Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, laikinai gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1982 m. rugpjūčio 16 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 112 straipsnio 1 dalį pataisos darbais 1 metams;

2) 1983 m. rugsėjo 14 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 148 straipsnio 2 dalį, taikant BK 43 straipsnį, laisvės atėmimu 8 metams 1 mėnesiui; 1989 m. liepos 1 d. paleistas atlikęs bausmę;

3) 1991 m. liepos 31 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 201¹ straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams; 1993 m. rugsėjo 22 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi pritaikius BK 54² straipsnį, lygtinai paleistas prieš 4 mėnesius 20 dienų;

4) 1995 m. rugsėjo 15 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 232¹ straipsnio 1 dalį, taikant BK 43 straipsnį, laisvės atėmimu 2 metams 10 mėnesių; 1998 m. liepos 11 d. paleistas atlikęs bausmę;

5) 2001 m. lapkričio 30 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams; 2003 m. rugpjūčio 22 d. paleistas atlikęs bausmę;

6) 2004 m. lapkričio 18 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams, pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

7) 2005 m. liepos 22 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams; 2007 m. sausio 30 d. paleistas atlikęs bausmę;

8) 2009 m. vasario 23 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį areštu 30 parų; 2009 m. liepos 31 d. paleistas atlikęs bausmę;

9) 2009 m. balandžio 17 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį areštu 30 parų; 2009 m. birželio 17 d. paleistas atlikęs bausmę;

10) 2011 m. rugsėjo 16 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių; 2012 m. liepos 16 d. paleistas atlikęs bausmę;

11) 2013 m. lapkričio 18 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, areštu 16 parų; 2013 m. gruodžio 31 d. paleistas atlikęs bausmę;

12) 2017 m. vasario 15 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių; 2017 m. gruodžio 15 d. paleistas atlikęs bausmę;

teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis R. P. 2019 m. gegužės 5 d. apie 18 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę G. V., o būtent jai sėdint, sugriebė ją už rankos ir pargriovė ant grindų, gulinčiai kojomis spyrė ne mažiau du kartus į kairį šoną pilvo ir šonkaulių srityje, tokiu būdu nukentėjusiajai G. V. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinių kraujosruvų pilvo kairėje pusėje.

Kaltinamasis R. P. kaltę pripažino ir duodamas parodymus teisme paaiškino, kad su nukentėjusiąja G. V. gyveno kaip sugyventiniai apie 10 metų. Paskutiniu metu jie abu gyveno (duomenys neskelbtini), viename kambaryje. Anksčiau tarp jų nebuvo kilę rimtesnių konfliktų. 2019 m. gegužės 5 d. vakare kaltinamasis ir G. V. buvo savo kambaryje, gėrė alkoholinius gėrimus. Kaltinamasis stipriai apsvaigo, todėl gerai neprisimena visų aplinkybių, tačiau jis pamena, kad priekaištavo G. V., kad jo manymu ji per daug dažnai vartoja alkoholį, susideda su netinkamais draugais, ir tarp jų kilo konfliktas, kurio metu kaltinamasis suėmė G. V. už rankos ir suspaudė, ji iš skausmo suriko. Ar buvo pargriovęs ją ant grindų ir spardė neprisimena, bet neneigia, kad taip galėjo būti, tačiau jis tvirtino negalėjęs suduoti nukentėjusiajai kojomis 10 smūgių, nes pats dėl girtumo vos laikėsi ant kojų, daug kartų buvo nugriuvęs ant grindų, susimušė, jam bėgo kraujas. Konfliktą nutraukė į kambarį atbėgęs nakvynės namų prižiūrėtojas, kuris liepė kaltinamajam išeiti, po ko kaltinamasis pasišalino. Kitą dieną jis susitaikė su G. V. ir ji jam nebeturi jokių pretenzijų. Dėl padaryto nusikaltimo kaltinamasis labai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo paaiškinimų, jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Nukentėjusioji G. V., apklausta teisme, parodė, kad iki konflikto ji gyveno kartu su kaltinamuoju R. P. kaip sugyventiniai. Jų tarpusavio santykiai būdavo normalūs, tik kai R. P. išgerdavo, jis pasidarydavo piktas, konfliktiškas, net ir agresyvus. Įvykio dieną R. P. grįžo į kambarį stipriai girtas. Vakare, kai jie jau gulėjo savo lovose, G. V. pasakė kaltinamajam, kad jis pasitaisytų pagalvę, taip jam būtų patogiau. Netikėtai kaltinamasis pakilo nuo lovos, prišoko prie nukentėjusiosios, parvertė ją ant grindų ir kojomis sudavė jai smūgius į pilvą ir šoną. Smūgiai nebuvo stiprūs, nes kaltinamasis dėl girtumo pats sunkiai laikėsi ant kojų. Kiek jai buvo suduota smūgių, nukentėjusioji nesuskaičiavo, todėl negali tiksliai pasakyti. Paskui kaltinamasis bandė ją pakelti nuo grindų, jis suėmė jai už skaudamos rankos, todėl nukentėjusioji iš skausmo garsiai suriko. Netrukus į kambarį atėjo nakvynės namų prižiūrėtojas, jis liepė kaltinamajam išeiti, iškvietė policijos pareigūnus, kuriems atvykus nukentėjusioji parašė pareiškimą dėl sumušimo. Kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas, nukentėjusioji nuvyko pas ekspertą, parodė mėlynes ant pilvo, bet su kaltinamuoju ji susitaikė, jam atleido ir nebeturi jokių pretenzijų.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. V., dirbantis (duomenys neskelbtini), parodė, kad pažįsta kaltinamąjį R. P. ir nukentėjusiąją G. V. kaip (duomenys neskelbtini), jiedu yra sugyventiniai. Įvykio dienos vakare J. V. gavo pranešimą, kad kažkas vyksta šių sugyventinių kambaryje Nr. 28. Nuėjo patikrinti. Įėjęs į kambarį, rado verkiančią G. V., buvo matyti, kad ji labai išsigandusi, sutrikusi, tuo tarpu kaltinamasis R. P., kuris buvo girtas, aiškino, kad G. V. griuvo ir susimušė, atsitrenkusi į stalo kampą. J. V. pareikalavo, kad R. P. išeitų iš kambario, o pats iškvietė policijos pareigūnus.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji G. V. 2019 m. gegužės 5 d. kreipėsi į policiją dėl to, kad tą pačią dieną apie 18 val. kambaryje (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis R. P., su kuriuo gyvena jau 10 metų ir veda bendrą ūkį, būdamas neblaivus, be priežasties pradėjo konfliktą ir pargriovęs G. V. ant grindų, pradėjo ją spardyti, įspyrė apie 10 kartų į kairės pusės šonkaulių sritį, pilvą, į kairę koją, po to sugriebė jai už dešinės rankos ir pradėjo sukti, taip sukeldamas stiprų fizinį skausmą, dėl ko ji garsiai rėkė. Konfliktą nutraukė atbėgęs (duomenys neskelbtini) budėtojas, kuris liepė jos sugyventiniui išeiti iš kambario ir iškvietė policijos pareigūnus. Smurto žymių ant jos kūno nesimatė, tačiau patyrė didelį fizinį skausmą; apžiūrėjus įvykio vietą, tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta (b. l. 1–19).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus apskrities VPK) Reagavimo skyriaus vyr. patrulio J. G. 2019 m. gegužės 5 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad policijos budėtojo nurodymu pareigūnas nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur vyras sumušė sugyventinę; nuvykus rado nukentėjusiąją G. V., bet ji atsisakė medikų pagalbos, jai alkotesteriu 19.54 val. nustatytas 0,73 prom. neblaivumas (b. l. 20).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. 398/2019 (06) patvirtina, kad 2019 m. gegužės 6 d. nukentėjusiajai G. V. buvo nustatytos poodinės kraujosruvos pilvo kairėje pusėje; specialistas konstatavo, kad sužalojimai padaryti veikiant pilvo kairę pusę kietu buku žalojančiu daiktu, smogiant juo arba atsitrenkiant į jį; sužalojimai padaryti ne mažiau dviem trauminiais poveikiais, jie kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 43).

Iš akistatos protokolo matyti, kad nukentėjusioji G. V. patvirtino savo parodymus apie konflikto su kaltinamuoju aplinkybes, t. y. kad kaltinamasis R. P., suėmęs jai už rankos, pargriovė ant grindų ir gulinčiai spardė kojomis į kairį šoną; kaltinamasis sutiko su G. V. parodymais, pareikšdamas, kad jis neprisimena įvykio aplinkybių, bet žino, kad būdamas neblaivus jis savo veiksmų nekontroliuoja, todėl galėjo taip elgtis, kaip nurodė G. V. (b. l. 30–31).

Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Teismas, ištyręs ir įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus, daro išvadą, kad jie pakankami kaltinamojo R. P. kaltei pagrįsti.

BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Tas, kas šiuos veiksmus padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, atsako pagal 140 straipsnio 2 dalį. BK 248 straipsnio 2 dalyje pateiktas sąvokos „šeimos nariai“ išaiškinimas, t. y. nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, taip pat sutuoktinio tėvai.

Kaltinamasis R. P. pripažino, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo pykčio ir agresijos protrūkiui, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje konfliktavo su sugyventine G. V. dėl asmeninio pobūdžio nesutarimų ir konflikto metu jis tyčia pargriovė G. V. ant grindų bei gulinčiai įspyrė į kairį šoną. Kaltinamasis tik neigė, kad sudavė kojomis 10 smūgių, jo teigimu jis spyrė tik kelis kartus ir nestipriai. Kaltinamojo paaiškinimus apie veikos padarymo aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios G. V., liudytojo J. V. parodymai, specialisto išvada dėl G. V. nustatytų sužalojimų ir jų susidarymo mechanizmo. Nukentėjusiajai G. V. padarytas sveikatos sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, specialisto išvadoje konstatuota, kad sužalojimai padaryti ne mažiau dviem trauminiais poveikiais. Įvertinus šią aplinkybę ir tai, kad kaltinamasis nepripažįsta sudavęs 10 smūgių, o nukentėjusioji aiškina nežinanti tikslaus smūgių skaičiaus, nes jų neskaičiavo, teismas patikslina kaltinimą, kad R. P. kojomis spyrė G. V. į kairį šoną ne mažiau kaip du kartus. Taigi, byloje įrodyta, kad kaltinamasis tyčiniais smurtiniais veiksmais, pasireiškusiais nukentėjusiosios pargriovimu ant grindų, smūgių kojomis sudavimu, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios G. V. sveikatą. Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis ir nukentėjusioji bendrai gyveno neįregistravę santuokos, tad įvertinus šią aplinkybę, daroma išvada, kad kaltinamojo tyčiniai smurtiniai veiksmai sugyventinės atžvilgiu atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusialtimo požymius.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta, kad šią veiką padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kilusius padarinius, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. R. P. padarė tyčinį baigtą nusikaltimą, pagal pavojingumą priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimas smurtinis, padarytas be jokios dingsties. R. P. nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jam nusikalsti, be to, jis nusikalto būdamas recidyvistas, nes turi neišnykusį teistumą už tyčinius nusikaltimus (BK 27 straipsnio 1 dalis), šios aplinkybės pripažįstamos kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis. Kartu teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, atsiprašė nukentėjusiosios, ši aplinkybė lengvina atsakomybę. Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti kaltinamajam R. P. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta arešto bausmė. BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už nusikaltimą skiriamas areštas nuo 15 iki 90 parų. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas vieną atsakomybę lengvinančią ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, sprendžia, kad kaltinamajam R. P. skirtina 60 parų arešto bausmė. Į paskirtą bausmę įskaitytinas R. P. laikinas sulaikymas nuo 2019 m. gegužės 6 d. 7.30 val. iki 2019 m. gegužės 7 d. 14.15 val. (b. l. 49, 50), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (BPK 140 straipsnio 9 dalis, BK 66 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 304–307 straipsniais,

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam areštą 60 (šešiasdešimt) parų.

Remiantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. P. laikiną sulaikymą nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki 2019 m. gegužės 7 d., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki bus pradėtas vykdyti įsiteisėjęs teismo nuosprendis.

Prie bylos pridėtą kompaktinį diską su vaizdo įrašu palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti nuteistajam R. P., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dieną, įstaigos darbo metu, atvykti į Alytaus pataisos namus atlikti arešto bausmės arba jeigu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalės nustatytu laiku atvykti, jis privalo raštu arba elektroniniu paštu pranešti Alytaus pataisos namų administracijai apie neatvykimo priežastis ir susiderinti atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.