Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriaus atstovei V. K.,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. J. pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus skyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Pareiškėja yra vienintelė duktė ir artimas E. J. žmogus. Jos vyras, pareiškėjos tėtis S. J. pats serga (duomenys neskelbtini) ir rūpintis mama negali. Jis sutinka, kad pareiškėja globotų E. J.. Pati pareiškėja sutinka rūpintis ir globoti mamą bei prašo skirti ją mamos globėja, turto administratore. Mano, kad sugebės tinkamai vykdyti globėjos pareigas, nes ir dabar rūpinasi, prižiūri ir globoja ją. Kitų asmenų, sutinkančių globoti E. J., nėra. E. J. turi nekilnojamojo turto, gauna socialines išmokas ir pensiją, todėl šiam turtui administruoti būtinas turto administratorius, kuriuo sutinka būti pareiškėja. Nustačius neveiksnumą motinai, būtų galima tinkamai apsaugoti jos teises ir teisėtus interesus.

4. Pareiškėja su pareiškimu pateikė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno II teritorinio skyriaus 2023-10-27 sprendimus: dėl specialiųjų poreikių Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad E. J. nustatomas bazinis funkcionavimo lygis ir pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nuo 2023 m. spalio 18 d. iki neterminuotai; ir dėl vidutinių specialiųjų poreikių lygio nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad nuo 2023 m. spalio 18 d. neterminuotai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis E. J..

7. Išvadą teikianti institucija Panevėžio miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų skyrius (toliau – Skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad E. J. nuo 2023-10-18 nustatytas pirmojo lygio nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Dėl atitinkamos sveikatos būklės ji pati savimi pasirūpinti negali, negali pilnai išreikšti, išsakyti savo poreikių bei jų patenkinti. Jos socialinių paslaugų organizavimu, sveikatos, būsto priežiūra rūpinasi dukra L. J., kuri pateikė rašytinį sutikimą būti paskirta E. J. globėja ir turto administratore. L. J. stengiasi užtikrinti geriausius mamos interesus, rūpinasi jos sveikatos priežiūra, lanko ją socialinės globos namuose. E. J. turi jai priklausančio turto bei gauna socialines išmokas kurias būtina administruoti. Skyrius rekomenduotų teismui E. J. turto administratore paskirti L. J.. Skyrius daro išvadą, kad pripažinus E. J. neveiksnia tam tikrose turtinių asmeninių ir neturtinių asmeninių santykių srityse, vadovaujantis teismo psichiatrinės ekspertizės išvada, jos globėja ir turto administratore paskirti L. J., kuri turi visas galimybes globėjos pareigas vykdyti tinkamai.

8. Valstybės įmonės registrų centro Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro išrašo duomenimis Registre nėra įregistruotų E. J. pateiktų išankstinių nurodymų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.6 straipsnį civilinis teisnumas ir veiksnumas niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka.

10. Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo pripažintas neveiksniu toje srityje (CK 2.10 straipsnio 1 dalis).

11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnio 1 dalies ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatas, yra du būtini neveiksnumo nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 466 straipsnio 1 dalis, 467 straipsnio 4 dalis), ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

12. Psichikos sutrikimas/psichinė liga ar proto negalia, dėl kurios asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, savaime nereiškia teisinio veiksnumo neturėjimo, o CK 2.10 straipsnis ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo nuostatos negali būti aiškinamos kaip nustatančios, jog visais atvejais, kai yra gydytojo psichiatro išvada, kad asmuo serga psichine liga ar turi proto negalią, dėl kurios negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, teismas pripažįsta jį neveiksniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008). Neveiksniu tam tikroje srityje iš esmės gali būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuotis tam tikrose srityse (dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam), pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti. Labai svarbu įvertinti ir realios grėsmės, kad psichikos liga sergantis/ psichikos sutrikimą turintis asmuo savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo sveikatai ar gyvybei arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei, buvimą. Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje (CK 2.11 straipsnio 1 dalis). Srityse, kuriose fizinis asmuo pripažintas ribotai veiksniu, šis asmuo negali sudaryti sandorių ar kitaip veikti be rūpintojo sutikimo. Neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo tose srityse, kuriose jis pripažintas ribotai veiksniu, gali sudaryti sandorius ar kitaip veikti su globėjo sutikimu (CK 2.11 straipsnio 2 dalis).

13. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Ekspertizės aktas) E. J. konstatuojama (duomenys neskelbtini). Dėl atminties sutrikimų, visų pažintinių funkcijų nykimo, ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, negali būti pripažinta ribotai veiksnia kuriose nors turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Dėl sunkios fizinės bei psichikos sveikatos būklės E. J. negali dalyvauti teismo posėdyje, negali būti apklausiama ir jai negalima įteikti teismo dokumentų.

14. Byloje pateikta Panevėžio socialinių paslaugų centro (duomenys neskelbtini)d. išvada dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad E. J. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų. Suinteresuotas asmuo E. J. negeba įsigyti maisto produktų, nežino kur yra artimiausia parduotuvė, kokios maisto produktų kainos, negeba susimokėti komunalinių mokesčių, nežino kokia šalyje valiuta, iš kokių pajamų gyvena. Negeba atstovauti ir rašyti prašymų įvairiose institucijose, kreiptis dėl išmokų. Nežino kokį nekilnojamąjį turtą turi, be kito asmens pagalbos negalėtų sudaryti pirkimo – pardavimo sandorį, dovanojimo, paveldėjimo ir pan.. Ji nesuvokia dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje. Užduodamų klausimų nesupranta, į juos neatsako, savo poreikių neišreiškia. Žino savo vardą, tačiau nežino kiek metų, kur gimė, nežino kiek vaikų turi, neįvardina kokius turi asmens dokumentus. Negeba įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl tam tikrų savo sprendimų priėmimo, negali paaiškinti kokia pagalba reikalinga. Negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų, E. J. nustatytas pirmojo lygio priežiūros (pagalbos) specialieji poreikiai, pati neapsitarnauja. Negeba pasirūpinti būsto priežiūra, kreiptis į institucijas, negali savarankiškai įvertinti sveikatos priežiūros paslaugų poreikio, trinkamai vartoti vaistų.

15. Įvertinus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus (Ekspertizės akto išvadą, socialinio darbuotojo pateiktą išvadą, medicininius dokumentus, pareiškėjos pareiškime išdėstytas aplinkybes ir paaiškinimus teismo posėdyje, suinteresuoto asmens atsiliepime išdėstytas aplinkybes, kt. aplinkybes), taip pat kitus byloje esančius įrodymus bei siekiant suinteresuoto asmens E. J. fizinio, socialinio, ekonominio ir emocinio saugumo, nagrinėjamu atveju konstatuojama, jog E. J. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Toks sprendimas geriausiai atitinka suinteresuoto asmens interesus ir nevaržo jos teisių.

16. CPK 468 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimu, kuriuo fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, išsprendžiami globos nustatymo ir globėjo šiam asmeniui paskyrimo klausimai.

17. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, pripažinus suinteresuotą asmenį E. J. neveiksnia aukščiau nurodytose srityse, jai nustatoma globa ir skiriama globėjas turto administratorė. Pareiškėja L. J. sutinka būti paskirta E. J. globėja, turto administratore, tam neprieštarauja Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyrius, suinteresuoto asmens E. J. atstovė advokatė Vaiva Savickienė.

18. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad L. J. moralinės ir kitokios savybės, sveikatos būklė leidžia globoti neveiksnia aukščiau nurodytose srityse pripažintą E. J., jų santykiai yra geri ir artimi. Todėl, teismo nuomone, L. J. sugebės tinkamai vykdyti globėjos, turto administratorės pareigas ir jos paskyrimas globėja, turto administratore labiausiai atitiks neveiksnia tam tikrose srityse pripažintos E. J. interesus. Remiantis išdėstytu, E. J. nustatoma globa, jos globėja, turto administratore skiriama L. J., kuriai išaiškinama, kad ji kaip globėja veikia srityse, kuriose šiuo teismo sprendimu E. J. buvo pripažinta neveiksnia.

19. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjos valstybei nepriteisiamos CPK 468 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 468 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Pripažinti E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), neveiksnia šiose asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus srityse:

- turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų vartojimų kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, vertimasis individualia veikla);

- asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra); sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią ir auklėti vaikus, įvaikinti); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių sritis; teisė dalyvauti rinkimuose (teisė rinkti ir būti išrinktam); kitos asmeninių neturtinių santykių sritys (gebėjimas pasirūpinti advokatu).

Nustatyti E. J. globą ir jos globėja skirti L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Neveiksnios tam tikrose srityse E. J. turto administratore paskirti jos globėją – L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl globos nustatymo ir globėjo, turto administratoriaus skyrimo vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus, teisės aktų nustatyta tvarka pateikti sprendimo duomenis Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.