Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. balandžio 2 d. R. C. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2013 m. kovo 5 d., 20.30 val. (duomenys neskelbtini), jam priklausančiame name neteisėtai laikė bendros 2 610,72 Lt (21 MGL) vertės 344 pakelius cigarečių „Denim“ be banderolių, 4 pakelius cigarečių „Bond“ su rusiško pavyzdžio banderolėmis, 10 pakelių cigarečių „Fest“ su baltarusiško pavyzdžio banderolėmis, 1 pakelį cigarečių „Saint George“ su rusiško pavyzdžio banderole, t. y. nepaženklintas Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatytais ženklais – banderolėmis, taip pažeisdamas 2004-05-26 įsakymo Nr.4-200 „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo LR teritorijoje“ 3.1. p. reikalavimus. Šiais veiksmais R. C. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės opažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163² str. 3 d.

Šilutės rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 9 d. nutarimu R. C. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163² str. 3 d. ir paskyrė administracinę nuobaudą – 5 000 Lt baudą bei konfiskavo 344 pakelius cigarečių „Denim“ be banderolių, 4 pakelius cigarečių „Bond“ su rusiško pavyzdžio banderolėmis, 10 pakelių cigarečių „Fest“ su baltarusiško pavyzdžio banderolėmis, 1 pakelį cigarečių „Saint George“ su rusiško pavyzdžio banderole.

Apeliaciniu skundu R. C. prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 9 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti. Nurodo, jog patraukiant jį administracinėn atsakomybėn buvo pažeistos konstitucinės būsto ir asmens neliečiamumo garantijos, neteisėtai surinkti duomenys yra nepatikimi ir negalėjo būti naudojami įrodinėjimo procese.

Tyrėja D. F. tiek 2013 m. kovo 5 d. tarnybiniame pranešime, tiek teisme paaiškino, jog dirbdama su tyrėju R. K., turėdami anoniminės informacijos, kad jis, R. C., prekiauja cigaretėmis su rusiško pavyzdžio banderolėmis, eteriu bei namine degtine, nuvyko patikrinti šią informaciją. Ja., R. C., neatidarant durų ir pagal policijos pareigūnų reikalavimą neįsileidžiant į namus, tyrėjas R. K. pateko į namą pro langą, po to pro duris įsileido tyrėją D. F.. Prieš jį pavartojo kovinius imtynių veiksmus ir spec. priemonę – antrankius.

Administracinio tesiės pažeidimo byloje daiktų paėmimas įformintas 2013 m. kovo 5 d. daiktų paėmimo protokolu, nurodant, jog jis surašytas vadovaujantis ATPK 268 str., 269 str., dalyvaujant kviestiniui Tauragės AVPK Šilutės r. PK VPS PP tyrėjui R. K..

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 str. įtvirtintas fundamentalus žmogaus būsto neliečiamumo principas. Be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą.

Teisinis pagrindas kratai daryti – motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 145 str. 1 d.). Taigi net didesnio pavojingumo teisės pažeidimo – nusikaltimo – atveju, patekti į asmens patalpas ir atlikti kratą galima tik teismo sprendimu. Siekiant užtikrinti, jog nebūtų pažeidžiamos asmens teisės, jų ribojimas galimas tik teisminės valdžios sankcionavimu arba konkrečiais įstatymo numatytais atvejais. Įstatymų leidėjas nenumatė, jog tiriant ar užkardant administracinius teisės pažeidimus policijos pareigūnas turėtų įgaliojimus riboti asmens būsto neliečiamumą, atlikti kratą privačiose patalpose. Apeliantas nurodo, kad šiuo atveju į jo būstą policijos pareigūnai pateko be teismo sprendimo, t. y. šiurkščiai pažeidė jo konstitucinę teisę į būsto neliečiamumą. Įstatymo numatytų sąlygų patekti į būstą taip pat nebuvo: neiškilo pavojus viešajai tvarkai, nereikėjo gelbėti asmens gyvybės, sveikatos, turto, sulaikyti nusikaltėlį. Jis nebuvo užkluptas bedarantis nusikaltimą ar tuoj po nusikaltimo padarymo, kaip tai numatyta BPK 140 str., kad pareigūnai įgytų teisę sulaikyti jį, kaip nusikaltėlį. Apelianto teigimu, jo namuose faktiškai buvo atlikta krata, o ne konkrečių daiktų patikrinimas. Kadangi krata de jure atlikta pažeidžiant konstitucines garantijas, neteisėtu ir ATPK nenumatytu būdu gauti duomenys negali būti panaudojami įrodinėjant asmens kaltumą dėl inkriminuoto teisės pažeidimo padarymo.

Daiktų paėmimo protokolu paimti daiktai, kaip gauti netesėtai, neturi įrodomosios vertės administracinio teisės pažeidimo byloje. Kviestiniu nurodytas tyrėjas dalyvavo neteisėtai įsibraunant į jo, R. C., būstą ir be teisinio pagrindo atliko kratą. ATPK 268 str. 4 d. numatyta, jog daiktai tikrinami dalyvaujant dviem kviestiniams. Kviestiniu gali būti pašalinis, nesuinteresuotas asmuo, o ne tas pats pareigūnas, atliekantis procesinius ar kitokius su galimu teisės pažeidimu susijusius veiksmus. Kviestino dalyvavimo atliekant teisenos užtikrinimo veiksmus tikslas yra garantuoti šių veiksmų rezultate gaunamų įrodymų patikimumą, išvengti galimų interpretacijų dėl pareigūnų šališkumo ir pan. Teisinio persekiojimo funkciją vykdančio asmens tuo pačiu metu buvimas ir nešališko asmens kviestino statuse yra nesuderinamas ir neteisėtas.

Apeliantas teigia, kad cigaretės buvo rastos namo dalyje, kurioje jis negyvena ir kuria nesinaudoja. Namą valdo sutarimo su savininku pagrindu, kad jį išsimokėtinai įsigytų. Apeliantas nurodo, kad atsakomybėn pagal ATPK 163² str. 3 dalį jis yra patrauktas už akcizais apmokestinamų prekių neteisėtą laikymą, nors byloje nenustatyta, jog būtent jis disponavo minėtais daiktais, juos įsigijo, valdė ir norėjo turėti. Cigaretės neteisėtai paimtos iš jo nenaudojamos namo dalies, kurioje jis nesilanko ir kurios neprižiūri.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d., organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad R. C. kaltė, padarius ATPK 163² str. 3 d. numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta, veika kvalifikuota ir nuobauda, atsižvelgus į jos parinkimui reikšmingas aplinkybes, individualizuota tinkamai.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesniosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimo argumentacija dėl bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo, todėl jos nebekartoja.

Papildomai pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2.1.1, 3.1 punktais (2004 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 4-200 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu), fiziniams asmenims leidžiamas laikyti nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis cigarečių kiekis yra 100 pakelių vienam asmeniui. Nepaženklintas patvirtinto pavyzdžio banderolėmis cigaretes Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose, todėl apeliacinio skundo motyvas, kad cigaretės rastos namo dalyje, kuria jis nesinaudoja, atmestinas kaip nepagrįstas, nes pats R. C. nurodė, kad šį namą nori išsipirkti.

Taip pat nepagrįsti apelianto teiginiai dėl galbūt padarytų procesinių pažeidimų renkant įrodymus. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje nebuvo atliekama krata – buvo atliktas poėmis. Iš tarnybinio pranešimo (b. l. 5) matyti, kad poėmio atlikimo metu dalyvavo pats atsakomybėn traukiamas asmuo (b. l. 8). ATPK 264 str. 1 d. numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymų tiesiogiai numatytais atvejais, siekiant užkirsti kelią administraciniams teisės pažeidimams, surašyti protokolus, užtikrinti, kad būtų laiku ir teisingai nagrinėjamos bylos ir vykdomi nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose, leidžiamas <...> daiktų patikrinimas, daiktų ir dokumentų paėmimas <...>. ATPK 269 str. numatyta, kad <...> daiktų patikrinimo metu rastus daiktus ir dokumentus, kurie yra teisės pažeidimo įrankis arba tiesioginis objektas, paima šio kodekso 266 ir 268 straipsniuose numatytų organų pareigūnai (1 d.). Daiktų ir dokumentų paėmimo atveju surašomas jų paėmimo protokolas arba tai įrašoma administracinio teisės pažeidimo, asmens apžiūros, daiktų patikrinimo ar administracinio sulaikymo protokoluose (3 d.). Tad darytina išvada, kad įrodymai nagrinėjamoje byloje buvo surinkti, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, tai yra pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kuris paliekamas nepakeistu.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutarimą ir R. C. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.