Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2015-03-13 · Civilinė byla Nr. 2-620-965/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-03-13
Bylos Nr.
2-620-965/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-14406-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Tamošaitienė
Atsakovas
Z. V.
Ieškovas
Compensa TU S
Advokatai
Vita Kilišauskaitė
Civilinė byla Nr. 2-620-965/2015(Proceso Nr. 2-06-3-14406-2014-3)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 73.2.6.1; 99.5.; 113.1; 116.1.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 13 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė, sekretoriaujant Rasai Laurinėnienei, dalyvaujant atsakovui Z. V., atsakovo atstovei advokatei Vitai Kilišauskaitei, viešame teismo posėdyje, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group, vykdančios veiklą Lietuvos Respublikoje per Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui Z. V. dėl draudimo išmokos grąžinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 437,21 Lt išmokėtos draudimo išmokos, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-07-18 Galvės g., Vilniaus mieste, L. V., vairuodama transporto priemonę Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė su automobiliu WV Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Eismo įvykio kaltininke pripažinta L. V.. Ieškovas ir atsakovas buvo sudaręs įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta automobilio Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) civilinė atsakomybė. Todėl ieškovui, kaip šios transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudikui, atsirado pareiga atlyginti šiuo eismo įvykiu padarytą žalą. Ieškovas atliko žalos sureguliavimą, apskaičiavo ir 2012-07-31 išmokėjo nukentėjusiajam asmeniui 676 Lt draudimo išmoką. Nukentėjęs asmuo nesutiko su apskaičiuota draudimo išmoka, atliko transporto priemonės remonto darbus kitoje įmonėje, pateikė draudikui remonto darbų sąmatą bei sąskaitą faktūrą. Ieškovas sutiko su nukentėjusiojo asmens paskaičiavimais ir papildomai išmokėjo nukentėjusiajam 874,41 Lt draudimo sumą. Taigi iš viso buvo išmokėta 1550,41 Lt eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti. Atsižvelgus į visas aplinkybes, ieškovas įgijo teisę reikalauti iki 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo, kadangi atsakovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbią informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei, t.y. tai, kad automobilį vairuos mažesnį nei 5 metų vairavimo stažą turintis asmuo. Ieškovas kreipėsi į atsakovą su 2012-08-13 bei 2013-04-15 pretenziniais reikalavimais, tačiau atsakovas patenkino tik 2012-08-13 pretenzinį reikalavimą, t.y. grąžino ieškovui tik 338 Lt sumą, o likusią 437,21 Lt dalį atsisakė tenkinti, todėl prašo šią sumą priteisti iš atsakovo.

Atsiliepimas

Atsakovas Z. V. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2012-08-13 jis gavo pretenziją iš draudimo kompanijos dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, kuria buvo prašoma pervesti įmonei 338 Lt. Šią sumą jis ir sumokėjo.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Ieškovas nurodė, kad atsižvelgus į tai, kad atsakovas neginčija pažeidęs sutartines nuostatas, žalos padarymo faktą bei dydį, bei į tai, kad ieškovas palaiko ieškinį visiškai ir yra pateikęs visus jo materialųjų reikalavimą grindžiančius įrodymus, neprieštarauja dėl bylos išnagrinėjimo iš esmės.

Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad atsakovas apdraudė automobilį, o draudimo sutartyje buvo numatytos atskiros sąlygos, kurių viena buvo ta, kad automobilio negali vairuoti mažesnį nei penkių metų vairavimo stažą turintis asmuo. Draudimo sutarties metu įvyko eismo įvykis, kurio metu vairavo atsakovo dukra, kurios vairavimo stažas buvo 4 metai 7 mėnesiai, kas nelabai pažeidžia draudimo sutartį. Atsakovas po įvykio gavo iš ieškovo pretenziją grąžinti 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos, t.y. 338 Lt, kadangi atsakovas draudimo sutarties sudarymo metu nuslėpė sutarties sudarymui svarbią informaciją. Atsakovas nurodytą sumą sumokėjo geruoju. Praėjus beveik metams, atsakovas gavo papildomą pretenziją, kurioje buvo nurodyta, kad dėl įvykusio draudimo įvykio buvo išmokėta papildoma išmoka, bei buvo vėl prašoma grąžinti 50 proc. išmokėtos išmokos. Ieškovas, nesuderinęs remonto sąmatos, kreipėsi į autoservisą, buvo išrašyta sąskaita dvigubai didesnei sumai ir tik po aštuonių mėnesių buvo išrašytas papildomas išmokos aktas ir sumokėjo šią išmoką. Mano, kad šie veiksmai, nenurodant atsakovui, kad galima papildoma išmoka, negali būti teisėti ir pagrįsti. Taip pat mano, kad šioje byloje yra pagrindas taikyti ieškinio senatį, nes draudimo teisiniams santykiams yra taikomas sutrumpintas vienerių metų senaties terminas. Pirmoji išmoka išmokėta 2012-07-31, antroji – 2013-04-10, kuri yra pagrindinė, nuo kurios skaičiuojamas terminas ieškinio senaties terminas. Ieškovas su ieškiniu kreipėsi tik 2014 metais, terminas yra praleistas, o teismo įsakymas atsakovui išduotas 2014-08-14. Prašo taikyti ieškinio senaties terminą, ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-07-18 Galvės g., Vilniaus mieste, L. V., vairuodama transporto priemonę Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė su automobiliu WV Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Eismo įvykio kaltininke pripažinta L. V..

Iš 2012-05-29 draudimo sutarties, sudarytos tarp atsakovo Z. V. ir draudimo kompanijos, matyti, kad atsakovas apdraudė jam priklausantį automobilį Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2012-05-31 iki 2013-05-30. Šalių sudarytoje draudimo sutartyje draudimo įmoka suskaičiuota įvertinant šią riziką: nevairuoja mažesnį nei 5 metų vairavimo stažą turintys asmenys. Sutartyje nurodoma, kad jeigu draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu padidėja draudimo rizika, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti raštu draudiką apie padidėjusią draudimo riziką. Draudimo rizika laikoma padidėjusia, jei draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu transporto priemonė perduodama naudojimui jaunesniam valdytojui, nei buvo nurodyta draudimo sutartyje, kuris sudarant draudimo sutartį būtų mokėjęs draudikui pagal galiojančius draudimo įmokų tarifus didesnę draudimo įmoką.

Ieškovė atliko žalos sureguliavimą ir per du kartus išmokėjo nukentėjusiajam asmeniui 1550,41 Lt eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti. Ieškovas kreipėsi į atsakovą su 2012-08-13 bei 2013-04-15 pretenziniais reikalavimais, atsakovas patenkino tik 2012-08-13 pretenzinį reikalavimą, t.y. grąžino ieškovui 338 Lt sumą, o likusios 437,21 Lt dalies nesumokėjo.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo draudikui pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 62 punktą, t. y. sprendžiamas išmokėtų draudimo išmokų grąžinimo klausimas, kai draudėjas nevykdė draudimo sutartyje nustatytos pareigos draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai informuoti apie tai draudiką. Tačiau byloje atsakovas ir jo atstovė prašė taikyti ieškinio senatį, todėl pirmiausia byloje dėl jo ir pasisakytina.

Dėl ieškinio senaties termino

Nustatyta, kad ieškovas sumokėjo 1550,41 Lt dydžio draudimo išmoką žalai atlyginti. Draudimo išmoka nukentėjusiajam buvo mokama dalimis, t. y. pirmoji dalis išmokėta 2012-07-31 – 676 Lt, antroji dalis 2013-04-10 – 874,41 Lt. Atsakovas pirmąją išmoką, t.y. jos 50 porc. (338 Lt) draudimo kompanijai sumokėjo, dėl kitos dalies, t. y. 437,21 Lt ieškovas 2014-08-13 pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. 2014-08-14 priimtas teismo įsakymas buvo panaikintas, kadangi skolininkui pareiškus prieštaravimus, kreditorius per 14 dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nepateikė teismui ieškinio.

CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. CK 1.127 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad, draudikui įvykdžius prievolę atlyginti nukentėjusiesiems nuostolius, patirtus dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia prievolės įvykdymu (CK 6.123 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-02-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2013 nurodoma, kad ieškinio senatis turi būti skaičiuojama nuo pagrindinės prievolės pasibaigimo dienos. Nagrinėjamu atveju ieškovo pagrindinė prievolė pasibaigė 2013-04-10, kai nukentėjusiajam buvo baigta atlyginti žala sumokant paskutinę draudimo išmokos dalį, todėl nuo šios datos (2013-04-10) prasideda ieškinio senaties terminas, kuris baigiasi 2014-04-10. Kaip nurodyta aukščiau, ieškovas pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo išieškoti iš atsakovo ieškovui 437,21 Lt žalos, teismui pateikė 2014 m. rugpjūčio 13 d. (civilinė byla Nr. L2-10927-613/2014), t. y. praleidęs ieškinio senaties terminą, kas yra savarankiškas pagrindas ieškovo ieškinį atmesti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.131 str.). Atsakovui bei jo atstovei prašant taikyti ieškinio senatį, ieškovo ieškinys atmestinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovas prašo priteisti iš ieškovo 60,50 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Ši suma atitinka ir neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl ieškinį atmetus, šios išlaidos priteistinos iš ieškovo atsakovo naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.

Atsakovui Z. V. iš ieškovo Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group, vykdančio veiklą Lietuvos Respublikoje per Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialą, priteisti 60,50 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Erika Tamošaitienė