Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko ( kolegijos pirmininko ir pranešėjo ), Audronės Kartanienės, Daivos Pranytės-Zalieckienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. M., gimęs 1970 m. spalio 07 d., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. 2007 m. rugpjūčio 25 d., apie 16 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), kambaryje, dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto su nukentėjusiuoju J. L. metu, sudavė vieną smūgį peiliu į krūtinę ant lovos buvusiam J. L., tuo padarydamas nukentėjusiajam kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdą krūtinės kairėje pusėje su kiauriniu širdies abiejų skilvelių sužalojimu, sukėlusiu ūmų vidinį ir išorinį nukraujavimą, dėl ko nukentėjusysis J. L. mirė, t.y. tokiu būdu tyčia nužudė kitą žmogų.

Kaltinamasis J. M. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p., kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad su J. L. buvo pažįstamas, tarpusavyje dažnai bendraudavo, kartu dirbo. Konfliktų tarpusavyje iki įvykio dienos nebuvo. 2007 m. rugpjūčio 25 d. taip pat dirbo statybose, po darbo nutarė kartu išgerti, todėl parduotuvėje nusipirko du butelius degtinės ir alaus. Į jo motinos namus (duomenys neskelbtini), kuriuose gyvena ir jo motina J. M., jį su J. L. nuvežė R. V.. Namuose paskambinęs motinai mobilaus ryšio telefonu, sužinojo, kad ji yra prie ežero ir žvejoja kartu su jo broliu R. M.. Apie 14-15 valandą į namus grįžo jo motina J. M. kartu su broliu, jo žmona A. M. ir A. V.. Visi prisėdo prie stalo ir gėrė alkoholinius gėrimus. J. M. gėrė tik degtinę, o jis su J. L. – degtinę ir alų. Prisimena, kad jo motina iš žvejybos dar atvežė nebaigtą gerti butelį degtinės ir alaus. Po kurio laiko R. M., A. M. ir A. V. išvažiavo, todėl išgėrinėti liko trise – jis, J. L. ir J. M.. Iki to laiko su J. L. susipykęs nebuvo. Dar daugiau išgėrus alkoholinių gėrimų, jis stipriai apgirto. Bet prisimena, kaip jo motina išėjo tvarkytis ūkyje, jis taip pat trumpam buvo išėjęs į kiemą. Grįždamas sutiko J. L., kuris pasakė, kad miegos jo namuose. Jis žiūrėjo televizorių kambaryje, kuriame buvo girtaujama, o J. L. nuėjo miegoti į jo motinos kambarį. Prieš tai jis buvo įspėjęs J. L., kad šis eitų miegoti į jo arba brolio kambarį ir jokiu būdu nebandytų eiti miegoti į jo motinai priklausantį kambarį, tačiau šis nepaklausė ir vis tiek nuėjo į J. M. kambarį. Jis nebuvo įsitikinęs, kad J. L. gali turėti ketinimų dėl intymių santykių su jo motina, tačiau buvo nusistatęs prieš tai, kad jis miegotų J. M. kambaryje. Dėl tokio J. L. poelgio jis labai supyko, nuėjo į tą patį kambarį, kur kilo žodinis konfliktas. Tuo metu iš kambario jis buvo pasiėmęs virtuvinį peilį ir norėjo J. L. juo pagąsdinti. Kai atėjo į kambarį, J. L. sėdėjo ant lovos, jie vienas kito atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Jis liepė J. L. liepė išeiti iš kambario, pastarasis pašoko ir pradėjo kažką aiškinti, tada jis dūrė jam į krūtinę atsineštu virtuviniu peiliu. Kai J. L. nuo smūgio susmuko ant lovos, pradėjo jį purtyti, bandė daryti dirbtinį kvėpavimą, nes suprato, kad durdamas nukentėjusiajam peiliu, galėjo jį sunkiai sužaloti. Po to paliko J. L. gulėti ant lovos, numetė peilį ir išėjo į kiemą, kur sutiko J. M.. Jis nepasakė motinai ką padarė, tik liepė iškviesti greitąją medicininę pagalbą ir pridūrė, kad namo nebegrįš. Ikiteisminio tyrimo metu jis davė parodymus apie J. L. nužudymo aplinkybes, kad neprisimena, kaip dūrė peiliu jam į krūtinę, nes iš tikro negalėjo tiksliai prisiminti visų įvykio aplinkybių. Jei būtų įvykio metu buvęs blaivus, tai nebūtų paėmęs į rankas peilio ir nužudęs J. L..

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti J. M. parodymai, kuriuos jis davė ikiteisminio bylos tyrimo metu. Jis parodė, kad J. L. rado motinos miegamajame kambaryje gulintį ant lovos, kas toliau vyko nepamena, tačiau prisimena, kad kratė J. L., o kadangi jo rankos buvo kruvinos, tai mano, jog pastarąjį jis lietė jau po smūgio peiliu ( t. I, b.l. 144-145, 147-148, 150-151, 153-155, 221 ). Šiuos parodymus J. M. buvo patvirtinęs jų patikrinimo vietoje metu ( t.I, b.l. 157-163 ).

Nukentėjusysis N. L. parodė, kad nužudytasis J. L. buvo jo tėvas. Su kaltinamuoju J. M. buvo draugai. Nukentėjusysis apie įvykį parodė, kad 2007 m. rugpjūčio 25 d. kartu su J. M. ir tėvu dirbo statybose, už darbą tą dieną jiems buvo išmokėtas atlyginimas, todėl jie nutarė nusipirkti alkoholinių gėrimų. Iš darbo juos vežė R. V.. J. L. su J. M. išlipo prie jo namų, o jis grįžo į namus. Vėliau jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino J. M., ji buvo susijaudinusi, jis perdavė telefoną kalbėti R. M.. Kai pasikalbėjo, jis pasakė, kad reikia važiuoti į J. M. namus, po ko jis pats, R. M. ir R. L. išvažiavo. Kai užėjo į kambarį, pamatė ant lovos gulintį tėvą, t.y. J. L.. Jo brolis tikrino ar tėvas dar gyvas, sulenkė jam kojas, darė dirbtinį kvėpavimą, o jis pats tikrino pulsą. Pastebėjo ant drabužių kraują, atitraukę drabužius, pamatė krūtinėje žaizdą. R. L. liko kambaryje, o jis išėjo kviesti greitąją medicininę pagalbą. Kai sutiko J. M., ši jam pasakė, kad tai jos sūnus nudūrė J. L. ir kažkur tai išėjo. Tą patį jam sakė ir R. M.. Jo tėvas anksčiau taip pat kartais pasilikdavo pernakvoti pas J. M., jis yra girdėjęs, kad J. M. įspėdavo jį nelįsti prie savo motinos. Tėvo laidojimo reikalus tvarkė jo brolis R. L., jis šiuo metu išvykęs į D. Britaniją ir nepavedė atstovauti jo interesus žalos atlyginimo klausimais.

Liudytoja R. M. parodė, kad 2007 m. rugpjūčio 25 d. ji dirbo Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro greitosios med. pagalbos felčere. Tą dieną apie 18 val. pagal iškvietimą buvo atvykusi į (duomenys neskelbtini) esančią sodybą, kurioje ją pasitiko neblaivi moteris ir parodė namo kambaryje ant lovos gulintį vyriškį. Apžiūrėjusi tą vyriškį ji konstatavo jo mirtį. Krūtinėje buvo matyti durtinė žaizda ir kraujo valymo žymės. Kambaryje ant stalo taip pat rado peilį su kraujo žymėmis ant ašmenų. Kambaryje buvusi moteriškė, kaip vėliau sužinojo, jos pavardė yra J. M., paėmė šį peilį ir įmetė jį į kartoninę dėžę, pasakiusi, kad neleis savo sūnaus pasodinti į kalėjimą.

Liudytojas R. B. parodė, kad jis dirba vyresniuoju tyrėju Ukmergės rajono PK kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo grupėje. Jo parodymais, 2007 m. rugpjūčio 25 d., apie 18 val. buvo gautas R. M. telefoninis pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) sodyboje yra vyriškis su durtine žaizda. Atvykus į įvykio vietą, J. M. parodė ant lovos gulintį vyriškį, kurio krūtinėje matėsi durtinė žaizda. Buvo nustatyta, kad tai yra J. L.. J. M. paaiškino, kad J. L. nudūrė jos sūnus J. M., kuris išėjo iš namų. Taip pat J. M. nurodė kryptį, kuria jis išėjo. Pasitelkus policijos kinologą su tarnybiniu šunimi, J. M. buvo rastas netoli nuo sodybos ir sulaikytas. J. M. pripažino, kad jis nudūrė J. L. dėl konflikto, kilusio dėl to, jog pastarasis priekabiavo prie jo motinos. Apžiūrėjus kambarį, kuriame buvo J. L. lavonas, kartoninėje dėžėje rastas peilis su kraujo pėdsakais.

Liudytojas E. Ž. parodė, kad kaltinamasis J. M. yra jo pusbrolis. Jis žino, kad jo sugyventinė R. V. 2007 -08-25 parvežė iš darbo į namus J. Ir N. L. bei J. M.. Pastarasis gerai sugyvendavo su J. L., nėra girdėjęs, kad jie būtų tarpusavyje konfliktavę. Apie J. L. mirtį sužinojo iš R. M., kai šis jam vakare paskambino ir pasakė, kad J. M. jį nudūrė peiliu. Negali kategoriškai patvirtinti tos aplinkybės, kad R. M. jam būtų sakęs, jog J. L. buvo nužudytas dėl to, kad priekabiavo prie J. M. motinos.

Liudytojas R. V. parodė, kad kaltinamasis J. M. yra jos sugyventinio E. Ž. pusbrolis. 2007-08-25 jis parvežė iš darbo Ukmergėje į namus J. ir N. L. bei J. M.. Pakeliui buvo sustoję parduotuvėje ir jie nusipirko maisto bei alkoholinių gėrimų – degtinės ir alaus. J. L. su R. M. išlipo pasiliko pas pastarąjį namuose, o N. L. ji parvežė į namus. Tos pačios dienos vakare iš E. Ž. ji sužinojo, kad J. L. buvo nužudytas.

Liudytoja J. M. parodė, kad ji yra kaltinamojo J. M. motina, jie abu gyveno Urnėžių I kaime, Ukmergės rajone. 2007-08-25 d. sugrįžo iš žvejybos į namus, kur rado virtuvėje girtaujančius J. L. ir J. M.. Ji sugrįžo kartu su R. M. ir A. V., tačiau jie abu netrukus išvažiavo. Ji taip pat prisėdo virtuvėje ir kurį laiką vaišinosi kartu su J. M. ir J. L.. Vėliau ji paliko juos virtuvėje ir išėjo į ganyklą, grįžusi namo po pusvalandžio, pamatė išeinantį pro duris J. M.. Išeidamas jis pasakė, kad dabar ilgai jo nematys. Įėjusi į savo miegamąjį kambarį, lovoje rado gulintį J. L., kuris garsiai kriokė ir iš to ji supratusi, kad kažkas yra negerai. Kai pamatė kraują, ji mėgino jį nuvalyti, tvarstė, nors žaizdos nepastebėjo. Po to ji paskambino kitam sūnui R. M. ir pasakė, kad J. M. nudūrė J. L.. Pats J. M. nesakė kas atsitiko, tačiau apie įvykį ji suprato tuomet, kai išeidamas J. M. pažadėjo nebegrįžti namo. Peilį rado ant lovos šalia J. L., įmetė jį į dėžę, o vėliau po spinta. J. L. prie jos nepriekabiaudavo, jų nesiejo artimi santykiai, būdavo, kad pajuokaudavo apie tai „jog eisime kartu miegoti“. Išgirdęs tokius pasakymus, J. M. imdavo pykti, tačiau konfliktų tarp jo ir J. L. nebuvo.

Liudytojas A. V. parodė, kad 2007-08-25 d. buvo žvejyboje su J. M. ir R. M.. Po to atvažiavo pas J. M. į namus, kur rado jį girtaujantį su J. L.. Jis taip pat kurį laiką gėrė kartu, o po to išvažiavo su R. M. į svečius pas J. L.. Vienu metu kažkas paskambino R. M. ir šis su N. L. išvažiavo. Kai sugrįžo po 15 minučių, R. M. pasakė, kad, ko gero, J. M. nudūrė J. L.. Tada jie visi išvažiavo pas J. M., kai atvyko, jau buvo atvažiavę policijos pareigūnai. Matė gulintį lovoje J. L., jo krūtinėje matėsi žaizda. J. M. pažįsta seniai, jis išgerdavo, tačiau nebūdavo agresyvus. Negirdėjo, kad J. L. priekabiautų prie J. M. motinos.

Teisiamojo posėdžio metu, sutinkamai su LR BPK 276 str. 1 d. 2 p., buvo pagarsinti liudytojo R. M. parodymai, kuriuos jis davė bylos ikiteisminio tyrimo metu. R. M. parodė, kad 2007-08-25 jis kartu su A. V. ir mama J. M. buvo išvažiavę žvejoti. Žvejybos metu jie išgėrė pusę 2 l talpos alaus butelio ir pusę 0,5 l degtinės, po ko apie 14-15 val. grįžo namo. Tuo metu J. M. ir J. L. jau buvo baigę išgerti vieną 0,7 l talpos butelį degtinės, o su savimi turėjo dar vieną tokios pat talpos degtinės butelį. Kai visi kartu išgėrė alų bei 0,7 l talpos butelį degtinės, jis kartu su A. V. išvažiavo į gretimą Gailiūnų kaimą pas N. L.. Po kiek laiko telefonu paskambinusi J. M. pasakė, kad J. M. padūrė J. L. ir liepė, kad jis iškviestų greitąją medicinos pagalbą. Kartu su N. L. bei pastarojo broliu R. L. jis nuvažiavo į jo motinos namus, kur jos miegamajame kambaryje ant lovos gulėjo J. L., kuris dar buvo gyvas, krūtinėje matė durtinę žaizdą. J. L. paklaustas kas tai padarė, pasakė „Miša“, iš to jis suprato, kad J. L. įdūrė jo brolis J. M.. Po to jis telefonu skambino į policiją ir pranešė apie sužeistą J. L. ( t.I, b.l. 111-112 ).

LR BPK 282 str. 2 d. nustatyta tvarka buvo apklaustas liudytojas Nr. 555, kuriam taikomas anonimiškumas. Jo parodymus teisiamojo posėdžio pirmininkas balsu perskaitė teisiamajame posėdyje. Liudytojas parodė, kad 2007 m. rugsėjo mėnesį, tiksliai datos atsiminti nebegali, buvo vienoje kameroje Ukmergės PK areštinėje su J. M.. Iš viso kameroje buvo trys suimtieji. Iš tarpusavio kalbų sužinojo, kad J. M. yra įtariamas savo draugo tyčiniu nužudymu. Jis pasakojo J. M., kad pats yra nuteistas už panašaus pobūdžio nusikaltimo padarymą. J. M. jo klausė patarimų kaip jam elgtis ikiteisminio tyrimo metu, t.y., ar duoti parodymus, ar jų neduoti, prisipažinti ar neprisipažinti. Jis negalėjo tuo klausimu jam nieko konkretaus patarti, tačiau J. M. po truputį pradėjo pasakoti jam apie įvykį savo namuose. Jis sakė, kad po darbo namuose gėrė degtinę su savo pažįstamu Jonu ir motina, išgėrė nemažai, po to motina iš virtuvės išėjo tvarkytis savo ūkyje, o jis liko dviese su Jonu. Vienu metu Jonas pasakė, kad eis miegoti į motinos kambarį, dėl ko J. M. pradėjo tam prieštarauti, nes jis anksčiau turėjo intymių santykių su jo teta ir visai nenorėjo, kad tas pats pasikartotų su jo motina. Dėl to tarpusavyje įvyko žodinis konfliktas, po kurio Jonas vis tiktai nuėjo į J. M. motinos kambarį. Kai J. M. užėjo į motinos kambarį, pamatė, kad ant lovos guli Jonas ir miega. Po to J. M. dar grįžo į kambarį, išgėrė, pasiėmė peilį ir sugrįžo į tą patį kambarį. Jis bandė pažadinti J. L. ir išvaryti jį į kitą kambarį, tačiau jis nenorėjo išeiti todėl, būdamas labai piktas ant Jono, kad šis jo neklauso, vieną kartą dūrė peiliu jam į krūtinę. J. M. neakcentavo tos aplinkybės, ar Jonas miegojo kai sudavė smūgį peiliu, tačiau sakė, kad jie prieš tai ginčijosi. Pokalbiuose su juo J. M. gailėjosi dėl to, kas įvyko, nes buvo draugai, bet konflikto metu buvo girtas ir pyko ant Jono, kad jis miega J. M. lovoje. Taip pat J. M. jam pasakęs, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnams paaiškins, jog įvykio metu buvo stipriai girtas ir negali prisiminti kas atsitiko.

Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad į miegamąjį kambarį patenkama per duris iš virtuvės, kambaryje už spintos yra paklota lova, ant kurios užtiesalo galva į spintos pusę guli J. L. lavonas. Krūtinės kairėje pusėje yra 2,5 cm ilgio žaizda lygiais kraštais. Po lova, kurioje guli J. L. lavonas, ant grindų yra tvarsčiai sutepti krauju. Kitame kambaryje po bufetu, ant grindų rastas peilis. Svetainėje ant stalo rasti du buteliai po 0,5 l. talpos degtinės, kurių vienas yra tuščias, o kitame buvo 200 g degtinės, taip pat rastas tuščias 2 l talpos butelis alaus „Blindos“ 6 proc. stiprumo ( t. I, b.l. 11-20 ). Peilis ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėtas kaip daiktas, reikšmingas bylos tyrimui ( t. I., b.l. 82-84 ).

Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 2327 (01) nurodyta, kad J. L. mirė nuo kiauryminės durtinės-pjautinės krūtinės kairės pusės žaizdos su kiauriniu širdies abiejų skilvelių sužalojimu, sukėlusiu ūmų vidinį ir išorinį nukraujavimą. Sužalojimas padarytas plokščiai duriančiai-pjaunančių savybių peilio tipo daiktu neužilgo prieš mirtį, jis kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. J. L. kūne nustatytas vienas sužalojimas, jo kanalo kryptis eina iš priekio į užpakalį maždaug horizontalioje plokštumoje ir strėlinėje ašyje stovinčio žmogaus atžvilgiu, tačiau tai nenurodo kūno padėties sužalojimo padarymo momentu. Lavono kraujyje rasta 3,11 proc. etilo alkoholio, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį ( t. I, b.l. 25-30 ).

Atlikus medicininį-kriminalistinį įvykio vietoje 2007-08-25 d. rasto peilio tyrimą, nustatyta, kad tirta J. L. krūtinės durtinė-pjautinė odos žaizda galėjo būti padaryta šiuo peiliu. Kategoriškos išvados specialistas negalėjo duoti, nes sutampančių tiriamos odos žaizdos ir eksperimentinių pažeidimų, padarytų tiriamu peiliu, požymių visuma nėra individuali ( t. I, b.l. 74-81 ).

Ant tirti paimto peilio ir tvarsčių, rastų įvykio vietos apžiūros 2007-08-25 d. metu, rasto žmogaus kraujo genotipas sutampa su J. L. genotipu. Remiantis specialisto 2008-07-10 d. DNR tyrimo išvada Nr. 140-(9969)-IS1-5411, tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų J. L. lokusų genotipui, yra tik teorinio pobūdžio ( t. 2, b.l. 31-33 ).

Kaltinamojo J. M. veika dėl J. L. tyčinio nužudymo yra perkvalifikuotina iš Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p. į LR BK 129 str. 1 d. ir kvalifikuotina kaip tyčinis kito žmogaus nužudymas be kvalifikuojančių požymių. Bejėgiška būklė teismų praktikoje konstatuojama tada, kai nužudomas asmuo, kuris dėl fizinių ar psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Asmens bejėgiška būsena gali būti dėl ligos, invalidumo ar senatvės, taip pat apalpus, praradus sąmonę, miegant arba dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir panašiais atvejais. Apie bejėgiškumo būseną teismas sprendžia pagal konkrečias nukentėjusiojo fizinę ar psichinę būklę apibūdinančias aplinkybes, be to, kaltininkas turi suvokti nukentėjusiojo bejėgišką būklę ir ja pasinaudodamas atimti gyvybę. J. M. duodamas parodymus teisiamajame posėdyje paaiškino, kad konfliktas tarp jo ir J. L. kilo todėl, jog pastarasis nuėjo miegoti į jo motinos J. M. kambarį. Kai jis mėgino J. L. išvaryti, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu pastarasis sėdėjo ant lovos. Tuo metu jis buvo atsinešęs peilį, kuriuo norėjo J. L. tik pagąsdinti, tačiau konflikto metu, supykęs, vieną kartą dūrė J. L. peiliu į krūtinę. Kolegija pažymi, kad įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių faktą, t.y. tai ar J. L. jo nužudymo metu buvo bejėgiškoje būklėje miegodamas ar buvo aktyvus konfliktuodamas su kaltinamuoju, išskyrus paties kaltinamojo parodymus, byloje nėra. Liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, nepatvirtino, kad J. M. dūrė J. L. peiliu, kai šis jau miegojo. Šis liudytojas paaiškino, kad J. M. šios aplinkybės, pasakodamas apie įvykį neakcentavo, o jis pats tuo nesidomėjo. Teismo medicinos ekspertas negalėjo atsakyti į klausimą, kokioje padėtyje galėjo būti J. L. kūnas sužalojimo padarymo momentu. Nors ištyrus J. L. lavono kraują, jame rasta 3,11 proc. etilo alkoholio, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį, negalima tvirtinti, kad jis galėjo būti bejėgiškoje būklėje dėl girtumo. Byloje ištirtais įrodymais – kaltinamojo J. M., liudytojos J. M. parodymais – nustatyta, kad J. L. iki pat jo nužudymo buvo sąmoningas - vaikščiojo, bendravo. Remiantis kaltinamojo J. M. parodymais, prieš pat įvykį tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kas įrodo, kad J. L. negalėjo būti bejėgiškoje būklėje. Palyginimui, 2007 08 25 d. buvo ištirtas ir J. M. kraujas, jame rasta 2, 45 proc. etilo alkoholio, nors nuo įvykio jau buvo praėję apie 7-8 valandas. Tikėtina, kad įvykio metu J. M. buvo taip pat stipriai apgirtęs, nors kaip matyti iš bylos aplinkybių, jis tuo metu neblogai orientavosi aplinkoje – pasakė savo motinai ką padarė, išėjo iš namų, pažadėjęs daugiau negrįžti. Darytina išvada, kad kaltinimo aplinkybė, jog J. L. buvo nužudytas būdamas bejėgiškoje būklėje, nepasitvirtino, todėl J. M. veika turi būti kvalifikuojama kaip tyčinis kito žmogaus nužudymas, kilus asmeniniam konfliktui.

Kaltinamasis J. M. pilnai prisipažino tyčia nužudęs J. L., jo parodymus kolegija vertina kaip teisingus, nes juos patvirtina ir kiti byloje ištirti įrodymai. J. M. nuosekliai paaiškino ir savo poelgio motyvus - buvo supykęs ant nukentėjusiojo, nes pastarasis jo neklausė ir nuėjo miegoti į J. M. lovą. Kaltinamasis taip pat pripažįsta, kad būdamas blaivus, jis taip nebūtų pasielgęs. J. M. patvirtino, kad grįžusi iš ganyklos po 30 -40 min. sutiko iš namų išeinantį J. M., kuris žadėjo nebegrįžti, o savo kambaryje ant lovos rado sunkiai sužeistą J. L., matė jo krūtinėje durtinę žaizdą, mėgino suteikti jam medicininę pagalbą, tvarstydama žaizdas. J. M. teismo posėdyje pripažino supratusi, jog J. L. sužalojo jos sūnus, kadangi namuose daugiau nieko nebuvo, be to ji ant grindų rado krauju suteptą peilį, kuriuo prieš tai virtuvėje buvo pjaustomas maistas. Tą patį peilį pastebėjo į namus iškviesta med. feldčerė R. M., kuri parodė, kad J. M. bandė jį paslėpti, įmesdama į kartoninę dėžę. Tą aplinkybę, kad J. M. suvokė kas toks sunkiai sužalojo J. L., patvirtina R. M., R. L. parodymai apie tai, kad J. M. skambino jiems po įvykio ir pasakė, kad J. M. „padūrė“ J. L., prašė atvykti greičiau pas ją į namus, iškviesti greitąją med. pagalbą. Remiantis liudytojo R. M. parodymais, duotais ikiteisminio bylos tyrimo metu, nustatyta, kad jam su R. ir N. L. atvykus į motinos namus, J. L. dar buvo gyvas, ir pasakė, kad jį sužalojo „Miša“, t.y. J. M.. Liudytojas R. B. patvirtino, kad atvykus pagal pranešimą į J. M. namus, J. M. jam pasakė, kad J. L. nužudė jos sūnus J. M., kuris pabėgo iš namų. Liudytojas Nr. 555, kuriam taikomas anonimiškumas parodė, kad J. M. Ukmergės rajono PK areštinėje jam papasakojo įvykio aplinkybes, t.y. kad kilus asmeninio pobūdžio konfliktui, dūrė savo draugui J. L. peiliu į krūtinę. J. M. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams, ketino kai kurių įvykio detalių neprisiminti, tai aiškindamas girtumu. Šiuos liudytojo parodymus patvirtina ta aplinkybė, kad iš tikro, ikiteisminio bylos tyrimo metu J. M. davė iš esmės nuoseklius parodymus, išskyrus tai, kad tvirtino neprisimenantis kokiomis aplinkybėmis sudavė smūgį peiliu J. L.. Kaltinamojo J. M. parodymus dėl J. L. nužudymo būdo patvirtina ir kiti byloje ištirti įrodymai: įvykio vietoje buvo rastas virtuvinis peilis, ant kurio buvo J. L. kraujo, nukentėjusiajam buvo padarytas vienas durtinis krūtinės sužalojimas krūtinėje, pasireiškęs širdies sužalojimais, taip pat įvykio vietoje buvo rasti tvarsčiai, ant kurių buvo J. L. kraujo. Ši aplinkybė patvirtina J. M. parodymus, kad ji bandė padėti J. L., stabdydama kraujavimą. Nusikaltimo įrankio medicininis –kriminalistinis tyrimas patvirtino, kad J. L. krūtinės žaizda galėjo būti padaryta būtent tuo peiliu, kuris rastas įvykio vietoje ir pateiktas tyrimui.

J. M. nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nes suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai ir jų norėjo. Tarp kaltinamojo J. M. veikos ir atsiradusių pasekmių – kito žmogaus mirties yra priežastinis ryšys, nes J. L. mirė nuo jam padaryto vieno, durtinio-pjautinio krūtinės kairės pusės sužalojimo. Teismo medicinos specialistas nustatė, kad tokio pobūdžio sužalojimas besąlygiškai laikomas sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę kaltinamajam J. M., atsižvelgtina į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str. J. M. anksčiau teistas nebuvo, taip pat byloje nėra duomenų apie jo patraukimą atsakomybėn už administracinius teisės pažeidimus. Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro įskaitoje neįrašytas, pas gydytoją psichiatrą ir narkologą nebuvo gydytas ( t. I, b.l. 196-197 ). Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Pivonijos seniūno charakterizuojamas teigiamai, kaip ramus ir darbštus vyriškis, mėgstantis išgerti, tačiau nepasižymintis agresyvumu ( t. I, b.l. 201 ). Kaltinamasis įvykdė labai sunkų tyčinį nusikaltimą, kuris sukėlė negrąžinamus padarinius ir ypatingą žalą visuomenei. J. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nėra pagrindo konstatuoti, kad J. M. pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai jis laisva valia prisipažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo tvirtinti, kad J. M. laisva valia prisipažino padaręs nusikaltimą, nes tik teisiamajame posėdyje, surinktų įrodymų išdavoje, davė išsamius parodymus. Iš karto po įvykio J. M. išėjo iš namų ir nesiėmė skubių priemonių bent jau pamėginti sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Negalima teigti, kad veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Tarp J. L. ir J. M. kilo buitinio pobūdžio asmeninis konfliktas, nei kaltinamasis, nei jo motina nepatvirtino, kad J. L. turėjo ketinimų priekabiauti prie J. M. ir todėl atsigulė į jos lovą. J. M. atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad nusikaltimą jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai, neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ( LR BK 60 str. 1 d. 9 p. ). Po sulaikymo J. M. buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, jis pats pripažino, kad būdamas blaivus, nebūtų peiliu užpuolęs savo draugo. Remiantis kaltinamojo ir liudytojų J. M., R. M., A. V. parodymais, betarpiškai iki įvykio pas J. M. visą dieną buvo girtaujama, ant stalo buvo apžiūros metu buvo rasti išgertų ir nebaigtų gerti alkoholinių gėrimų.

Atsižvelgus į padarytos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltininko asmenybę, amžių, atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai ( LR BK 41 str. ) gali būti pasiekti, paskyrus J. M. atžvilgiu terminuotą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis gali būti mažesnis, nei numatytas LR BK 129 str. 1 d. sankcijos vidurkyje. Taikyti LR BK 62 str. ir skirti kaltinamajam švelnesnę bausmę, negu numatyta įstatymo, nėra teisinio pagrindo.

Nukentėjusysis R. L. byloje pareiškė 52851,09 Lt. dydžio civilinį ieškinį žalai atlyginti. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad turtinė žala sudaro 2051 Lt., o neturtinė – 50000 Lt. Teisiamojo posėdžio metu paaiškėjo, kad R. L. yra išvykęs dirbti į Didžiąją Britaniją, o savo brolio N. L. neįgaliojo atstovauti jo interesams, todėl sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 252 str. 1 d., civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu.

Daiktų, reikšmingų bylos tyrimui ir nagrinėjimui klausimas, sprendžiamas, sutinkamai su LR BPK 93 str. reikalavimais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 308 str.,

nusprendė:

J. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje ( 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija ) ir nuteisti jį 9 ( devyneriems ) metams laisvės atėmimo.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo terminus nuo 2007 m. rugpjūčio 25 d. iki 2008 m. gruodžio 21 d., o bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2008 m. gruodžio 22 d.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilį ir kraujo pavyzdžius – sunaikinti; juodos spalvos kelnes, raudonos spalvos švarkelį ir oranžinės spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, saugomus Ukmergės rajono PK – grąžinti J. M.; megztinį ir kelnes grąžinti J. M..

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. L. civilinį ieškinį 52851,09 Lt. sumai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti palikti nenagrinėtą, išaiškinant civiliniam ieškovui teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos teismą.