Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2018-11-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-2574-929/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-11-26
Bylos Nr.
A15.-2574-929/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02002-2018-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rasa Paužaitė
Pažeidėjas
A. J.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-2574-929/2018Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02002-2018-6Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.3.; 16.9.7.; 16.9.10. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. lapkričio 26 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. J., jo gynėjui advokatui D. S.,

teismo posėdyje išnagrinėjusi A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 str. 8 d., 422 str. 7 d. ir 426 str. 1 d.,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. 2018 m. rugpjūčio 24 d., apie 20.38 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Honda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, nesilaikė saugaus atstumo, kliudė priekyje stovėjusį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Nepranešęs apie eismo įvykį, jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas KET reikalavimus. Po šio eismo įvykio policijos pareigūnams įstatymų nustatyta tvarka pasiūlius pasitikrinti neblaivumą, tai padaryti A. J. atsisakė.

Teismo posėdyje apklaustas A. J. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2018-08-24 su draugu važiavo į miestą, iš pat pradžių automobilį vairavo draugas. Sutvarkę reikalus jie atvyko į Kareivių gatvėje esančią aludę, išgėrė alaus, draugas irgi gėrė. Paskui apie 18.00 val. draugas jį parvežė namo (duomenys neskelbtini). Jie priparkavo mašiną prie bordiūro. Statydami mašiną nepastebėjo, kad būtų kur įsirėmę, jis jokio kontakto nejuto. Kai automobilį priparkavo, ratai buvo pasukti. Jie pas jį išgėrė viskio butelį. Draugas iš jo išėjo apie 20.00 val., apie 21.00 val. paskambino pareigūnas, jis nusileido prie automobilio, automobilis buvo prisilietęs prie kito automobilio. Jo automobilis atsitrenkė kaire puse į kito automobilio dešinę pusę. Jie stovėjo vienas į kitą priekiu. Neneigia, kad buvo atsitrenkta į kitą automobilį, tačiau mano, kad galimai draugas automobilį paliko ant laisvos pavaros ir automobilis nuriedėjo. Automobilį taip paliko draugas. Jis (A. J.) buvo išgėręs, neatsimena, ar pareigūnams patikrinus rankinis stabdis buvo užtrauktas, ryte rado jį neužtrauktą. Jis automobilį visada stato toliau nuo bordiūro karšto, draugui pasakė, kad statytų toliau nuo bordiūro, nes šulinys aukštokas. Jo mašina sena, gal rankinis nesuveikė. Jis atsisako nurodyti asmenį, kuris vairavo. Neblaivumą atsisakė pasitikrinti, nes tą dieną jis nevairavo, buvo namie išgėręs. Jis pareigūnams aiškino, kad vairavo draugas, gal pareigūnai dėl girtumo jį ne taip suprato. Draugas išėjęs negalėjo vairuoti automobilio. Kai bendravo su pareigūnais, nukentėjusiųjų nebuvo. Policijos pareigūnai jo nepažįsta.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. S. parodė, kad buvo gautas pranešimas, jog po eismo įvykio vairuotojas galimai pasišalino. Atvykus į įvykio vietą, jį pasitiko nukentėjusysis vyresnis vyras. Jie nustatė kito automobilio savininką, paskambinus, vairuotojas atėjo, jis buvo neblaivus. Iš pradžių vairuotojas sakė, kad jis vairavo, paskui sakė, kad vairavo jo draugas. Pagal pirminį paaiškinimą jie surašė J. protokolą, jis sakė, kad atvažiavo iš darbo, pastatė automobilį normaliai. Vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, atsisakė pasitikrinti girtumą. Jaunesnis vyras matė, kad visureigis atsirėmęs į jų automobilio bamperį, paties įvykio nematė. Automobiliai buvo susirėmė priekiais, aukštesnis automobilis „Honda“ bamperiu buvo įsirėmęs į „BMW“ automobilio priekinį bamperį. Iš pradžių vairuotojas pats pripažino, kad vairavo automobilį. Jis neigė patį eismo įvykį, sakė, kad automobilis apgadintas anksčiau. Apgadinimų aukščiai, mechanizmas sutapo. Jis neatsimena, kada kito automobilio savininkai rašė paaiškinimus. J. buvo labai neblaivus. Jis (A. S.) aiškiai suprato, ką sakė J., o pastarasis suprato, ko pareigūnas klausia. J. sakė, kad vairavo. Kažkam galimai pasiskambino, paskui sakė, kad nevairavo. Tiksliai neatsimena, bet J. aiškino, kad darbe gėrė ir namie gėrė. Parkavimo būdas buvo nepanašus į blaivaus žmogaus parkavimą, buvo toli nuo bordiūro priparkuota.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. P. parodė, kad jis vairavo automobilį „BMW“, kuris priklausė jo tėvui. Atvažiavo namo iš darbo, laiko konkretaus neatsimena, pastatė automobilį. Vakare jie pamatė, kad kitas automobilis atsirėmęs į jų automobilio priekinį bamperį. Iškvietė policiją, ji iškvietė kito automobilio savininką. Policija savininko klausinėjo, jis painiojosi parodymuose. Tas vairuotojas sakė, kad kai atvyko, nebuvo jo (liudytojo) automobilio, paskui sakė, kad buvo. Jis nepripažino, kad vairavo, nesakė, kas vairavo. Pareigūnas klausė, ar jis vairavo, iš pradžių sakė, kad jis vairavo, bet šalia nebuvo jo (liudytojo) automobilio. Paskui sakė, kad ne jis vairavo, taip sakė, kai pareigūnas rašė protokolą. Jam žala nepadaryta, buvo tik prisiliesta prie automobilio priekinio bamperio. Jis iš streso parašė, kad žala 200 eurų. Yra įbrėžimas priekiniame bamperyje, bet jie pretenzijų neturi. J. anksčiau nepažinojo, vėliau sužinojo, kad jis yra jų kaimynas.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. P. parodė, kad jis atvažiavo iš darbo pusvalandį po sūnaus atvykimo. Savo mašiną pastatė šalia sūnaus automobilio, ėjo pro sūnaus automobilį, priekyje jo automobilio joks kitas automobilis nestovėjo. Gal po pusantros valandos išvedė šunį, pamatė, kad priekyje sūnaus automobilio stovi „Honda“ priekiu dešine puse atsirėmusi į jų „BMW“ dešinę pusę. Iš pradžių apgadinimų nematė, jie iškvietė policiją. Atvyko pareigūnai, liepė patraukti automobilį. Jų automobiliui buvo įbrėžiamai dešinės pusės bamperyje. Stiprių sugadinimų nebuvo. Iškvietė kitos mašinos savininką. Matė kaip kito automobilio savininkas bendravo su pareigūnais, jis atsisakė pūsti į alkotesterį. Jis pasakė, kad automobilį pastatė gerai ant rankinio stabdžio, pareigūnai patikrino, paskui tas asmuo sakė, kad ne jis vairavo. Pareigūnai tikrino, ar buvo užtrauktas rankinis stabdis. Norint pašalinti įbrėžimus nuo jų automobilio reikėtų dažyti bamperį, rimtų apgadinimų nebuvo.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas D. Š. parodė, kad A. J. vairuojančio nematė, jo mašina buvo atsirėmusi į kitą automobilį. Ant to automobilio buvo įbrėžimai, jei nebūtų apgadinimų nuo įsirėmimo, tai jie nebūtų kvietę kito vairuotojo. Prie automobilio buvo nukentėjusysis ir jo tėvas, jis sakė, kad į jo automobilį atsirėmęs kitas automobilis, jie paprašė patraukti automobilį ir tada pasimatė apgadinimai. Nukentėjusysis turėjo pretenzijų, norėjo pildyti deklaraciją dėl padarytos žalos. Jo (D. Š.) manymu, žala buvo padaryta. Jis yra buvęs autošaltkalvis, todėl žino, kad reikia dažyti visą detalę. Nukentėjusysis sakė, kad kai jis atvažiavo ir pastatė savo mašiną, kitos mašinos nebuvo. Ta kita mašina nebuvo nuriedėjusi, jie bandė ją atstumti, bet nesigavo. Jei būtų nuriedėjusi, jie būtų ją atstūmę. Tarp mašinos ir bordiūro buvo paliktas tarpas. Jie per duomenų bazę surado to kito automobilio vairuotoją, iš kelinto karto prisiskambino, pabendravo su savininku, laukė ilgai, atėjo. Asmuo iš pradžių sakė, kad pats mašiną pastatė, paskui pasakė, kad draugas vairavo. Jis sakė, kad jis vairavo, pareigūnai pasiūlė pasitikrinti blaivumą, tada pasakė, kad atvežė draugas, daugiau su jais nenorėjo kalbėtis. Draugo nenorėjo įvardinti, nors jie ir klausė, nuo paaiškinimo atsisakė. Jie protokolus rašo pagal pirminius paaiškinimus, kadangi pagal pirminius paaiškinimus jis buvo vairuotojas, dėl to nustatinėjo girtumą. Asmuo atrodė vizualiai vidutinio girtumo. Jam (D. Š.) atrodo, buvo automobilio bėgis įjungtas, kai paprašė mašiną atidaryti, todėl nelabai galėjo automobilis nuriedėti. Jei asmuo parkuodamasis atsitrenkia į kitą automobilį, pagal šį atvejį, galėjo pajusti, galėjo ir nepajusti smūgio. Liudininkų ten nebuvo.

Vilniaus apskrities VPK pareigūno D. Š. 2018 m. rugpjūčio 24 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 24 d., 20.50 val., dirbant kartu su vyr. pat. A. S., pareigūnams atvykus į (duomenys neskelbtini), paaiškėjo, kad į stovintį BMW automobilį yra įsirėmęs automobilis Honda. BMW vairuotojas paaiškino, kad atvairavo apie 17.30 val. ir paliko automobilį stovėti, atėjęs apie 20.30 val. pamatė, kad į jo automobilį įsirėmęs Honda automobilis. Honda vairuotojo nebuvo, nebuvo ir jokio raštelio. Suradus Honda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininką, buvo jam paskambinta ir pranešta, kad jo automobilis įsirėmęs į kitą automobilį. Atėjo pil. A. J., akivaizdžiai neblaivus. Jam buvo pasiūlyta pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu, tačiau A. J. atsisakė, aiškindamas, kad dabar jis nevairuoja. Vairuotojo pažymėjimo neturi, nes užtenka tapatybės kortelės. Nurodė, kad jis niekur neatsitrenkė, kad atsitrenkė į BMW, jį atvežė draugas (nors sakė, kad atvažiavo pats ir nieko nebuvo). Nuo paaiškinimo atsisakė motyvuodamas, kad jis nieko nepadarė. BMW sugadinimų aukštis – 0,42 – 0,46 cm (b. l. 6).

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2018 m. rugpjūčio 24 d., 20.40 val. gauta informacija, kad kieme, (duomenys neskelbtini), stovėjusį pranešėjo A. P. automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė automobilis Honda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas, nieko nedaręs, išėjo (b. l. 7).

2018 m. rugpjūčio 24 d. eismo įvykio vietos (duomenys neskelbtini), plane pavaizduota automobilių BMW ir Honda stovėjimo vieta eismo įvykio metu (b. l. 9).

Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį užfiksuota, kad automobiliui BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis bamperis (b. l. 10).

Byloje esančiame liudytojo V. P. 2018 m. rugpjūčio 24 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad jis 17.30-18.00 val. atvažiavo namo. Automobilis (duomenys neskelbtini) buvo priparkuotas ir šalia nieko nebuvo. 20.30 val. jis išėjo pasivaikščioti su šunimi ir pamatė, kad automobilis (duomenys neskelbtini) stovėjo prisilietęs prie automobilio (duomenys neskelbtini). Atvykus policijai, vairuotojas atsisakė pūsti į alkotesterį. Jam pasirodė, kad automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas buvo neblaivus (b. l. 12).

Liudytojo A. P. 2018 m. rugpjūčio 24 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad jis, 2018 m. rugpjūčio 24 d., atvažiavo su tėvu (V. P.) mašina namo (duomenys neskelbtini), kažkur apie 17.30 val. Apie 20.40 val. išėjo iš namo ir pamatė į tėvo mašiną (duomenys neskelbtini) įsirėmusį automobilį (duomenys neskelbtini). Jis pakvietė policiją, policija užfiksavo situaciją ir pakvietė (duomenys neskelbtini) savininką. Savininkas atsisakė pūsti į alkotesterį. Jam atrodo, kad automobilio (duomenys neskelbtini) savininkas yra neblaivus. Vairavimo fakto jis nematė. Padarytą žalą vertina 200 Eur suma (b. l. 13).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad automobilį vairavo jo draugas, tačiau teismas tokius A. J. paaiškinimus vertina kaip jo gynybinę poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės už padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Teismo posėdyje apklausti į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai A. S. ir D. Š. patvirtino, kad iš pradžių A. J. prisipažino vairavęs automobilį, ir tik po kurio laiko pradėjo neigti jį vairavęs. Liudytojas D. S. nurodė, kad iš pradžių A. J. neigė patį eismo įvykį, nurodė, kad automobilis buvo apgadintas anksčiau. Liudytojas D. Š. parodė, kad A. J. pakeitė savo poziciją ir ėmė neigti vairavęs, kai jam buvo pasiūlyta pasitikrinti neblaivumą. Nors A. J. aiškino, kad jo automobilį vairavo draugas, su kuriuo jis prieš tai bare gėrė alų, tačiau nei policijos pareigūnams, nei teisme jis šį asmenį nurodyti atsisakė. Teismas atmeta ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versiją, kad policijos pareigūnai įvykio vietoje jo duotų paaiškinimų nesuprato, nes jis buvo neblaivus. Liudytojas A. S. nurodė, kad jis aiškiai suprato, ką sakė A. J., o pastarasis, nors ir buvo neblaivus, suprato, ko pareigūnai jo klausia. A. J. atsisakė paaiškinti automobilio vairavimo aplinkybes. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti teismo posėdyje apklaustų policijos pareigūnų patikimumu, pats A. J. nurodė, kad policijos pareigūnų nepažįsta. Be to, policijos pareigūnų parodymus patvirtina ir liudytojo A. P. teismo posėdyje duoti parodymai. Šis liudytojas patvirtino, kad A. J., atsakydamas į policijos pareigūnų klausimus, painiojosi, iš pradžių sakė, kad jis vairavo, bet šalia nebuvo kito automobilio, paskui sakė, kad ne jis vairavo, tačiau nesakė kas.

Nors teismo posėdyje apklausti A. P. ir V. P. nurodė, kad dėl eismo įvykio padarytų automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų niekam pretenzijų neturi, tačiau jie patvirtino aplinkybę, kad minėtas automobilis susidūrimo metu buvo apgadintas. Liudytojai D. Š. ir A. S. taip pat patvirtino, kad atvykę į įvykio vietą pamatė, kad vienas automobilis buvo atsirėmęs į kitą automobilį. Ant to automobilio buvo įbrėžimai, jei nebūtų apgadinimų, tai jie nebūtų kvietę kito vairuotojo. Apgadinimų aukščiai, mechanizmas sutapo. Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį užfiksuota, kad automobiliui BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis bamperis (b. l. 10). Byloje surinkti įrodymai leidžia atmesti A. J. versiją, kad stovintis jo automobilis Honda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pats galėjo nuriedėti ir atsiremti į kitą automobilį. Liudytojas D. Š. paaiškino, kad šis automobilis nebuvo nuriedėjęs, nes jie bandė jį atstumti, tačiau to padaryti nepavyko. Jeigu automobilis būtų pats nuriedėjęs, jie būtų jį atstūmę. Kiek prisimena, atidarius automobilį, jo rankinis stabdis buvo įjungtas, todėl automobilis negalėjo nuriedėti.

Teismas daro išvadą, kad A. J. suprato, kad įvyko eismo įvykis, todėl privalėjo vykdyti eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui, kurios yra reglamentuotos Kelių eismo taisyklių 219-222 punktuose. Nors automobiliui BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti apgadinimai yra nežymūs, kas rodo, kad kontaktas tarp automobilių nebuvo stiprus. Tačiau byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad automobiliai buvo įsirėmę vienas į kitą priekinėmis dalimis. Esant tokiai situacijai, net jeigu A. J. nejuto kontakto parkuodamas savo automobilį, tačiau išlipęs iš jo neabejotinai turėjo ir galėjo pastebėti, kad jo automobilis kliudė kitą automobilį. KET 222 p. nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – iškviesti policiją. Teismas konstatuoja, kad šių KET reikalavimų A. J. nesilaikė. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad automobilius po eismo įvykio pirmas pastebėjo liudytojas V. P., o policiją į eismo įvykio vietą iškvietė liudytojas A. P.. BIRT ataskaitų žiūryklėje pranešėju taip pat užfiksuotas A. P.. Į eismo įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad eismo įvykio vietoje automobilio Honda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo nebuvo, nebuvo ir jokio raštelio. Automobilio vairuotojas A. J. į eismo įvykio vietą atėjo tik iškviestas policijos pareigūnų. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad A. J. nesilaikė KET 222 p. reikalavimų, neliko eismo įvykio vietoje ir nedelsdamas nepranešė apie eismo įvykį nukentėjusiajam arba, šio neradęs – policijai.

Įvertinęs aukščiau išdėstytų įrodymų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad A. J., vairuodamas automobilį Honda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, parkuodamasis nesilaikė saugaus atstumo, kliudė priekyje stovėjusį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Taip jis sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis automobilis. Jis, nepranešęs apie eismo įvykį, pasišalino iš eismo įvykio vietos pažeisdamas KET reikalavimus. Po šio eismo įvykio policijos pareigūnams įstatymų nustatyta tvarka pasiūlius pasitikrinti neblaivumą, tai padaryti A. J. atsisakė.

Administracinio nusižengimo protokole A. J. veika kvalifikuota pagal ANK 422 str. 7 d., 426 str. 1 d. ir 417 str. 8 d.

ANK 422 str. 7 d. numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams už neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimą arba alkoholio ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo. Tačiau teismas pažymi, kad esant tokiam A. J. veikos kvalifikavimui, jis nėra traukiamas administracinėn atsakomybėn už padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės – automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimą. ANK 423 str. 3 d. numatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, ir už vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą). ANK 635 str. 3 d. numatyta, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Atsižvelgiant į tai, kad ANK 423 str. 3 d. numatytas administracinis nusižengimas apima A. J. veiką tiek dalyje dėl padaryto KET pažeidimo, lėmusio kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą, tiek dėl atsisakymo pasitikrinti neblaivumą po eismo įvykio, jo veika šioje dalyje, teismo posėdyje apie tai pranešus A. J., perkvalifikuojama iš ANK 422 str. 7 d. į ANK 423 str. 3 d.

ANK 426 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Nors konkrečių automobiliui BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytą žalą pagrindžiančių duomenų teismui nėra pateikta, tačiau liudytojas A. P. nurodė, kad padarytą žalą vertina 200 Eur. Kadangi ši suma yra mažesnė, negu 15 MGL, ir byloje nėra jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, kad eismo įvykiu padaryta žala viršija 15 MGL, darytina išvada, kad A. J. sukeltu eismo įvykiu padaryta žala neviršija 15 MGL dydžio, todėl ši A. J. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 426 str. 1 d.

A. J. administracinio nusižengimo protokolas taip pat surašytas ir pagal ANK 417 str. 8 d, kuriame numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytus. Tačiau kadangi A. J., perkvalifikavus jo padarytą veiką, pripažintas kaltu pagal ANK 423 str. 3 d., kuriame taip pat numatyta atsakomybė, be kita ko, už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, jam pareikštas kaltinimas pagal ANK 417 str. 8 d. laikytinas pertekliniu, kadangi atsakomybę pagal šį straipsnį apima ANK 423 str. 3 d. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš A. J. pareikšto administracinio kaltinimo ANK 417 str. 8 d. šalintinas.

Administracinių nuobaudų skyrimas

A. J. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas administracines nuobaudas, taip pat atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį – atsisakymas pasitikrinti neblaivumą po sukelto eismo įvykio, taip pat pasišalinimas iš sukelto eismo įvykio vietos laikytini itin šiurkščiais Kelių eismo taisyklių pažeidimais. Teismas taip pat atsižvelgia į A. J. asmenybę apibūdinančius duomenis – administracine tvarka baustas, taip pat ir už KET pažeidimus, vieną kartą baustas ir už vairavimą neblaiviam, kai buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad administracinėms nuobaudoms keliami tikslai bus pasiekti A. J. už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 423 str. 3 d. bei 426 str. 1 d., padarymą paskyrus jų sankcijose numatytas baudas, kurių dydis nustatytinas artimas sankcijų vidurkiui. Vadovaujantis ANK 423 str. 4 d., už ANK 423 str. 3 d. numatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. ANK 426 str. 7 d. numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad už ANK 423 str. 3 d. numatyto administracinio nusižengimo padarymą numatyta griežtesnė administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 423 str. 4 d., A. J. skirtinas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trejiems) metams.

Paskirtos nuobaudos bendrintinos ANK 38 str. 2 d. tvarka, kadangi A. J. vienu metu padaryta veika užtraukia atsakomybę pagal du ANK straipsnius.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25, 32 str., 38 str. 2 d., 423 str. 3 d., 426 str. 1 d., 635 str. 1 d. 1 p., 636 str.,

nutaria:

A. J. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 str. 3 d., skirti nuobaudą – 1300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) eurų dydžio baudą; už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 str. 1 d., skirti nuobaudą – 725 (septynių šimtų dvidešimt penkių) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 str. 2 d., A. J. galutinę nuobaudą skirti pagal sunkesnį iš dviejų padarytų nusižengimų ir skirti jam galutinę nuobaudą – 1300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis ANK 423 str. 4 d., A. J. skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644-647 str. nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant baudą, būtina nurodyti nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 18090658354 ir įmokos kodą 1001.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 str. 1 d.).

Teisėja Rasa PaužaitėNuorašas tikras