- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-07-19
- Bylos Nr.
- eI-2838-629/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00799-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- R. Š.
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos agentūrai
- Advokatai
- Vaidotas Vaičius
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Š. skundą atsakovei Aplinkos apsaugos agentūrai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
R. Š. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (I t., b. l. 1–13) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2017 m. vasario 9 d. Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir atsakovė, Agentūra) direktoriaus įsakymą Nr. AP-39 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ ir šiuo įsakymu pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą bei priteisti pareiškėjui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjo nuomone, tarnybinio nusižengimo tyrimas jo atžvilgiu buvo pradėtas netinkamai.
Nurodė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas Agentūroje gavus viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Organizacija, VšĮ (duomenys neskelbtini) skundą, kuriuo pareiškėjas kaltinamas dirbtinai vilkinęs licencijos minėtai įstaigai išdavimą, tačiau skunde nebuvo nurodyti jokie konkretūs pareiškėjo veiksmai, be to, skundas surašytas po to, kai Organizacijai buvo išduota licencija. Licencijos išdavimas organizacijai tęsėsi beveik metus laiko. Organizacijos prašymai buvo ne kartą teisėtai atmesti šiai Organizacijai nesugebant tinkamai pateikti dokumentų ir įgyvendinti įstatymų reikalavimų. Organizacija rašė skundus įvairioms institucijoms, o 2016 m. spalio 19 d. Agentūros atsisakymas išduoti licenciją buvo apskųstas teismui. Be to, Organizacija 2016 m. spalio 24 d. skunde netinkamu elgesiu kaltino ir kitą Agentūros direktoriaus pavaduotoją, tačiau tyrimas jo atžvilgiu nebuvo pradėtas. Pabrėžė, kad atsakovė Organizacijai 2016 m. sausio 8 d. panaikino anksčiau išduotą licenciją, nes Organizacijos užimamos rinkos dalis buvo tik 1,8 proc. vietoje reikalaujamų 10 proc. Visi veiksmai ar neveikimas, dėl kurių yra kaltinamas pareiškėjas, būtent ir buvo susiję su informacijos ir dokumentų surinkimu, siekiant nustatyti ar Organizacija vėl teikdama prašymą licencijai užima pakankamą rinkos dalį. Pareiškėjo teigimu, skundžiamame įsakyme nenurodytas joks pagrindas, kodėl buvo pradėtas pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas, kaip ir neįvardinti jokie jo veiksmai, kuriuos turėtų ištirti komisija. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog dar iki Organizacijos skundo Agentūros direktorius pareikalavo jo pasiaiškinimų, kai pareiškėjas pradėjo kelti klausimą, kodėl nesilaikant nustatytos tvarkos Organizacijai 2016 m. lapkričio 30 d. buvo išduota licencija, todėl, pareiškėjo manymu, tarnybinio nusižengimo tyrimas jo atžvilgiu buvo pradėtas dėl to, kad jis pradėjo aiškintis, kodėl pažeidžiant nustatytą tvarką Organizacijai buvo išduota licencija.
Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad sudarant tarnybinio nusižengimo tyrimo komisiją, nebuvo garantuotas jos nešališkumas ir nepriklausomumas, nes kai kurie komisijos nariai (I. B., J. P., R. I.) dalyvavo kitų komisijų galimiems pareiškėjo tarnybiniams nusižengimams tirti darbe. Šių komisijų surašytų išvadų pagrindu pareiškėjui buvo skirtos tarnybinės nuobaudos, taigi komisijos darbe dalyvavo Agentūros darbuotojai, turintys išankstinę neigiamą nuomonę pareiškėjo atžvilgiu.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo neobjektyvus. Paaiškino, kad Agentūroje nuo 2016 m. rudens po konflikto tarp pareiškėjo ir Agentūros direktoriaus prasidėjo pareiškėjo asmeninis persekiojimas. Nors pareiškėjo tarnybinė veikla iki konflikto buvo vertinama teigiamai, jam skirta priemoka, suteikta klasė, tačiau pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas ne vienas jo galimų tarnybinių nusižengimų tyrimas, o kartu su kaltinimais dėl tarnybinių nusižengimų Agentūros direktorius ėmėsi veiksmų dėl pareiškėjo darbo ir apmokėjimo sąlygų pabloginimo.
Pasak pareiškėjo, atsakovas nepagrįstai teigia, kad jo veiksmai ar neveikimas galėjo lemti įstatymais nustatytų terminų priimti sprendimą dėl licencijos išdavimo Organizacijai pažeidimą. Atsakovas nepagrįstai sutapatina terminus, nustatytus Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, terminus, per kurios Agentūros darbuotojai turi atlikti pavedimus ar terminus, per kurios turi būti priimamas sprendimas dėl licencijos. Nesant įstatymo nustatyto privalomo termino, jokie pareiškėjo veiksmai nesudarė pagrindo teigti, kad gali būti pažeistas terminas sprendimui dėl licencijos išdavimo priimti.
Pareiškėjo nuomone, nepagrįstas ir teiginys, jog neturėjo būti rengiamas ir Organizacijai teikiamas 2016 m. lapkričio 28 d. raštas Nr. 27)-A4-11927, kuriuo nuspręsta reikalauti Organizacijos pateikti sąlyginio pavedimo sutartį. Pareiškėjas pabrėžė, jog šį sprendimą inicijavo ne jis pats. Sprendimas priimtas licencijavimo komisijos kolegialiai ir įformintas Agentūros direktoriaus raštu. Ankstesnis Organizacijos dokumentų pateikimas negali būti vertinamas kaip tinkamas, nes būtent Organizacija turi teikti atitinkamus dokumentus, o ne licencijavimo komisija ar pareiškėjas turi iš anksčiau teiktų dokumentų susirinkti reikiamus. Organizacija pateikdama dokumentus kartu patvirtina, kad pateikimo metu jie yra galiojantys, nepanaikinti. Pareiškėjo veiksmai, susiję su užduoties paskyrimu dėl Agentūroje gauto rašto, niekaip nepatvirtina, kad jis susipažino su pateikta sutartimi ir kad su šia sutartimi buvo supažindinti visi licencijavimo komisijos nariai. Be to, tokiu atveju neaišku, kodėl teigiant, kad nereikėjo vienos sutarties, Organizacija pateikė dar 39.
Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, jog nebuvo aptarti konstatuoto tarnybinio nusižengimo padariniai, be to, nebuvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėjo tarnybinė veikla iki nusižengimo buvo vertinta labai gerai. Nurodyti galimi pažeidimai yra išimtinai formalaus pobūdžio, nesukėlę jokių neigiamų pasekmių todėl, atsižvelgiant į nedidelį pareiškėjo kaltės laipsnį, neigiamų pasekmių nebuvimą, griežto papeikimo paskyrimas yra neproporcingas. Vertinant pareiškėjo veiksmus neįvertintas ir pačios Organizacijos netinkamas veikimas.
Atsiliepimas
Atsakovė Agentūra atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 147–156).
Nurodė, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, konkretūs jo veiksmai (neveikimas) buvo nurodyti VšĮ (duomenys neskelbtini) skunde ir minėtas skundas laikytinas vada tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrai pradėti. Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija siekė nustatyti, ar pareiškėjo tarnybinė veikla buvo tinkama, ar nebuvo siekiama vilkinti licencijos išdavimo Organizacijai, ar nebuvo daroma neleistina įtaka Organizacijos dokumentų svarstymo (vertinimo) etape bei ar pareiškėjo veiksmai atitiko pagrindinius viešojo administravimo principus. Aplinkybė, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos nariais paskirti asmenys yra dalyvavę ankstesniuose pareiškėjo tarnybinių nusižengimų tyrimuose, nesudaro pakankamo pagrindo teigti, jog šie asmenys gali būti šališki ir tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikti neobjektyviai. Nesutinka, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu sprendimai buvo priimami tendencingai, su aiškiu išankstiniu nusistatymu, nes atlikus tarnybinį tyrimą pareiškėjo atsakomybės klausimas buvo keliamas ne dėl visų jam inkriminuojamų kaltinimų.
Atsakovė paaiškino, kad 2017 m. sausio 10 d. motyvuotoje išvadoje dėl Agentūros direktoriaus pavaduotojo R. Š. galimo tarnybinio nusižengimo Nr. 12P-1 (toliau – ir Išvada) keliamas pareiškėjo atsakomybės klausimas dėl to, jog jis, kaip Licencijavimo komisijos pirmininkas, nesiėmė veiksmų, užtikrinančių siūlymų dėl licencijos Organizacijai pateikimo iki 2016 m. gruodžio 1 d. ir ėmėsi veiksmų, galėjusių sutrukdyti pateikti siūlymus dėl licencijos išdavimo ar motyvuoto atsisakymo ją išduoti iki gruodžio 1 d. Šiuo atveju terminai nebuvo sutapatinti. Pareiškėjo atsakomybė kyla iš to, jog jis būdamas Licencijavimo komisijos pirmininku netinkamai organizavo komisijos darbą, kad Organizacijai būtų išduota licencija iki 2016 m. gruodžio 1 d. Ši data Organizacijai turėjo ypatingos svarbos, nes negavus licencijos iki nustatytos datos Organizacijos sudarytos sąlyginio pavedimo sutartys taptų niekinėmis ir ji negalėtų vykdyti veiklos. Pareiškėjui keliami aukštesnio pobūdžio rūpestingumo ir atidumo standartai dėl priskirtos atsakomybės apimties ir pareigų svarbos, todėl pareiškėjo kaip Licencijavimo komisijos pirmininko pritarimas nepagrįstam siekiui gauti papildomų dokumentų, kurie jau buvo teikti Agentūrai ankstesnės paraiškos pateikimo metu, bei siekis vilkinti procedūras sąlygojo pareiškėjui kaip Licencijavimo komisijos pirmininkui nustatytų pareigų pažeidimą. Be to, atsakovė pažymėjo, kad Licencijavimo komisijos posėdį buvo galima organizuoti 2016 m. lapkričio 29 d., kadangi iš visos komisijos tik komisijos pirmininkas negalėjo dalyvauti, o pagal komisijos darbo reglamentą posėdžiui vadovauti gali komisijos pirmininko pavaduotoja. Taip pat pažymėjo, kad tik pareiškėjas nesutiko, jog sutartys yra tinkamos ir nesutiko 2016 m. lapkričio 30 d. 11 val. pratęsti Licencijavimo komisijos posėdį. Atsakovės įsitikinimu, pareiškėjas nesiėmė veiksmų, užtikrinančių siūlymų pateikimą iki gruodžio 1 d. ir netgi ėmėsi perteklinių veiksmų dėl papildomų dokumentų gavimo.
Agentūra taip pat nurodė, jog kiekvienu atveju subjektas turi pareigą pakartotinai teikti visą Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 18 (toliau – ir Licencijavimo taisyklės) 18–20 punktuose nurodytų aktualių dokumentų paketą, tačiau dėl kitų dokumentų, patvirtinančių organizacijos atitiktį Licencijavimo taisyklių ir įstatymo reikalavimams, nepasisakoma. „Vieno langelio“ principas nurodo, kad prašymą, skundą ar pranešimą nagrinėja ir informaciją iš savo administracijos padalinių, pavaldžių subjektų, prireikus – ir iš kitų viešojo administravimo subjektų gauna pats prašymą, skundą ar pranešimą nagrinėjantis ir administracinį sprendimą priimantis viešojo administravimo subjektas, neįpareigodamas tai atlikti prašymą, skundą ar pranešimą padavusį asmenį, todėl būtent pastaroji nuostata privalo būti taikoma dokumentams, kurių nenurodo Licencijavimo taisyklių 18–20 punktai ir kurių nepateikimas pagal Licencijavimo taisyklių ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas nesąlygoja subjekto pareigos teikti pakartotinį prašymą dėl licencijos išdavimo, t. y. dėl kurių nepateikimo būtų priimtas motyvuotas atsisakymas išduoti licenciją pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 6 dalį. Pabrėžė, kad iš Organizacijos reikalauta pateikti sutartis buvo Agentūros dokumentų apskaitos sistemoje, todėl neturėjo būti rengiamas ir Organizacijai teikiamas raštas, kuriuo siekiama pakartotinai gauti sutartis. Pabrėžė, jog 2 darbo dienos dėl objektyviais duomenimis nepagrįsto, subjektyvaus Licencijavimo komisijos narių įsitikinimo poreikiu gauti papildomą informaciją, jų nuomone, būtiną tolesniam prašymo dėl licencijos išdavimo nagrinėjimui, sąlygojo, kad nurodytą 2 darbo dienų laikotarpį buvo nepagrįstai nevykdomi ir nepriimami sprendimai dėl siūlymų teikimo.
Atkreipė dėmesį, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje akcentuota, jog pareiškėjas jam priskirtų pareigų neįvykdė dėl aplaidumo (nusikalstamas nerūpestingumas). Pažymėjo, kad tarnybinio nusižengimo sudėtis gali būti ne tik materiali, bet ir formali (nesant padarinių), tačiau tai nėra kliūtis tarnybinei atsakomybei dėl tarnybinių pareigų neatlikimo, kilti. Kadangi Pareiškėjas savo veiksmais (neveikimu) pažeidė Agentūroje nustatytą vidaus tvarką, su kuria buvo supažindintas, laikytina, jog žala šiuo atveju buvo padaryta tarnybos tvarkai ir tarnybinėms pareigoms. Nors pareiškėjo tarnybinė veikla 2016 m. vertinta labai gerai, tačiau jis turi galiojančias tarnybines nuobaudas – pastabą ir griežtą papeikimą, todėl tai laikytina sunkinančia aplinkybe, todėl paskirta nuobauda yra proporcinga.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad abejonės, kurias iškėlė pareiškėjas dėl licencijos Organizacijai išdavimo, pasitvirtino, nes Agentūra 2017 m. balandžio mėn. sustabdė Organizacijai išduotos licencijos galiojimą. Pabrėžė, kad licencija Organizacijai buvo išduota be pareiškėjo žinios, kai jis buvo išvykęs į susitikimą ministerijoje. Kai pareiškėjas pradėjo kelti klausimus, kodėl licencija buvo išduota netinkamai, jo atžvilgiu buvo pradėtas tyrimas. Mano, kad tokiu būdu pareiškėjas yra persekiojamas. Paaiškino, kad pareiškėjas manė, jog reikia gauti teisės departamento nuomonę dėl vieningos pozicijos Organizacijos pateiktų dokumentų klausimu, nes 2016 m. spalio 19 d. Organizacijai buvo atsisakyta išduoti licenciją ir toks sprendimas buvo apskųstas teismui. Pažymėjo, kad licencija išduodama per 30 dienų nuo visų dokumentų pateikimo. Nors gruodžio 1 d. terminas yra svarbus, bet pats besikreipiantis subjektas turi kreiptis laiku. Atkreipė dėmesį, jog ir Agentūros dokumentų valdymo sistemoje prie licencijos išdavimo užduoties buvo nurodytas terminas įvykdyti iki gruodžio 19 d. Taip pat paaiškino, kad sąlyginio pavedimo sutartys yra įrodymas dėl užimamos rinkos dalies, tačiau anksčiau teiktos sutartys buvo pripažintos niekinėmis. Nemano, kad pareiškėjas prašytos pateikti sutarties turėjo ieškoti tarp anksčiau su kitu prašymu Organizacijos teiktų dokumentų, nes sutartis galėjo būti pakeista ar nutraukta. Pabrėžė, kad ne pareiškėjo iniciatyva buvo nuspręsta, jog trūksta vienos sąlyginio pavedimo sutarties, visa komisijai nubalsavo, kad tokia sutartis turi būti pateikta.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė skundą atmesti, vadovaudamasis atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas visiškai.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Agentūros direktoriaus 2017 m. vasario 9 d. įsakymo Nr. AP-39, kuriuo pareiškėjui (tuometiniam Agentūros direktoriaus pavaduotojui bei Licencijavimo komisijos pirmininkui) paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 2 d. Agentūroje buvo gautas VšĮ (duomenys neskelbtini) skundas, kuriame teigiama, jog Agentūros direktoriaus pavaduotojas R. Š., kuruojantis atliekų sritį, darė neleistiną įtaką ir dirbtinai vilkino VšĮ (duomenys neskelbtini) pateiktų dokumentų svarstymą ir tikrinimą bei specialiai darė kliūtis išduoti pakuočių atliekų tvarkymo veiklos licenciją (II t., b. l. 141).
Atsižvelgdamas į skunde pateiktą informaciją, Agentūros direktorius 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. AV-297 „Dėl komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo“ sudarė komisiją, susidedančią iš Agentūros direktoriaus pavaduotojos A. M., Teisės skyriaus vyriausiosios specialistės I. B., Personalo skyriaus vyriausiojo specialisto R. I. ir Teisės skyriaus vyriausiosios specialistės J. P. (toliau – ir Komisija), kuriai buvo pavesta atlikti pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą (I t., b. l. 71).
Komisijos 2016 m. gruodžio 9 d. pranešimu Nr. 11P-24 pareiškėjas informuotas apie galimą tarnybinį nusižengimą. Kaip galimi pažeidimai nurodyti tokie pareiškėjo veiksmai: nedalyvavimas Licencijavimo komisijos posėdyje ir (ar) nepasirašymas protokolo, sudaręs kliūtis užtikrinti tinkamą Agentūros vidaus administravimą, t. y. užtikrinti Agentūros dokumentų valdymą, kad būtų atliekamos Agentūrai priskirtos viešojo administravimo funkcijos – Licencijavimo komisijos darbo reglamento nustatyta tvarka nepateikti siūlymai dėl licencijos išdavimo iki Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyto gruodžio 1 dienos termino; papildomų, jau pateiktų atsakovei dokumentų reikalavimas iš Organizacijos (I t., b. l. 106–110).
2016 m. gruodžio 16 d. pareiškėjas pateikė Komisijai pasiaiškinimą, kuriame nesutiko su jam pateiktais įtarimais, nurodė jokio tarnybinio nusižengimo nepadaręs (II t., b. l. 163–168).
Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymo 5 punkte įtvirtinta šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo funkcijas bendrosiose veiklos srityse – veiklos planavimas, projektų valdymas ir specialiosiose veiklos srityse, aplinkos apsauga, aplinkos monitoringas, atliekų licencijavimo, licencijuojamų organizacijų kontrolė, taršos integruota prevencija ir kontrolė, gyvosios gamtos, ūkinės veiklos aplinkosauginis reguliavimas. Pareigybės aprašymo 7.1 papunktyje nurodyta, kad Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigas einantis asmuo organizuoja ir koordinuoja nustatytų funkcijų įgyvendinimą aplinkos apsaugos, aplinkos monitoringo, atliekų licencijavimo, gyvosios gamtos, licencijuojamų organizacijų kontrolės, planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės, ūkinės veiklos aplinkosauginio reguliavimo, aplinkos apsaugos kontrolės Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos logotipo ir Europos Sąjungos ekologinio ženklo naudojimo srityse, kad būtų įgyvendinti Agentūrai teisės aktuose nustatyti uždaviniai. pagal pareigybės aprašymo 7.2 papunktį Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigas einantis asmuo organizuoja ir koordinuoja pavaldžių administracijos padalinių veiklos planavimą, priskirtų projektų valdymą, kad būtų užtikrintas tinkamas Agentūros vidaus administravimas.
Etikos taisyklių 2.1, 2.2, 2.3 2.5 papunkčiuose įtvirtinta, kad, vadovaudamasis pagarbos žmogui ir valstybei principu, valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų, jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų, teismų sprendimų reikalavimų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vidaus tvarkos taisyklių; elgtis taip, kad visuomenė pasitikėtų viešuoju administravimu ir valstybės tarnautojais; tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku vykdyti pavedamas užduotis, laikydamasis įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir valstybės tarnautojų etikos principų; vykdyti savo pareigas rūpestingai ir atsakingai, atsižvelgdamas į visuomenės interesus. Pagal Etikos taisyklių 9.3 papunktį, vadovaudamasis pavyzdingumo principu, valstybės tarnautojas privalo savo pareigas atlikti laiku, efektyviai, atidžiai ir profesionaliai.
Kaip matyti iš skundo, reikalavimą panaikinti paskirtą nuobaudą pareiškėjas grindžia tiek argumentais dėl procedūrinių pažeidimų, tiek teigdamas, kad jokio tarnybinio nusižengimo nepadarė. Dėl procedūrinių pažeidimų pareiškėjas nurodo, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas netinkamai, pats tyrimas buvo neobjektyvus, komisijos nariai šališki.
Tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžią reglamentuoja VTĮ 30 straipsnis ir Taisyklių 3–6 punktai. Vadovaujantis Taisyklių 3 punktu, VTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusio asmens arba, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, savivaldybės taryba, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko, savivaldybės mero iniciatyva arba jiems gavus oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą.
Nagrinėjamu atveju tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas Agentūroje gavus 2016 m. gruodžio 2 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) skundą, kuriame teigiama, jog pareiškėjas darė neleistiną įtaką ir dirbtinai vilkino Organizacijos pateiktų dokumentų svarstymą ir tikrinimą bei specialiai darė kliūtis išduoti pakuočių atliekų tvarkymo veiklos licenciją. Tos pačios dienos Agentūros direktoriaus įsakymu sudaryta Komisija galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti. Taigi, teismo vertinimu, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas tinkamai, nustatyti terminai nepažeisti. Šiuo atveju Agentūra gavo nusiskundimų pareiškėjo darbu, todėl tokia informaciją sudaro pagrindą tirti, ar asmuo nepadarė tarnybinio nusižengimo.
Teismas kritiškai vertina pareiškėjo teiginius, kad Komisijos, tyrusios jo veiklą, nariai buvo šališki, nes dalyvavo ir kituose tarnybinių nusižengimų tyrimuose, o pats tyrimas laikytinas pareiškėjo persekiojimu. Vien tai, kad tam tikri Agentūros valstybės tarnautojai buvo dalyvavę kituose pareiškėjo galimų nusižengimų tyrimuose, nesudaro pagrindo abejoti jų objektyvumu. Be to, nors pareiškėjo atžvilgiu iš tiesų buvo pradėtas ne vienas tarnybinio nusižengimo tyrimas, tačiau pareiškėjo teiginiai apie patiriamą persekiojimą vertintini kaip subjektyvi nuomone, kadangi, kaip minėta anksčiau, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas teisėtai.
Tačiau teismas šiuo atveju sutinka su pareiškėjo pozicija, kad jo veiksmai atsakovės nepagrįstai buvo įvertinti kaip tarnybinis nusižengimas. Kaip matyti iš skundžiamo įsakymo ir Išvados, kaip tarnybiniai nusižengimai buvo įvertinti tokie pareiškėjo veiksmai (neveikimas): 1) nesiėmimas veiksmų, užtikrinančių siūlymų dėl licencijos išdavimo ar motyvuoto atsisakymo ją išduoti pateikimo iki gruodžio 1 dienos; 2) nepagrįsto sprendimo sutikti kreiptis į Organizaciją dėl papildomų dokumentų pateikimo priėmimas (suderintas Agentūros 2016 m. lapkričio 28 d. raštas Nr. (27)-A4-l 1927) ir tokiu būdu netinkamai vadovavo Licencijavimo komisijos veiklai.
Vertinant pirmąjį pažeidimą, svarbu nustatyti, ar pareiškėjas savo veiksmais pažeidė ar vilkino jam nustatytą terminą pavedimui atlikti, t. y. sprendimui dėl licencijos Organizacijai (ne)išdavimo priimti.
Nustatyta, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) su prašymu dėl licencijos išdavimo į Agentūrą kreipėsi 2016 m. lapkričio 21 d. (I t., b. l. 80–81). Be to, Organizacija 2016 m. lapkričio 24 d. pateikė atsakovei papildomus dokumentus prie prašymo. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas, kaip Licencijavimo komisijos pirmininkas, 2016 m. lapkričio 25 d. ir 2016 m. lapkričio 30 d. organizavo Licencijavimo komisijos posėdžius dėl licencijos Organizacijai išdavimo (I t., b. l. 75–77, 56–58). Nors ir be pareiškėjo pritarimo, licencija Organizacijai išduota 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimu.
Pagal Licencijavimo taisyklių 23 punktą, organizacijai pateikus prašymą ir visus reikiamus dokumentus licencijai gauti, licencijas išduodanti institucija per 30 dienų nuo jų gavimo juos išnagrinėja ir priima sprendimą išduoti ar atsisakyti išduoti licenciją. Taigi, kaip matyti iš nurodyto reglamentavimo, Agentūra turi 30 dienų nuo visų dokumentų, reikalingų sprendimui priimti, pateikimo, priimti sprendimą dėl licencijos išdavimo. Atkreiptinas dėmesys, jog ir Agentūros vieningoje dokumentų valdymo informacinėje sistemoje terminas atsakymui parengti buvo nurodytas iki 2016 m. gruodžio 19 d. (I t., b. l. 82). Tačiau atsakovė teigia, kad sprendimas dėl licencijos išdavimo privalo būti parengtas iki 2016 m. gruodžio 1 d. Tokią poziciją Agentūra grindžia Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad gamintojai ir importuotojai, siekiantys organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą kolektyviai, privalo kiekvienais metais iki gruodžio 1 dienos pavesti organizacijai organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą ateinančiais kalendoriniais metais (išskyrus atvejus, kai gamintojas ar importuotojas ūkinę veiklą pradeda vykdyti po gruodžio 1 dienos. Šiuo atveju gamintojai ir importuotojai organizacijai privalo pavesti pareigų vykdymą per vieną mėnesį nuo registravimo Gamintojų ir importuotojų sąvade dienos). Gamintojai ir importuotojai, pavedę savo pareigas vykdyti vienai organizacijai, negali pavesti savo pareigų vykdymo kitai organizacijai einamųjų kalendorinių metų laikotarpiu (išskyrus atvejus, kai organizacijai išduotos licencijos galiojimas yra sustabdytas arba panaikintas). Teismas sutinka, kad minėta nuostata iš esmės sąlygoja, kad nauja organizacija, siekdama pradėti įgyvendinti ir laikytis licencijuojamos veiklos sąlygų kitais kalendoriniais metais, licenciją šiai veiklai turi gauti iki einamųjų metų gruodžio 1 dienos, tačiau tai nereiškia, kad Agentūra privalo priimti sprendimą dėl licencijos išdavimo iki gruodžio 1 d. Terminas tokiam sprendimui priimti yra aiškiai įtvirtintas Licencijavimo taisyklių 23 punkte, todėl organizacija, pateikdama prašymą dėl licencijos išdavimo likus mažiau nei 30 dienų iki gruodžio 1 d., prisiima riziką, kad licencija iki gruodžio 1 d. gali būti neišduota. Taigi pareiškėjas neprivalėjo sprendimą dėl licencijos išdavimo priimti iki gruodžio 1 d.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas gana operatyviai ėmėsi veiksmų klausimui dėl licencijos Organizacijai išdavimo išspręsti, t. y. 2016 m. lapkričio 24 d. gavus iš pareiškėjos reikiamus dokumentus, jau kitą dieną (2016 m. lapkričio 25 d.) buvo organizuotas Licencijavimo komisijos posėdis, tačiau, komisijai nusprendus prašyti pateikti papildomus dokumentus, galutinis sprendimas nebuvo priimtas. Organizacija prašytus pateikti dokumentus atsiuntė 2016 m. lapkričio 28 d. ir 2016 m. lapkričio 30 d. buvo suorganizuotas antras Licencijavimo komisijos posėdis licencijos išdavimo klausimui spręsti. Taigi teismas nepritaria atsakovo pozicijai, kad pareiškėjas nesilaikė teisės aktų reikalavimų, nesiimdamas veiksmų, užtikrinančių siūlymų dėl licencijos išdavimo ar motyvuoto atsisakymo ją išduoti pateikimo iki gruodžio 1 dienos.
Kaip antrasis pareiškėjo padarytas pažeidimas traktuojamas 2016 m. lapkričio 28 d. rašto Nr. (27)-A4-11927 (I t., b. l. 78) Organizacijai išsiuntimas. Minėtu raštu VšĮ (duomenys neskelbtini) buvo paprašyta pateikti jos ir UAB (duomenys neskelbtini) pasirašytą sąlyginio pavedimo sutartį Nr. 8/5-1. Atsakovės nuomone, tokiais savo veiksmai pareiškėjas netinkamai atliko savo pareigas – pažeidė „vieno langelio“ principą.
Teismas pažymi, kad „vieno langelio“ principas reiškia, kad asmeniui informacija suteikiama, prašymas, skundas ar pranešimas priimamas ir atsakymas į juos pateikiamas vienoje darbo vietoje. Prašymą, skundą ar pranešimą nagrinėja ir informaciją iš savo administracijos padalinių, pavaldžių subjektų, prireikus – ir iš kitų viešojo administravimo subjektų gauna pats prašymą, skundą ar pranešimą nagrinėjantis ir administracinį sprendimą priimantis viešojo administravimo subjektas, neįpareigodamas tai atlikti prašymą, skundą ar pranešimą padavusį asmenį (VAĮ 3 str. 1 d. 8 p.). Kaip matyti iš šio principo turinio, jis apima du esminius aspektus: pirma, asmens kreipimosi išnagrinėjimą iš esmės vienoje darbo vietoje bei, antra, viešojo administravimo subjekto savarankiškai atliekamą informacijos susirinkimą. Šiuo atveju aktualus antrasis aspektas (savarankiškai viešojo administravimo subjekto atliekamas informacijos susirinkimas), nes atsakovė teigia, jog prašyta pateikti sutartis jau buvo siųsta Agentūrai.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Organizacija Atsakovei iš tiesų anksčiau buvo pateikusi su UAB (duomenys neskelbtini) pasirašytą sąlyginio pavedimo sutartį Nr. 8/5-1. Tai VšĮ (duomenys neskelbtini) padarė teikdama ankstesnį 2016 m. spalio 14 d. prašymą dėl licencijos išdavimo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog Agentūra 2016 m. spalio 19 d. sprendimu atsisakė išduoti licenciją Organizacijai, nes jos pateiktos sąlyginio pavedimo sutartys Agentūros buvo pripažintos niekinėmis ir negaliojančiomis. Kaip teisingai pažymi pareiškėjas, nuo 2016 m. spalio 14 d. iki 2016 m. lapkričio 24 d. situacija galėjo būti pasikeitusi, t. y. sutartis galėjo būti pakeista ar panaikinta, todėl minėtos sutarties pačiai Agentūrai ieškoti prie ankstesnio Organizacijos prašymo nebuvo pagrindo. Be to, teismas atkreipia dėmesį, jog pati Organizacija, o ne atsakovė turi įrodyti atitiktį reikalavimams, kurių pagrindu Organizacijai gali būti išduota licencija.
Teismas kritiškai vertina atsakovės poziciją, kad pagal Licencijavimo taisykles Organizacija sąlyginio pavedimo sutarties su UAB (duomenys neskelbtini) apskritai neprivalėjo teikti. Sutiktina, kad Licencijavimo taisyklių 18–20 punktuose, nustatančiuose, kokie dokumentai teikiami Agentūrai, tokios sutartys nėra nurodytos, tačiau pagal Licencijavimo taisyklių 16 punktą organizacija, siekianti gauti licenciją, turi atitikti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme kolektyvaus gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo veiklą vykdantiems asmenims nustatytus reikalavimus ir turėti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34²³ straipsnio 6 dalyje nurodytus, pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką parengtus ir su licencijas išduodančia institucija suderintus dokumentus. Pagal Licencijavimo taisyklių 22 punktą licencijas išduodanti institucija, nustačiusi, kad organizacija, pateikusi prašymą gauti licenciją, atitinka Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir Licencijavimo taisyklių reikalavimus, išduoda jai licenciją. Pagal Licencijavimo taisyklių 20.1 papunktį Organizacija turi pateikti aplinkos ministro nustatyta tvarka parengtą veiklos organizavimo planą, finansavimo schemą ir švietimo programą. Gamintojų ir importuotojų organizacijos veiklos organizavimo plano, finansavimo schemos ir švietimo programos rengimo, derinimo ir ataskaitų bei informacijos apie jų vykdymą teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. D1-57, 8.1 punktą veikos organizavimo plane turi būti nurodytas pavedimų davėjų sąrašas, todėl, siekiant įsitikinti sąraše nurodytų sudarytų sutarčių su pavedimo davėjais teisėtumu, pareiškėjas pagrįstai reikalavo pateikti ginčo sutartį. Be to, teismas atkreipia dėmesį, jog sprendimą reikalauti minėtos sutarties vienbalsiai priėmė visa Licencijavimo komisija. Taigi atsakovė nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. (27)-A4-11927 ėmėsi perteklinių veiksmų, nesilaikė teisės aktų reikalavimų ir pažeidė valstybės tarnautojo etikos principus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas atsakovės konstatuotų tarnybinių nusižengimų nepadarė, todėl skundžiamas Agentūros direktoriaus 2017 m. vasario 9 d. įsakymas Nr. AP-39, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda, naikintinas kaip neteisėtas ir nepagristas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų telesnos įstatymo 91 str. 1 d. 3 p.), todėl pareiškėjo skundas tenkintinas visiškai.
Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti jam bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė motyvuoto ir įrodymais pagrįsto prašymo su tokių išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, todėl išlaidų atlygino klausimas šiuo metu nespręstinas. Pareiškėjui išaiškintina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalį prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. Š. skundą tenkinti visiškai.
Panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2017 m. vasario 9 d. įsakymą Nr. AP-39 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.