Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.14.10.1; 2.1.16.1.13; 2.12.1.1; 2.12.1.3; 2.1.1.4

2021 m. spalio 26 d.

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. U. pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis Danijos įmonėje, teistas:

1) Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį – 3 metų terminuoto laisvės atėmimo bausme;

2) Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – galutine subendrinta 40 parų arešto bausme;

3) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. birželio mėn. 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį – galutine bausme – 10 MGL (500 Eur) dydžio bauda,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. T. R. 2021 m. birželio 5 d. apie 22.47 val. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia sugadino E. G. priklausančio gyvenamojo namo 4,00 Eur vertės lauko durų sklendę, tyčia išdaužė kieme stovėjusio automobilio Iveco Turbo Daily 35-10, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 195,00 Eur vertės priekinio lango stiklą, tokiais veiksmais sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, padarydamas nukentėjusiajam E. G. 199,00 Eur turtinę žalą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis T. R. pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad jis E. G. pažįsta. Jokių konfliktų tarp jų nebuvę. E. G. remontuoja automobilius. 2021 m. birželio mėnesį pažįstamas, kurį įvardinti atsisako, pasiskundė, kad meistras negrąžina jam remontuojamo automobilio. 2021 m. birželio 5 d. 11 val. nuvažiavo pas E. G. į namus ir paprašė jo grąžinti automobilį. Jis prieš tai buvo jam skambinęs ir žinojo jo telefono numerį. E. G. atsisakė grąžinti automobilį, sakė, kad grąžins jį savininkui. Tuomet jis išvažiavo. Vėliau tą pačią dieną E. G. jam parašė keletą SMS žinučių. Vakare su iš matymo pažįstamu vaikinu, kurio vardo, pavardės nežino, nuvažiavo antrą kartą pasikalbėti su E .G.. Jis vienas išlipo iš automobilio, nuėjo prie E. G. namo ir pabeldė, bet niekas durų neatidarė. Jis traukė terasos duris ir galėjo išlaužti durų sklendę. Buvo gal apie 23 val. Jis neprisimena, ar name degė šviesa. Jis supyko, kad E. G. jo neįleidžia, neateina pasikalbėti, todėl nuėjo prie automobilio, pasiėmė kažkokią lazdą, kuria tyčia praeidamas išdaužė kieme stovėjusio mikroautobuso priekinio lango stiklą. Jis buvo labai supykęs, todėl ne viską gerai prisimena. Jis apėjo sodybą, bet E. G. neišėjo pasikalbėti, todėl sėdo į automobilį ir išvažiavo. Automobilio langą lazda išdaužė tyčia, iš piktumo. Neprisimena kur padėjo lazdą. Dėl E. G. turto sugadinimo labai gailisi, atlygino jam padarytą žalą (IBPS dokumento priedų t. 1, b. l. 96 – 97).

3. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju bei nukentėjusiuoju apklaustas E. G. parodė, kad jis namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pagal verslo liudijimą remontuoja automobilius. Jo draugas A. S. per „Mesennger“ programėlę paprašė suremontuoti automobilio Subaru Forester variklio gedimą. Pokalbis su A. S. buvo gegužės mėnesio pradžioje. Jis sutiko suremontuoti automobilį, tačiau pasakė, kad tai užtruks, nes yra eilė ir jis turi kitų užsakymų. Pakalbėję žodžiu sutarė dėl automobilio remonto ir apmokėjimo. Birželio 5 d. 11.20 val. jam būnant namuose atvyko iš matymo pažįstamas vyras, kuris pradėjo klausinėti, ar padarytas Subaru Forester, liepė atiduoti raktelius. Jis vyrui pasakė, kad ne jis atvarė automobilį, todėl raktelių jam neduos, nes už darbą dar nesumokėta. Tada vyras išvažiavo, prieš tai pasakydamas, kad tuoj grįš. Apie 16 val. atvažiavo automobilio Subaru savininkas, tarp jo ir atvykusių žmonių jokio konflikto nebuvo, jie sumokėjo pinigus ir išvažiavo. Vakare, apie 22.47 val., būdamas namuose jis išgirdo, kad kažkas daužo terasos duris. Tada atėjo prie terasos ir bandė atidaryti duris, tačiau durys neatsidarė. Terasoje išgirdo, kaip atvažiavęs vyras rėkė „išeik marijampolieti į lauką“, „tu čia per pusantros dienos išsikraustysi“ ir toliau daužė terasos duris. Supratęs, kad vyras nusiteikęs agresyviai, skambino į BPC ir kvietė policijos pareigūnus. Tuo metu, kol kalbėjo telefonu, vyras rėkė, daužėsi. Paskambinus į BPC, policijos laukė viduje. Atvykus policijos pareigūnams agresyvus vyras jau buvo išvažiavęs. Peržiūrėjęs vaizdo kamerų įrašus, kurios primontuotos prie pastato, pastebėjo, kad atvykęs vyras suskaldė kieme stovėjusio automobilio Iveco Turbo Daily 35-10, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį automobilio stiklą, sudaužė plastikinį kibirą, taip pat sugadino medinių terasos durų sklendę, daužė į sandėlio duris. Vyras buvo atvažiavęs automobiliu Volvo V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl vyro elgesio jis su sugyventine išsigando, tokį vyro elgesį suprato kaip grasinimą. Papildomai apklaustas parodė, kad T. R. jam padarytą žalą atlygino, šiam pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia, sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (IBPS dokumento priedų t. 1, b. l. 34).

4. 2021 m. birželio 5 d. pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas patvirtina, kad E. G. pranešė, jog 2021 m. birželio 5 d. apie 22.47 val. į jo namus atvyko iš matymo žinomas vyras, kuris daužė duris, sugadino kieme stovėjusį turtą (IBPS dokumento priedų t. 1, b. l. 11 – 20).

5. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Sodyboje, prie pastato iš šiaurinės pusės, stovi automobilis Iveco Turbo Daily 35-10, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio priekinis stiklas suskaldytas. Apžiūrint terasos medines duris, 1,30 m. aukštyje, durų varčioje pritvirtinta sklendė. Sklendės velkė išstumta, metalinis sklendės įtvaras deformuotas (IBPS dokumento priedų t. 1, b. l. 21 – 22, 23 – 32).

6. Savanoriško daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad E. G. pateikė penkis vaizdo įrašus ir UAB „AGN Stiklai“ 2021 m. birželio 21 d. fiskalinį kvitą, iš kurio matyti, kad už automobilio stiklą jis sumokėjo 195 Eur (IBPS dokumento priedų t. 1, b. l. 38 – 39, 41).

7. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis T. R. sunaikino svetimą 199 Eur vertės turtą, o būtent jis 2021 m. birželio 5 d. apie 22.47 val. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia sugadino E. G. priklausančio gyvenamojo namo 4 Eur vertės lauko durų sklendę, tyčia išdaužė kieme stovėjusio automobilio Iveco Turbo Daily 35-10, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 195 Eur vertės priekinio lango stiklą, tokiais veiksmais sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, padarydamas nukentėjusiajam E. G. 199 Eur turtinę žalą. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, nes jie patvirtinti liudytojo parodymais bei kitais rašytiniais įrodymais.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

8. BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

9. Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti. Nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 5 MGL (250 Eur) dydžio sumos.

10. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas T. R. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje, pasitvirtino. Kaltinamasis patvirtino, kad supykęs nuėjo prie automobilio, pasiėmė lazdą ir ja tyčia išdaužė mikroautobuso priekinio lango stiklą, dėl ko tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys. Dėl šių kaltinamojo veiksmų daiktas (transporto priemonė) buvo iš esmės kurį laiką netinkama naudoti pagal paskirtį, kadangi negalėjo dalyvauti eisme dėl sudaužyto automobilio stiklo, tačiau šios turto savybės buvo atkurtos – buvo nupirktas naujas automobilio stiklas. Tos pačios aplinkybės yra ir su gyvenamojo namo lauko durų sklendės sugadinimu, kadangi kaltinamasis traukdamas terasos duris ir norėdamas įeiti į namo vidų išlaužė durų sklendę, todėl ir tarp šių kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys. Taip pat ir durų sklendės vertė dėl jos sulaužymo sumažėjo, tačiau galėjo būti atkurta. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 3 dalį teisingai, kadangi sunaikinti turto vertė (199,00 Eur) viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 5 MGL (250 Eur) dydžio sumos.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

11. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyta bet kuri bausmė –viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, bylos aplinkybės yra aiškios, nukentėjusysis nurodė, kad T. R. jam padarytą žalą atlygino, šiam pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia.

12. Teismas konstatuoja, kad T. R. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (IBPS dokumento priedų t. 1, b. l. 102 – 105, 106). Nukentėjusiajam pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu išsiųstas 2021 m. spalio 15 d. (IBPS dokumento priedų t. 1, b. l. 100 – 101), nukentėjusysis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog sutinka procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

13. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

14. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis).

15. T. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

16. Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius T. R. – teistas tris kartus (IBPS dokumento priedų t. 1, b. l. 59 – 62), baustas administracine tvarka, turi gailojančių nuobaudų (IBPS dokumento priedų t. 1, b. l. 76 – 80), dirba užsienio valstybėje (IBPS dokumento priedų t. 1, b. l. 46 – 50), narkologo – psichiatro įskaitoje neįrašytas (IBPS dokumento priedų t. 1, b. l. 86).

17. Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, į nusikaltimo pasekmių sunkumo laipsnį, už padarytą nusikalstamą veiką skiriama geriausiai kaltinamojo asmenybę bei bausme siekiamus tikslus atitinkanti BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bei prokurorės siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas paskiriant įpareigojimą dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

18. BK 64¹ straipsnyje nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog T. R. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajam skiriama bausmė gali būti mažinama vienu trečdaliu.

19. Be to, bylos duomenimis matyti, kad T. R. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. birželio mėn. 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nuskalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalį ir nuteistas galutine bausme – 10 MGL (500 Eur) dydžio bauda. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis T. R. teismo nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos 2021 m. spalio 12 d. išduotas vykdomasis raštas dėl priverstinio baudos išieškojimo. Įvertinus šias aplinkybes kaltinamajam šiuo procesiniu sprendimu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bendrinama visiško sudėjimo būdu su Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. birželio mėn. 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, įvertinus BK 65 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme.

V. Kiti proceso klausimai

20. Kaltinamajam T. R., vadovaujantis BPK 119 straipsniu bei 139 straipsnio 3 dalimi, iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos paliekama kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 98 – 99).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. R. paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis šiuo baudžiamuoju įsakymu T. R. paskirtą bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. birželio mėn. 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei 10 MGL (500 Eur) dydžio baudą.

Palikti galioti T. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Informuoti kaltinamąjį T. R. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

Įteikti kaltinamajai T. R. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

nesutikdamas su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.