Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje privataus kaltinimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Varėnos r., Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštojo išsilavinimo, našlė, nedirbanti, neįgali, gyvenanti Pakruojo r., (duomenys neskelbtini) teista:

1) 2011-05-20 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį 30 MGL (3900 Lt) bauda,

2) 2012-02-23 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį 30 MGL (3900 Lt) bauda,

3) 2012-05-07 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnį laisvės apribojimu vieneriems metams, teistumas neišnykęs,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 154 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį tuo, kad ji 2013 m. spalio 23 d., Šiaulių apygardos teisme, Tiesos g. 3, Šiauliuose, teismo posėdžio metu, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-112-267/2013 viešai apie Pakruojo ūkininkų kredito unijos administracijos vadovo pavaduotoją A. A. pasakė: „sočiai prisivogė A.“, „A. buvo įvykdęs vagystę ketvirtais metais“, „melagis ir apgavikas“.

Kaltinamoji R. V. pagal pareikštą kaltinimą kalta neprisipažino ir parodė, kad buvo nagrinėjama civilinė byla. Toje byloje buvo apgautas jos vyras, žentas, uošvis P. A.. Gali būti, kad to posėdžio metu pasakė kaltinime nurodytus žodžius „sočiai prisivogė A.“, „ A. buvo įvykdęs vagystę ketvirtais metais“ „ melagis, apgavikas“, tačiau tuos žodžius pasakė dėl to, kad tai buvo jos nuomonė, kadangi šiame teisme jau yra dvi baudžiamosios bylos dėl paskolų. Buvo apgauti jai artimi žmonės. A. A. jos sūnui davė pasirašyti krūvą vekselių ir liepė jam, kad jai apie tai nieko nesakytų. Ji pati buvo apgauta 2004 metais. K. unijoje įvyko vagystė ir 2004.04.22 pas ją darė kratą, nors ji K. unijoje nedirbo. Ji A. A. labai pasitikėjo ir įsivaizdavo, kad A. R. įvykdė tą vagystę. Jos vardu yra paimta kreditų. Pasitikėjo A. A. ir pasirašinėdavo ant dokumentų jų neskaitydama. Ji mokėjo už tuos žmones, kurių net nepažinojo. 2013.10.23 teismo posėdžio metu buvo jos advokatė Irina Petkienė. Nepamena, ar teismo posėdžio metu buvo jos duktė. Dar buvo teisėja, sekretorė, A. A. advokatė. Jos dukra toje byloje buvo įtraukta trečiuoju asmeniu. Pašalinių asmenų teismo posėdyje nebuvo. Sakydama „sočiai prisivogė A.“, ji rėmėsi civiline byla. Jos vyrui buvo suteikta 165000 Lt paskola, kurios jis negavo. Pinigai buvo pervesti į R. P. sąskaitą už žemės ūkio techniką. Vadybininkas aiškino, kad laidavimo sutartis buvo sudaryta „Lukoil“ degalinėje. A. P. suprato, kad pasirašė dokumentą dėl stojimo į K. uniją, o vėliau paaiškėjo, kad jis pasirašė laidavimo sutartį. Visiems vadovavo A. A.. Ji kreipėsi į FNTT su skundais dėl A. A.. Remiantis turima informacija, būdama susijaudinusi pasakė žodžius „melagis ir apgavikas“. Žodžius“ A. buvo įvykdęs vagystę ketvirtais metais“ pasakė žinodama, kad 2004 metais buvo įvykdyta K. unijoje vagystė, o pas ją buvo atlikta krata. Buvo pavogti pinigai. Ji susidarė nuomonę, kad vagystę padarė A. R., po to kai A. R. išteisino, pagalvojo, kad vagystę galimai padarė A. A.. Tuo remiantis pasakė tuos žodžius. Nesutinka ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nesutinka atsiprašyti A. A.. Teismo posėdžio metu išsakė savo nuomonę.

Nukentėjusysis A. A. teisme parodė, kad 2013-10-.23 jo advokatė, grįžusi iš bylos nagrinėjimo, jam pasakė, kad jis yra šmeižiamas R. V., tai yra kaltinamas vagyste, pareigūnų papirkinėjimu. Po tokių įvykių, advokatė suabejojo jo kaip žmogaus reputacija. Jis turėjo įrodinėti savo advokatei, kad toks nėra. Kadangi teismo posėdis buvo viešas, gali būti, kad ir R. V. advokatė yra klaidinama. Jis pats 2013-10-23 civilinės bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje nedalyvavo. Ten buvo tik jo advokatė. Jam advokatė pasakė kad jo atžvilgiu buvo išsakyti žodžiai “prisivogęs A. sočiai“, „melagis, apgavikas“. Tie žodžiai jį įžeidė, apšmeižė. Teismo posėdyje dalyvavo R. V., jos advokatė Irina Petkienė, jo advokatė Daiva Balčiūnienė, teisėjas, sekretorė ir R. V. dukra, kuri buvo trečiuoju asmeniu. Tai ne pirmas atvejis, kuomet R. V. jį šmeižia. K. unija turi 4500 narių. R. V. šmeižtas atsiliepė jo reputacijai, nes kredito unijos nariai suabejojo juo kaip žmogumi. Jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią šiai dienai mažina, įvertina vienu tūkstančiu litų ir kurią prašo priteisti iš R. V.. Taip pat prašo įpareigoti R. V. jo atsiprašyti arba per laikraštį „Pakruojo auksinė varpa“, arba per laikraštį „Šiaulių kraštas“. Sutiktų, jei R. V. jo atsiprašytų raštu, kurį pasikabintų ant sienos. Žodinis atsiprašymas jam netinka. Jis nėra teistas už vagystę. Jis nei melavo, nei apgavo. Jis pats pranešė savo darbuotojams apie tai, kad R. V. apie jį pasakė šmeižiančius žodžius. Jo atžvilgiu buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai kaip vadovui dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos vedimo. Dėl sukčiavimo ir vagysčių ikiteisminių tyrimų nebuvo pradėta.

Liudytoja D. D. teisme parodė, kad A. A. yra mačiusi vieną kartą. R. V. pažįsta. A. A. paprašė R. V. ją atvežti į Pakruojį, į K. uniją. R. V. ją atvežė į Pakruojį, pastato adresu nežino, kažkur šalia parduotuvės „K.“. Užlipo į pastato antrą aukštą. Ten išėjo A. A. ir atsinešė tris, ar keturis kažkokius lapus ir paprašė, kad ji pasirašytų. Dėl ko jai ten reikėjo pasirašyti, nežino. Ji neklausė A. A. ant kokiu dokumentų reikia pasirašyti. Ji pasirašė ant jo duotų dokumentų. Po tų dokumentų pasirašymo, praėjus kokiems trims, ar keturiems mėnesiams pas ją į namus pradėjo važinėti K. Ž. ir prašė vėl pasirašyti ant kažkokių dokumentų. Ji daugiau ant nieko nepasirašė. A. A. jai nieko nesakė, tik atnešė pasirašyti dokumentus. Ji ir dabar nežino, ant kokių dokumentų tada pasirašė. Asmeniškai A. A. nepažįsta ir nėra su juo piktuoju. Nesijaučia, kad A. A. būtų ją apgavęs. Dokumentus A. A. galėjo pasirašyti 2009 ar 2010 metais, dabar tiksliai nepamena.

Liudytojas A. P. teisme parodė, kad pažįstu R. V. ir A. A.. R. V. dukra ir jo sūnus turi bendrą vaiką. A. A. pažįsta mažiau. Su R. V. vyru yra dirbęs kolūkyje, susitikdavo per šventes. Tose šventėse būdavo ir A. A.. Nesipyksta nei su R. V., nei su A. A.. Viename baliuje susitiko su A. A.. Jis pasakė, kad K. unijai reikia daugiau narių. Jis R. V. padavė savo pasą, kad ji sutvarkytų dokumentus ir, kad jis taptų K. unijos nariu. Dokumentus padavė R. V., nes jis tik šeštadieniais parvažiuodavo namo, o R. V. bendravo su A. A.. R. V. turėjo nuvežti jo pasą A. A., kad jis taptų K. unijos nariu. Praėjus pusei metų jis sužinojo, kad yra 150000 Lt laiduotojas ar tai V., ar tai R. V.. Degalinėje susitiko su asmeniu, kurio pavardės nežino, bet jis buvo K. unijos vadovo pavaduotojas. Jis pasirašė ant kažkokių popierių. Tų popierių nevartė, neskaitė. Tas asmuo jam nieko neaiškino. Jis suprato, kad įstojo į K. unijos narius. Jam pasą grąžino R. V. praėjus savaitei po to, kai jį buvo jai padavęs Pirma jis pasirašė sutartį, o po to atsiėmė savo pasą. Viskas vyko prieš penkis metus. Su R. V. kalbėjo apie stojimą į K. unijos narius. Po pusantrų metų, kaip prasidėjo bylos, jis sužinojau, kad tapo laiduotoju. Tada jis su A. A. susitiko Pakruojyje degalinėje „D.“ ir jo paklausė kas vyksta. A. A. jam pasakė „tu patylėk, jei niekur nesiskųsi, aš tave ištrauksiu“. Tą pokalbį girdėjo jo sūnus. Jaučiasi apgautas. Jį apgavo A. A.. Su R. V. jokios kalbos apie laidavimo sutartį nebuvo. Apgavo dėl to, kad jis turėjau tapti tik K. unijos nariu, o tapo laiduotoju.

Liudytoja Asta E. R. teisme parodė, kad pažįsta ir R. V. ir A. A.. Ji buvo pirmoji Pakruojo ūkininkų kredito unijos darbuotoja. 1996 metais pradėjo kurti banką, turėjo licenciją. Dirbo finansininke. Tuo metu pirmininkas buvo K. A.. Pradėjus K. unijai plėstis, A. A. tapo administratoriumi. R. V. buvo K. unijos narė. Pirma K. unijos nariu tapo R. V. vyras, po to ir ji pati. K. unijoje buvo apie 1000 narių. K. unija kėlėsi į kitas patalpas. Iš seifo dingo 116500 Lt grynųjų pinigų. Nebuvo nustatyta, kas tuos pinigus paėmė. Ji buvo apkaltinta dėl pinigų dingimo, nes ji turėjo seifo raktus. Po vagystės ją pervedė į buhalterės pareigas. Vagyste buvo apkaltintos dvi darbuotojos. 2005 metais ją išteisino, jos atžvilgiu baudžiamoji byla buvo nutraukta, bet ikiteisminis tyrimas tęsiamas. Vėliau buvo iškelta dar viena baudžiamoji byla, bet ją taip pat išteisino. A. A., kai įmonės vadovas, pranešė, kad dingo pinigai, tačiau jos jis neįvardijo. Iš paties A. A. yra girdėjusi, kad jis ją kaltina dėl vagystės. Dabar su A. A. tik pasisveikina. Su R. V. nėra piktuoju. Skaitė straipsnius spaudoje apie vagystę kredito unijoje. Atsiliepimai buvo blogi. K. unijos darbuotojai kalbėjo, kad „stebuklų nebūna“, kaltino ją dėl vagystės, buvo ir tokių kalbų, kad tuos pinigus paėmė A. A.. Tuo metu R. V. labai gynė A. A..

Pateiktame 2013 m. spalio 23 d., Šiaulių apygardos teismo posėdžio garso įraše civilinėje byloje Nr. 2-112-267/2013 užfiksuota, jog ties laiku 1.42 min. R. V. išsakė žodžius „sočiai prisivogė A.“, ties laiku 21.04 min. R. V. išsakė žodžius „A. buvo įvykdęs vagystę ketvirtais metais“, ties laiku 30.55 min. R. V. išsakė žodžius „melagis ir apgavikas“.

Pateiktose laikraščių straipsnių – „Ekstra“ 2006-12-04 Nr.10, „Lietuviškas smulkiosios bankininkystės modelis – milijonas už garbės žodį“, 2007-05-29 „Vakaro žinios“ – „Juodi debesys užtemdė kredito unijos padangę“, 2010-07-30 Nr.56 ‚Akistata“- „Kaip pavogti milijoną“ – kopijose pateikta informacija apie Pakruojo ūkininkų kredito unijoje įvykusią vagystę (45-48 b.l.).

BK 154 str. 1 d. numatyto šmeižimo turinį sudaro paskleidimas tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už paskleidimą nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius baudžiamosios atsakomybės pagal šią normą nekyla. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokia tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį), nori taip veikti ir siekia paskleisti būtent tokią informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2A-3/2012).

Tuo atveju, kai atitinkamos informacijos turinys tampa žinomu pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimu, žinojimu) asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 3K-3-264/2006, 3K-3-56/2004).

Motyvuojamoji dalis

Teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą laiko neįrodyta, jog R. V. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje. Tai yra, teisminio nagrinėjimo metu R. V. neneigė išsakiusi kaltinime nurodytus žodžius apie Pakruojo ūkininkų kredito unijos administracijos vadovo pavaduotoją A. A. - „sočiai prisivogė A.“, „A. buvo įvykdęs vagystę ketvirtais metais“, „melagis ir apgavikas“ 2013 m. spalio 23 d., Šiaulių apygardos teisme, teismo posėdžio metu, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-112-267/2013, tačiau nurodė, jog tai buvo jos nuomonė, kadangi ji buvo Pakruojo ūkininkų kredito unijos narė, 2004 m. šioje įstaigoje buvo įvykdyta vagystė, buvo dingę pinigai, jos pačios vyras ir kiti žmonės buvo apgauti paimant paskolas, apie įvykdytą vagystę buvo rašoma laikraščiuose, tokią savo nuomonę išsakė teismo posėdžio metu, kuriame pats A. A. nedalyvavo, buvo tik proceso dalyviai, jokių pašalinių asmenų nebuvo. Tokias kaltinamosios R. V. nurodytas aplinkybes patvirtina pateiktas Šiaulių apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-112-267/2013 2013 m. spalio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas, kuriame užfiksuota, jog posėdyje be R. V., advokatų ir dviejų trečiųjų asmenų, jokių kitų proceso dalyvių teismo posėdyje nedalyvavo. Tai, kad A. A. R. V. išsakytus žodžius sužinojo iš advokatės D. B., patvirtino pats posėdžio metu apklaustas A. A.. Jokių kitų duomenų apie tai, kad R. V. išsakytus žodžius būtų sužinoję pašaliniai asmenys, byloje nėra. Be to, tokio pobūdžio išsakyti teiginiai šioje konkrečioje situacijoje laikytini R. V. nuomone. Tai, kad Pakruojo ūkininkų kredito unijoje buvo įvykdyta vagystė, patvirtino posėdžio metu apklausta tiek pati kaltinamojo R. V., tiek nukentėjusysis A. A. bei apklausta liudytoja Asta E. R., dirbusi Pakruojo ūkininkų kredito unijoje vyr. finansininke, patvirtindama, kad ji pati iš pradžių buvo įtariama 116,5 tūkst. litų pinigų vagyste, bet teismas ją išteisino. Tai, kad Pakruojo ūkininkų kredito unijoje buvo įvykdyta vagystė buvo rašoma ir spaudoje – tai patvirtina byloje pateiktų laikraščių straipsnių – „Ekstra“ 2006-12-04 Nr.10, „Lietuviškas smulkiosios bankininkystės modelis – milijonas už garbės žodį“, 2007-05-29 „Vakaro žinios“ – „Juodi debesys užtemdė kredito unijos padangę“, 2010-07-30 Nr.56 ‚Akistata“- „Kaip pavogti milijoną“ – kopijos. Tai, kad R. V. buvo žinomos kitos aplinkybės, susijusios su faktais, kai žmonės pasirašydavo neaišku kokius dokumentus, ką R. V. suprato kaip apgaulę, patvirtino posėdžio metu apklausti liudytojai A. P. ir D. D.. Šios aplinkybės rodo, kad R. V., išsakydama kaltinime nurodytus žodžius apie A. A. teismo posėdžio metu negirdint kitiems pašaliniams asmenims bei pačiam A. A., esant jų tarpusavio konfliktiškiems santykiams, turėdama tam tikrą informaciją, nors ir neetiškais žodžiais, išreiškė savo nuomonę, ir tai padarė neturėdama tikslo apšmeižti A. A..

Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad R. V. nepadarė jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 1 dalyje ir ji išteisintina.

Atsižvelgiant į tai, kad R. V. išteisintina nes, nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str. 1d., A. A. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3d., 2 p.).

Byloje R. V. pateikė pinigų priėmimo kvitą (49 b.l.), patvirtinantį, jog advokatei už teisinę pagalbą šioje byloje ji sumokėjo 400 Lt (keturis šimtus) litų bei prašė juos priteisti iš A. A.. Atsižvelgiant į tai, kad šias išlaidas R. V. patyrė dėl A. A. kreipimosi privataus kaltinimo tvarka į teismą, kad šioje byloje ji išteisintina, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 6 dalimi šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš A. A..

R. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina.

Pateikta skaitmeninė laikmena su garso įrašu nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina advokatei D. B..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

R. V. išteisinti, nepadarius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje, požymių.

A. A. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.

Priteisti R. V. naudai iš A. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 400 Lt (keturis šimtus litų) proceso išlaidų už advokato teisinę pagalbą R. V..

R. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Skaitmeninę laikmeną su garso įrašu nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti advokatei D. B..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.