Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Giedraičio ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Dianai Vorvul-Krištapaitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo D. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi D. A. pripažintas recidyvistu.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus – panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. A. nuteistas už tai, kad neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti 2024 m. gruodžio 18 d. apie 9.45 val. (duomenys neskelbtini), automobilio „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinėje buvusioje juodos spalvos kuprinėje neteisėtai laikė aštuonis užspaudžiamus plastikinius maišelius su psichotropine medžiaga – amfetaminu, kurio masė 0,197 g, keturis užspaudžiamus plastikinius maišelius su psichotropinėmis medžiagomis – amfetaminu, kurio masė 0,578 g, ir metamfetaminu, kurio masė 0,999 g bei gyvenamojoje vietoje, bute (duomenys neskelbtini), užspaudžiamame plastikiniame maišelyje buvusiame vatos tampone neteisėtai laikė psichotropinę medžiagą – amfetaminą, kurio masė 0,001 g bei psichotropinę medžiagą – metamfetaminą, kurio masė 0,003 g, užspaudžiamame plastikiniame maišelyje buvusiame vatos tampone neteisėtai laikė psichotropinę medžiagą – amfetaminą, kurio masė 0,001 g bei psichotropinę medžiagą – metamfetaminą, kurio masė 0,003 g, užspaudžiamame plastikiniame maišelyje buvusiame vatos tampone neteisėtai laikė psichotropinę medžiagą – amfetaminą, kurio masė 0,003 g, iki šias psichotropines medžiagas 2024 m. gruodžio 18 d. apie 9.45 val. įvykio vietos apžiūros metu ir apie 11.59 val. kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo D. A. apeliacinis skundas atmetamas.

8. Nagrinėjamu atveju skirdamas bausmę nuteistajam D. A., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika baigta, praeityje ne kartą teistas dėl nusikalstamų veikų nuosavybei, neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis be tikslo platinti, per pastaruosius metus administracine tvarka baustas 13 kartų, paskirtos baudos nesumokėtos. Apylinkės teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie nuteistojo D. A. darbinę veiklą, gaunamas pajamas, dėl psichiatrinio, priklausomybės ligų gydymo nesikreipė ir nebuvo konsultuotas. Pirmosios instancijos teismas baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi. Baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė būdamas recidyvistas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes bei tai, kad ankstesniais nuosprendžiais D. A. ne kartą buvo skirtos tiek arešto, tiek laisvės atėmimo bausmės, tačiau tai jo nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, skyrė griežčiausią BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistasis pilnai prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, davė parodymus, todėl tai leido atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu.

9. Kaip teisingai skunde nurodo nuteistasis, įstatymų leidėjas už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą išties yra numatęs alternatyvias bausmes: viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nuteistajam D. A. paskyrė griežčiausią inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytą – laisvės atėmimo bausmę, jos dydį parinkdamas artimą minimaliam. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam D. A. paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, proporcinga ir atitinka teisingumo principą, bausmės paskirtį. Pagrindžiant šią išvadą, pažymėtina, kad D. A. iki inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo buvo dvylika kartų teistas, iš jų penkis kartus už neteisėtą disponavimą narkotinėmis/psichotropinėmis medžiagomis be tikslo platinti, taip pat vieną kartą teistas Danijoje už vagystę (3 t., b. l. 132-159). Byloje esantis 2025 m. kovo 20 d. Administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 10 d. iki inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo D. A. administracine tvarka baustas aštuonis kartus, paskirtos baudos nesumokėtos (1 t., b. l. 133-144). Įvertinus šias nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam D. A. paskirta per griežta, neproporcinga jo asmenybei bausmė. Praeities teistumai patvirtina, kad D. A. įvykdyta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio, o ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės savo tikslų nepasiekė. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, kurios, teismo vertinimu, galėtų būti laikomos išskirtinėmis ir suponuojančiomis į nuteistajam paskirtos bausmės švelninimą, tokių aplinkybių savo apeliaciniame skunde nenurodė ir apeliantas. Aplinkybė, kad D. A. turi priklausomybę narkotinėms medžiagoms, nesudaro pagrindo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, siekiant kovoti su priklausomybėmis pačio asmens įsitraukimas ir noras keistis yra esminis elementas, tuo tarpu nuteistasis D. A., būdamas laisvėje, negebėjo kovoti su priklausomybe, neieškojo pagalbos ir sistemingai darė naujas nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 91 straipsnio nuostatomis, bausmės atlikimo vietoje nuteistajam taip pat gali būti užtikrinamas reikiamas gydymas nuo priklausomybės ligų.

10. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat prašo panaikinti sprendimą pripažinti jį recidyvistu. Pažymėtina, kad, vadovaudamasis BK 27 straipsnio 1 dalimi, teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas D. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu ir, vadovaudamasis BK 27 straipsnio 1 dalimi, pripažino jį recidyvistu. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, atsižvelgusi į D. A. praeities teistumų skaičių, ankstesnių nusikalstamų veikų pobūdį, jų pakartotinumą, kas neabejotinai leidžia vertinti jo asmenybę kaip linkusią nusikalsti bei spręsti, kad nagrinėjamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o taip pat nustačiusi, kad šioje byloje jam inkriminuotą tyčinę nusikalstamą veiką jis padarė turėdamas neišnykusį bei nepanaikintą teistumą už tyčinį nusikaltimą, kurį jis įvykdė būdamas pilnametis, konstatuoja, kad apylinkės teismas turėjo tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą pripažinti D. A. recidyvistu. Priešingos išvados neleidžia daryti ir apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad nuteistasis neplatino narkotinių medžiagų, jas naudojo tik savo reikmėms, kadangi jis skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už naujo tyčinio nusikaltimo padarymą, o įstatymų leidėjas recidyvisto statuso nesieja su konkrečiomis nusikalstamomis veikomis.

11. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. lapkričio 4 d. patikslinta pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad D. A. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 133,33 Eur. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). Nagrinėjamu atveju procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal nuteistojo D. A. apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo procese buvo būtinas. Bylos duomenimis, nuteistasis D. A. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, savo vardu registruoto turto neturi, todėl iš jo nepriteistinos valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. A. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo D. A..

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.