnametystės iki ieškinio gavimo teisme dienos.Teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismas turėjo pagrindą priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nuo ieškovės pilnametystės iki ieškinio pareiškimo dienos ir keisti sprendimą šioje dalyje nėra pagrindo, todėl Šiaulių apylinkės teismo 2016-02-05 sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.