Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo M. S. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria M. S. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2009 m. lapkričio 19 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. kaltinamas tuo, kad iki 2006 m. rugsėjo mėnesio, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, Alytaus mieste R. L. , K. Č. , D. B. organizavus šaunamaisiais ginklais ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, siekiant daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus – neteisėtai disponuoti šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis bei vykdyti jų kontrabandą iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę, taip pat neteisėtai disponuoti labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas platinti, nuo 2007 m. lapkričio mėnesio iki 2008 m. vasario mėnesio Alytaus mieste įsitraukė į šio nusikalstamo susivienijimo veiklą ir sutiko neteisėtai gabenti narkotines ir psichotropines medžiagas bei vykdyti kitas užduotis.

Be to, M. S. kaltinamas tuo, kad, dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje ir veikdamas kartu su nusikalstamo susivienijimo nariais R. L. ir K. Č. , neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, t. y. 2008 m. vasario 18 d. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis Lietuvos Respublikos teritorijoje neteisėtai įgijo labai didelį narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį: 939,15 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių bei 492,44 g psichotropinės medžiagos –metamfetamino, kurias transporto priemonėmis neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikoje ir iki 2008 m. vasario 19 d. laikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose bei bute, esančiame (duomenys neskelbtini) . 2008 m. vasario 19 d. M. S. nešė ir taip neteisėtai gabeno narkotines ir psichotropines medžiagas iki Vilniaus autobusų stoties, bet nusikaltimo nebaigė, kadangi jį sulaikė policijos pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. S. skundas atmestinas.

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 16 d. nutartimi kaltinamajam M. S. kardomosios priemonės–suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomąją priemonę, BPK 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio, 130 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga (conditio sine qua non) yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis (įtariamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad asmeniui pareikšti kaltinimai turi būti pagrįsti. Apeliacinis teismas mano, jog šioje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis M. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje. Pagrįstai manyti, kad kaltinamasis padarė nurodytus nusikaltimus, leidžia duomenų visuma bei kaltinamajame akte nurodomi duomenys. Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Pažymėtina, kad dėl tų pačių priežasčių šioje proceso stadijoje negali būti sprendžiamas klausimas, ar kaltinamasis kaltas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Teismas spręsdamas suėmimo termino pratęsimo klausimą vertina ne įrodymus, o faktinius duomenis, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas. Šiuo metu baudžiamoji byla yra perduota Vilniaus apygardos teismui nagrinėti teisiamajame posėdyje, todėl įrodymų vertinimas dėl M. S. padarytų nusikalstamų veikų yra ne Apeliacinio teismo kompetencija.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Apeliacinis teismas pritaria apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme.

Apeliacinis teismas mano, kad BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Vilniaus apygardos teismas M. S. suėmimo terminą pratęsė dėl to, kad yra neišnykęs kardomosios priemonės–suėmimo taikymo ir jos termino tęsimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. kad kaltinamasis, būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios baudžiamosios atsakomybės pobūdį, bėgs (slėpsis) nuo teismo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, kad, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu skiriant arba pratęsiant suėmimą, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto numatytu pagrindu. M. S. kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, baudžiamojo įstatymo sankcijos už tai numato tik laisvės atėmimo bausmę. Todėl teismui pripažinus jį kaltu, jam grėstų griežta laisvės atėmimo bausmė. Jau pats kaltinimo sunkumas ir gresiančios bausmės dydis yra visiškai pakankamas pagrindas paskirti pačią griežčiausią kardomąją priemonę ar pratęsti suėmimo terminą vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta nuostata. Nors kaltinamasis skunde nurodo, kad būdamas laisvėje nesiruošia bėgti (slėptis) nuo teismo, tačiau tokie jo teiginiai yra deklaratyvūs ir nepaneigiantys teismo išvadų dėl būtinumo jam tęsti suėmimo terminą.

Kaltinamojo M. S. skundo argumentas, kad byloje nėra duomenų, kad jis darys naujus nusikaltimus, atmetamas, kadangi kaltinamajam suėmimo terminas nepratęstas, remiantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Tačiau Apeliacinis teismas atkreipia kaltinamojo M. S. dėmesį į tai, kad jam inkriminuoti nusikaltimai yra labai sunkūs, jis anksčiau teistas tris kartus, iki suėmimo niekur nedirbo, dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, jo nesaisto tvirti socialiniai ryšiai. Atsižvelgiant į tai, nusikaltimų darymo sistemingumas, jų pasikartojimas ir pobūdis leidžia manyti, kad M. S. , būdamas laisvėje, galėtų daryti naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus.

Kaltinamasis skunde pažymi, kad dėl ilgo suėmimo jam sutriko sveikata, jis serga nepagydoma liga, dėl to kenčia skausmus, o kvalifikuota medicinos pagalba nesuteikiama. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad dėl minėtos ligos kaltinamajam negali būti taikoma griežčiausia kardomoji priemonė–suėmimas arba suteikta kvalifikuota medicinos pagalba laisvės atėmimo įstaigoje. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad kaltinamojo skunde nurodyta liga (podagra) yra nepagydoma ir dėl to jis negali būti laikomas suimtas.

Apeliacinis teismas sutinka su skundo argumentais, kad suimtajam kardomojo kalinimo terminas taikomas ilgą laiką, tačiau apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, pakeisti bylos nagrinėjimo tvarkos ar jai daryti įtaką negali. BPK 127 straipsnyje nustatyti kardomosios priemonės – suėmimo taikymo trukmės terminai taikomi tik ikiteisminio tyrimo stadijoje, o savo žinioje bylą turinčio teismo tokie terminai nesaisto. Apygardos teismas, pratęsdamas M. S. suėmimo terminą, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo M. S. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.