Kauno apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje K. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas K. C. buvo surašytas už tai, kad ji 2016 m. birželio 13 d., apie 13 val. 45 min., parduotuvėje „Maxima“, adresu (duomenys neskelbtini), praėjo pro kasas nesusimokėjusi už du akių pieštukus „Maybeline“, kurių bendra vertė 6,16 Eur. Tokiais veiksmais K. C. kaltinama tyčia slaptai pagrobusi smulkų svetimą turtą ir padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje.

Apklausta teismo posėdžio metu K. C. kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino, teismui parodė, kad įvykio dieną parduotuvėje „Maxima“ pirko prekių už 86 Eur, tarp kurių buvo du akių pieštukai. Pieštukai buvo maži, smulkūs, todėl juos įdėjo į perkamus batus, kad neiškristų. Visas prekes iškrovė ant prekių skenavimo takelio, tačiau tiek ji, tiek pardavėja nepastebėjo batuose esančių pieštukų. Susimokėjo už prekes, tada prie jos priėjo apsauginis, jam ji bandė paaiškinti, jog įvyko nesusipratimas, tačiau apsauginis iškvietė policijos pareigūnus (b. l. 18-19, 26-27).

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje organui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, numatyta pareiga išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, yra kaltas pažeidimo padarymu bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes.

ATPK 50 straipsnyje numatytas smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki dviejų šimtų šešiasdešimties eurų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų.

Ši veika objektyviai pasireiškia neteisėtai užvaldant labai nedidelės vertės svetimą turtą, o subjektyvusis požymis kaltė, tiek atsižvelgiant į dispozicijos konstrukciją, tiek ir į formuojamą teismų praktiką, gali būti tik tyčia. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat buvo laikomasi pozicijos, jog svetimo turto pagrobimas gali būti padarytas tik tyčia, todėl šio subjektyviojo administracinio teisės pažeidimo sudėties elemento konstatavimas yra būtinas, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-507/2010, taip pat 2010 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-2799/2010). Pagal ATPK 10 straipsnį administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. C. apklausta teismo posėdžio metu savo kaltę neigė, teismui nuosekliai paaiškino, kad įvykio dieną ji pirko daug prekių, akių pieštukus buvo įdėjus į perkamus batus, kadangi jie smulkūs, batus padėjo ant prekių skenavimo takelio, o pardavėja batų viduje esančių pieštukų nepastebėjo. Įvykus nesusipratimui už akių pieštukus norėjo sumokėti, tačiau jai to padaryti apsaugos darbuotojas neleido (b. l. 18-19). Ši administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. C. pateikta įvykio versija nėra paneigta jokiais tiesioginiais, neginčijamais, objektyviais byloje esančiais duomenimis. Priešingai, peržiūrėjus byloje esantį vaizdo įrašą (b. l. 23), matyti kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo stovi prie kasos, pardavėja skanuoja prekes, tarp jų ir batus. Pardavėjai nuskanavus batus, K. C. batus įsidėjo į maišą, toliau krovė ir kitas prekes. Pardavėjai baigus skanuoti visas prekes, K. C. už jas atsiskaitė banko kortele. Iš vaizdo įrašo taip pat matyti, kad ji iš pirkinių krepšio „Maxima“ ištraukė batuose esančius pieštukus, įsidėjo juos į maišelį ir tada maišelį su pieštukais įsidėjo į pirkinių krepšį. Akivaizdu, kad tą dieną K. C. pirko daug prekių (iš byloje esančio pirkinių kvito (b. l. 17) matyti, jog K. C. pirko įvairių prekių, už prekes sumokėjo 86,31 Eur) ir galėjo nepastebėti, jog pardavėja nenuskenavo batuose įdėtų akių pieštukų. Taigi ši vaizdo medžiaga neginčijamai nepatvirtina, jog K. C. sąmoningai, tyčia pavogė svetimą turtą, tai yra du akių pieštukus „Maybeline“, nes iš vaizdo įrašo nesimatė, kad K. C. būtų kaip nors bandžiusi paslėpti ar uždengti batus ir juose esančius akių pieštukus. K. C. nuosekliai neigė savo kaltę dėl jai inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo, o jokių kitų objektyvių, tiesioginių, patikimų ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių K. C. kaltę ir paneigiančių jos pateiktą versiją administracinio teisės pažeidimo byloje nėra. Pažymėtina ir tai, kad anksčiau už smulkų svetimo turto pagrobimą K. C. nėra bausta, tai patvirtina išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 7-9).

Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas, grindžiant jo kaltę prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006), o nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Be to, visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006 ir Nr. N62-3686/2008).

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus rašytinius duomenis (administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 1-2), UAB „Maxima LT“ pareiškimą (b. l. 3), UAB „Maxima LT“ išėmimo aktą (b. l. 4), UAB „Maxima LT“ apsaugos darbuotojo paaiškinimą (b. l. 5)), įvertinus K. C. parodymus ir vaizdo medžiagą (b. l. 23), negalima daryti kategoriškos išvados, kad K. C. tyčia pagrobė smulkios vertės svetimą turtą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad K. C. kaltė dėl ATPK 50 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo, t. y. dėl to, kad ji padarė smulkųjį svetimo turto pagrobimą vagystės būdu, nėra įrodyta.

Kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50 straipsnyje, įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 284 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną K. C. atžvilgiu pagal ATPK 50 straipsnį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.