Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-02-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-73-417-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-23
Bylos Nr.
1A-73-417-2012
Teisminio proceso Nr.
1-85-1-00399-2010-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Eduardas Maškevičius (pirm.), Dalius Jocys, Valentinas Janonis
Nuteistasis
E. J., A. P.
Advokatai
Piotras Orlovas
Kategorijos

Pranešėjas E. Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-73-417/2012

Teisminio proceso Nr. 1-85-1-00399-2010-9

Teisėja G. Gudžiūnienė Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.1.1., 1.2.23.2.

(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. vasario 23 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,

teisėjų Valentino Janonio, Daliaus Jocio,sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,dalyvaujant prokurorei Vaidai Pužauskienei,nuteistiesiems E. J., E. J., A. P.,jų gynėjams advokatams Piotrui Orlovui, Mindaugui Kepeniui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. J., E. J. ir A. P. apeliacinius skundus dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio, kuriuo E. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos BK 260 str. 1 d. ir nuteistas trejų metų laisvės atėmimo bausme, atliekant ją pataisos namuose.

E. J. pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. P. pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 1 d. ir nuteistas septynerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirta bausmė subendrinta su Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-11-16 nuosprendžiu paskirta ir iš dalies atlikta bausme ir A. P. galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams, atliekant ją pataisos namuose.

Skundžiamuoju nuosprendžiu vadovaujantis BK 93 str. nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 22 str. 1 d., 259 str. 1 d., atleista O. V., skiriant jai auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą, tačiau dėl jos apeliacinis skundas nepaduotas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

nuteistieji E. J., E. J. ir A. P. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 260 str. 1 d. už tai, kad:

E. J. 2010 m., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, duomenys neskelbtini, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įsigijo psichotropinės medžiagos amfetamino 0,177 g, metamfetamino 0,397 g ir piperazino 0,049 g, iš kurių 2010 m. gegužės 11 d., apie 12 val. 40 min., 0,233 g psichotropinės medžiagos metamfetamino jo prašymu brolis E. J. pardavė A. P., o likusį kiekį psichotropinės medžiagos, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė savo namuose, esančiuose duomenys neskelbtini, iki 2010-05-11, kai kratos metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

E. J. 2010 m. gegužės 11 d., apie 12 val. 40 min., duomenys neskelbtini, brolio E. J. prašymu savo namuose, esančiuose duomenys neskelbtini, pardavė A. P. 0,233 g psichotropinės medžiagos metamfetamino.

A. P. 2010 m. gegužės 11 d., apie 12 val. 40 min., duomenys neskelbtini, turėdamas tikslą parduoti psichotropines medžiagas, iš E. J. neteisėtai įsigijo 0,233 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, kurią perdavė E. J., ketindamas jas parduoti O. V., tačiau 2010-05-11 13 val. 10 min. Tauragės m., Tilžės pl., jį sulaikius Tauragės apskrities VPK pareigūnams, paketą su psichotropine medžiaga metamfetaminu nurijo, tačiau Tauragės apskrities ligoninėje, esančioje V. Kudirkos g. 2, Tauragės m., paketas buvo išimtas iš skrandžio.

Šalies argumentai

Nuteistasis E. J. pateiktame apeliaciniame skunde prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nuosprendį pakeisti dėl paskirtos per griežtos bausmės. Nurodo, kad teismas nepagrįstai priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį rėmėsi jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kadangi savo broliui Erenijui nebuvo sakęs ir jis nežinojo, kad psichotropines medžiagas A. P. perduoda jo (E. J.) prašymu. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu apkalbėjo savo brolį, kadangi buvo pažadėta, davus tokius parodymus, neskirti kardomosios priemonės suėmimo ir po tokių parodymų buvo išleistas iš areštinės. Buvo įsitikinęs, kad teisme duoti parodymai nekels abejonių ir brolis E. J. nebus nuteistas.

Akcentuoja, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padaręs jam inkriminuojamą veiką, davė išsamius parodymus ir padėjo tyrimui, kiek galėjo išaiškinti narkotinių medžiagų prekeivius. Anksčiau niekada nebuvo teistas, nuo padaryto nusikaltimo praėjo beveik pusantrų metų, suprato padaręs didelę klaidą dėl to labai gailisi. Mano, kad jam yra paskirta aiškiai per griežta laisvės atėmimo bausmė.

Šalies argumentai

Nuteistasis E. J. pateiktame apeliaciniame skunde prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio dalį, kurioje jis pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 1 d., panaikinti ir jam priimti naują – išteisinamąjį – nuosprendį. Nurodo, kad teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį jo kaltę grindė išimtinai tik jo paties ir brolio Ernesto parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo išgauti panaudojant psichologinį smurtą – grasinant suimti. Pažymi, kad buvo apklausinėjamas nedalyvaujant advokatui. Iš tikrųjų nežinojo, kad jo brolis Ernestas prekiauja narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Akcentuoja, kad pats jų niekada nevartojo ir nežino, kaip jos atrodo. Įvykdė tik brolio prašymą atvykusiam į namus A. P. paduoti du maišelius iš stalčiaus, tačiau net neįtarė, kad juose gali būti narkotinės medžiagos. Atkreipia dėmesį, kad nė vienas teisiamojo posėdžio metu ištirtas įrodymas nepatvirtino teismo išvados, kad A. P. perduodamas minėtuosius maišelius, žinojo, kad juose buvo narkotinė ar psichotropinė medžiaga. Todėl mano, kad skundžiamas nuosprendis jam turėtų būti panaikintas ir priimtas naujas – išteisinamasis nuosprendis.

Nuteistasis A. P. pateiktame apeliaciniame skunde prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nuosprendį pakeisti ir jo veiką perkvalifikuoti į BK 259 str. 1 d. Nurodo, kad teismas paviršutiniškai vertino kaltinamosios O. V. ir liudytojų parodymus bei nenustatė akivaizdžių prieštaravimų tarp minėtų parodymų, todėl nepagrįstai jais rėmėsi, priimdamas apkaltinamąjį teismo nuosprendį.

Anot apelianto A. P., O. V. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, nes pastaroji 2010 m. gegužės 12 d. 9.45–10.15 bei 14.30–15.30 val. atliktų apklausų metų metu nurodo visiškai kitokias gegužės 11 d. aplinkybes, t. y. kur pastaroji tądien buvo, ką veikė. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pirminės apklausos metu O. V., apklausiama kaip liudytoja, visiškai nekalbėjo apie ketinimą iš A. P. įsigyti metamfetamino, nebuvo jokios kalbos apie narkotines medžiagas. Tuo tarpu, praėjus kelioms valandoms, apklausiama jau kaip įtariamoji, O. V. davė visiškai kitokius parodymus, melagingai apkalbėdama ir kaltindama apeliantą. Tačiau parodymų pakeitimo aplinkybės nebuvo aiškinamos.

Be to, apeliantas A. P. pažymi, kad 2011 m. rugsėjo 20 d. teismo posėdžio metu buvo peržiūrėti ir išklausyti anksčiau nurodytų O. V. apklausų vaizdo ir garso įrašai. Nebuvo leista gynėjui užduoti klausimų. Iš jų matosi, kad galbūt O. V. nebuvo užtikrinta teisė į gynybą, pažeista nepilnamečių liudytojų apklausos tvarka. Todėl nuteistojo A. P. nuomone, dėl išvardytų procesinių pažeidimų 2011-05-12 įtariamosios apklausos protokolą teismas turėjo vertinti kritiškai ir vadovautis pirminiais O. V., apklaustos kaip liudytojos, parodymais.

Taip pat apeliantas A. P. pažymi, kad teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo K. I. parodymais, nes jie nebuvo patikrinti pirmosios instancijos teismo posėdyje. Yra įsitikinęs, kad šį liudytoją buvo būtina apklausti teisiamajame posėdyje, nes jo parodymai yra nenuoseklūs ir prieštarauja kitų liudytojų parodymams būtent dėl aplinkybių, ar O. V. pažinojo nuteistąjį A. P., ar žinojo, kad pastarasis užsiima narkotinių medžiagų platinimu, ar matė, kaip A. P. buvo perduodami pinigai, nes K. I. ir O. V. parodymai dėl šių aplinkybių kardinaliai skiriasi.

Akcentuoja, kad ikiteisminio tyrimo metu 2010 m. gegužės 12 d. apklausiamas L. G. parodė, kad jie su K. I. ir O. V. atvažiavo jo (A. P.) paimti ne prie M. Mažvydo pagrindinės mokyklos, kaip nurodė K. l. ir O. V., bet į T. I. gatvę. Taip pat šios apklausos metu L. G., vienintelis iš apklaustų įvykio liudytojų, nurodė akivaizdžiai tikrovės neatitinkančią aplinkybę, jog policijos pareigūnams sustabdžius K. I. vairuojamą automobilį, jis matė, kaip A. P. plėšė kažkokį polietileninį maišelį ir kažką iš jo pylė į sidro skardinę. Tačiau specialisto išvadoje Nr. 140-(4077)-lS 1-5292 konstatuojama, kad, skysčio iš skardinės su užrašu „Cider Kiss BLUEBERRY“, 2010-05-12 rastos liudytojo I,. G. nurodytoje vietoje, sudėtyje narkotinių ar psichotropinių medžiagų nėra. Be to, nuteistasis nurodo ir tai, kad liudytojas L. G. teismo posėdžio metu akivaizdžiai abejojo, ar važiuojant iš Lauksargių buvo kalbama apie narkotinių medžiagų įsigijimą.

Nuteistojo A. P. įsitikinimu, teismas turėjo įvertinti, kad jis yra įrašytas narkologinėje ir psichiatrinėje įskaitoje, todėl metamfetaminą įsigijo asmeniniam vartojimui. Be to, teismas neįvertino, kad visi apklausti liudytojai patvirtino tą aplinkybę, kad K. I.jį vežė į autolaužyną ir kartu paprašė K. I., kad pavežtų iki duomenys nesklebtini kaimo, kur asmeniniam vartojimui iš E. J. įsigijo metamfetamino. Todėl mano, kad jo veiksmai atitinka BK 259 str. 1 d. Nes byloje neįrodyta, kad narkotines medžiagas įsigijo parduoti O. V.. Mano, kad kaltė grindžiama neišsamiu bylos duomenų įvertinimu, kaltinantys įrodymai buvo vertinti atskirai nuo jų visumos.

Nuteistieji Ernestas ir E. J., nuteistasis A. P. ir jų gynėjai prašo pateiktus apeliacinis skundus tenkinti.

Pokurorė prašo nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų Ernesto ir E. J. bei A. P. apeliaciniai skundai atmestini.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Naikinti ar keisti jo apeliantų skunduose nurodytais motyvais teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas nurodė motyvus, kodėl mano, kad nuteistųjų Ernesto ir E. J. bei A. P. kaltė dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str. 1 d., padarymo įrodyta, ir šių išvadų apeliantų skundų argumentai nepaneigia.

Dėl E. ir E. J. pateiktų skundų argumentų

Nors nuteistieji J. teigia, kad iš tikrųjų E. J. nežinojo, kad E. J. prekiauja psichotropinės medžiagos ir E. J. 2010 m. gegužės 11 d., apie 12 val. 40 min., 0,233 g psichotropinės medžiagos metamfetamino brolio E. J. prašymu maišelius atidavė į namus atvykusiam A. P., teisėjų kolegija, ištyrusi faktinius bylos duomenis, netiki šia nuteistųjų J. iškelta versija. Manytina, kad ji tėra apeliantų J. pasirinkta gynybos taktika siekiant, kad bent vienas iš brolių, t. y. E. J., išvengtų baudžiamosios atsakomybės.

Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios pagrįstai leistų tikėti E. J. nurodytomis aplinkybėmis, jog jis bijodamas būti suimtas, būtų pasiryžęs apkaltinti savo brolį E. J. sunkaus nusikaltimo padarymu, nors realiai nebūtų net nutuokęs, kuo verčiasi brolis ir kas konkrečiai yra maišelyje, kurį pastarasis paprašė atiduoti į namus atvyksiančiam nepažįstamam žmogui A. P., ir iš A. P. paimtų atitinkamą sumą pinigų.

Ernestas ir E. J. yra broliai, kurie, kaip matyti iš faktinių bylos duomenų, nebuvo susipykę, bendravo draugiškai, maža to, gyveno kartu pas tėvus, viename kambaryje. Todėl teisėjų kolegija netiki, kad vien tik siekdamas nebūti laikinai sulaikytas, E. J. būtų lengvabūdiškai apkaltinęs brolį Ernestą sunkiu nusikaltimu, aiškiai suvokdamas, jog už tokio pobūdžio nusikaltimų darymą artimam žmogui grės itin griežta baudžiamoji atsakomybė. Teisėjų kolegijos nuomone, būtent ikiteisminio tyrimo metu duoti E. J. parodymai atitinka faktinius bylos duomenis. O būtent, kad ikiteisminio tyrimo metu E. J. parodymus duoda savo noru, nieko neverčiamas, Piktupėnų k. Pagėgių sav. gyvena kartu su tėvais ir broliu Ernestu, su broliu būna viename kambaryje. Žino, kad jo brolis apie metus parduoda narkotines medžiagas. Jis jam niekada nepadeda parduoti ir apie tai nieko nežino. Iš kur jis gauna narkotinių medžiagų, nežino, nes niekada neklausė. Kur namuose jis laikydavo parsivežtas narkotines medžiagas, nežino, nes nesidomėjo. Kam jis jas parduodavo, taip pat nežino. 2010-05-11 brolis Ernestas buvo darbe. Kiek buvo valandų nepamena, bet apie pietus. Jam paskambino brolis Ernestas ir paprašė, kad jis parduotų narkotines medžiagas. Jis jam atsakė, kad nieko nenori su tuo turėti bendro. Brolis labai prašė, nes sakė, kad atvažiuos iš Tauragės. Jis sutiko. Jis broliui pasakė, kad kur yra padėtos narkotinės medžiagos ir kiek pinigų paimti. Po kiek laiko į namus atvažiavo aukštas jam nepažįstamas vaikinas. Vaikiną matė pirmą kartą. Vaikinas atėjo pas juos į namus ir pasakė, kad atvažiavo iš Tauragės. Erenijus iš kambario, iš stalčiaus paėmė du nedidelius maišelius su milteliais. Kokia maišeliuose buvo narkotinė medžiaga, nežino. Padavė nepažįstamam vaikinui ir jis sumokėjo iš viso 20 Lt, jis padėjo pinigus į stalčių. Nurodė, kad kartais vartoja pats narkotines medžiagas, šių medžiagų turėjo savo namuose, nes jas laikė brolis E. J..

Nuteistojo E. J. pastarieji parodymai aiškiai rodo, kad apeliantas galbūt ir nežinojo, kokią konkrečiai psichotropinę (narkotinę) medžiagą įvykio dieną perduoda atvykusiam A. P., tačiau aiškiai suvokė, kad tai nėra legali, laisvai civilinėje apyvartoje esanti prekė, ir žinojo, ką paduoda atvykusiam vaikinui. Tokią išvadą apygardos teismui leidžia daryti ir aplinkybė, kad, kaip matyti iš J. namų 2010-05-11 kratos metu rastų ir paimtų maišelių su milteliais, (t. 1b. l. 10–11), pastarieji buvo permatomi, matėsi, kad jų viduje yra baltos spalvos milteliai. Teisėjų kolegijos nuomone, E. J. amžius, išsilavinimas bei socialinė branda aiškiai buvo pakankama, kad suvoktų, ką perduoda atvykusiam asmeniui A. P. ir kodėl pastarasis už tai sumoka pinigus. Juolab, kad iš 2010-07-14 protokolo dėl operatyvinių veiksmų atlikimo (b. l. 38–39), t. y. iš pokalbių tarp E. J. ir E. J. matyti, kad E. J. nurodo broliui E. J. parduoti P. 2 gramus. Tai, kad E. J. buvo aišku apie ką kalba brolis Ernestas, patvirtina E. J. ikiteismnio tyrimo metu duoti parodymai, kad jam buvo žinoma, apie brolio vertimąsi psichotropinių( narkotinių) medžiagų realizavimu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad E. J. pirmąkart ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas 2010-05-11 praėjus vos kelioms valandoms po sulaikymo, ir pats išreiškė savo valią – sutiko būti apklausiamas advokatui nedalyvaujant, net atsisakė advokato paslaugų. Savo parodymus E. J. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Tuo tarpu kardinaliai kitokius parodymus, neigiant savo kaltę, būtent, kad jam buvo žinoma apie brolio veiklą, E. J. davė praėjus keturiems mėnesiams po šios apklausos, kai nuteistąjį ginti byloje buvo pasikviestas advokatas.

Šiuo konkrečiu atveju tikint E. J. parodymais, kad brolį jis 2010-05-11 apklausoje apkalbėjo tik siekdamas išvengti suėmimo, o tariamai tikrąsias įvykio aplinkybes nurodė 2010-09-16 apklausoje, dalyvaujant advokatui, lieka neaišku, dėl kokių aplinkybių E. J. nebeturėjo pagrindo tikėtis, ir kaip jis teigia, bijoti suėmimo, jei iš esmės pakeisdamas parodymus itin apsunkino savo padėtį, ikiteisminio tyrimo eigą, tuo ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams suteikdamas realų pagrindą manyti, jog broliai J. tiesiog tarpusavyje susitarė, kad kaltę prisiims vienas iš jų. Todėl teisėjų kolegijos įsitikinimu, būtent 2010-05-11 apklausos metu E. J. davė objektyvius parodymus ne dėl baimės būti sulaikytu, o tiesiog nespėjęs suderinti savo pozicijos su broliu, gynėju – gynybos plano. Todėl teisėjų kolegija mano, kad Erenijus ir E. J. veikė kartu, vienas kitam padėdami, ir abu žinojo apie vienas kito veiklą ir jai neprieštaravo. Todėl daryti išvadą, kad E. J. nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 1 d., nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nurodė motyvus, kodėl netiki E. J. teisiamojo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis, jog jis nenutuokė, ką paduoda A. P.. Teisėjų kolegijos nuomone, būtent ikiteisminio tyrimo metu duoti E. J. parodymai atitinka faktines 2010- 05-11 įvykio aplinkybes, įvykių seką. O būtent, kad kiekvieno iš nuteistųjų ir O. V. atlikti veiksmai yra tarpusavyje susiję: O. V. išreiškia norą K. I. įsigyti metamfetamino, o šis susisiekia su A. P. ir “suveda” O. V. su A. P.. Šis norėdamas įsigyti metamfetamino kreipiasi į E. J., o pastarasis duoda pavedimą broliui E. J. parduoti “prekę” į namus atvyksiančiam asmeniui- A. P. ir iš pastarojo paimti pinigus.

Pirmosios instancijos teismas E. J. skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, jog jis praeityje neteistas. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tačiau E. J. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie sunkių nusikaltimų, todėl buvo nuspręsta skirti realią laisvės atėmimo bausmę. Kaip matyti, apylinkės teismas E. J. paskyrė trejus metus laisvės atėmimo. Tuo tarpu BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatyta, kad asmeniui už šios sunkios tyčinės nusikalstamos veikos padarymą gali būti paskirta nuo dvejų iki aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė. Taigi akivaizdu, kad E. J. buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, itin artima BK 260 str. 1 d. sankcijos minimumui. Todėl įvertinant anksčiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija nemano, kad paskirtoji bausmė yra aiškiai per griežta ir švelninti jos nėra teisinio pagrindo.

Dėl A. P. apeliacinio skundo argumentų

Nuteistasis A. P. didelį dėmesį savo kaltės paneigimui skiria nuo baudžiamosios atsakomybės atleistos O. V. parodymams.

Nuo baudžiamosios atsakomybės atleista O. V. galbūt ne visiškai tiksliai nurodė, kur įvykio dieną buvo ir kaip susisiekė su A. P.. Tačiau aplinkybes, kokiu tikslu K. I. skambino A. P. ir kodėl su juo susitiko, nurodė visų apklausų metu aiškiai ir tiksliai. Ir šiuos liudytojos parodymus patikslina ir papildo liudytojo K. I. parodymai, duoti ne tik ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją, bet jį apklausus apeliacinės instancijos teisme.

Analizuojant O. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ją apklausus kaip liudytoją, ji davė itin abstrakčius parodymus apie 2010- 05-11 įvykius ir aplinkybes, susijusių su psichotropinėmis medžiagomis, neminėjo apskritai jokių, t. y. nei neigė, nei patvirtino, kad tarp K. I., M. P. ir jos buvo kažkokia kalba apie psichotropines medžiagas. Todėl šiuo atveju negalima sutikti su apelianto A. P. teiginiu, jog ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja O. V. nekalbėjo apie ketinimą iš A. P. įsigyti metamfetamino.

Tačiau, kaip matyti, būtent išsamius parodymus O. V. davė į bylą įstojus gynėjai S. Jorudienei, kai O. V. buvo įteiktas pranešimą apie įtarimą. O. V. parodė apie 2010 m. gegužės 11 d. eigos aplinkybes, kaip ir kada ji susitiko tiek su K. I., tiek ir su A. P.. Kur su vaikinais važiavo, apibūdino vietų, kuriose buvo, ką veikė A. P., kaip pastarasis elgėsi, kai K. I. vairuotą automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Šiuos parodymus O. V. iš esmės patvirtino 2010-05-14 apklausiama Tauragės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo bei analogiškas aplinkybes nurodė apklausiama teisiamojo posėdžio metu.

Netikėti šiais išsamiais O. V. parodymais teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Kaip ir neturi pagrindo sutikti su apelianto A. P. teiginiu, kad galbūt O. V. apklausų metu nebuvo užtikrinta teisė į gynybą. Aplinkybė, kad apie ketinimą iš A. P. įsigyti psichotropinės medžiagos, vadinamos „amfos“, O. V. prakalbo tik apklausiama kaip įtariamoji, visiškai logiškai paaiškinama tuo, jog O. V., kai gynėja S. Jorudienė šiai suteikė visapusišką ir profesionalią teisinę gynybą, suvokė, kad nuoširdus faktinių aplinkybių nurodymas tik padės palengvinti susidariusią nepalankią situaciją ir galimą griežtą baudžiamąją atsakomybę. Todėl tiesiog apsisprendė nemeluoti ir nuoširdžiai pripažino kaltę. Būtent toks O. V. elgesys ir buvo tinkamai apylinkės teismo įvertintas – O. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad pastaroji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Kadangi O. V. nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 1 d. 259 str. 1 d., padarė būdama nepilnametė, nusikalto pirmą kartą ir, kaip minėta, pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikaltimą, todėl jai apylinkės teismas taikė BK 93 str. ir ją nuo baudžiamosios atsakomybės atleido.

Pažymėtina, kad asmens apsisprendimas pripažinti kaltę ir iš to kylantis nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo negali būti vertintina kaip aplinkybė, leidžianti teigti, kad pastarasis keičia savo parodymus. Ir todėl jo parodymai turi būti laikytini kaip neobjektyvūs ar nepatikimi. Juolab, kad, kaip minėta, šiuos O. V. parodymus papildo liudytojo K. I. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai bei apeliacinės instancijos teisme nurodytos aplinkybės. O būtent ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui duodamas parodymus K. I. parodė, kad su A. P. susisiekė O. V. prašymu, nes O. V. norėjo įsigyti narkotinių medžiagų. Susitikus su A. P. jo paprašytas važiavo iki „laužyno“ įsigyti detalių. Po to A. P. liepus važiavo į Piktupėnų kaimą. Andrius iš automobilio išlipo vienas ir nuėjo į kažkokį namą. Kai A. P. grįžo, nieko nesakė. Taip pat K. I. parodė, jog jis žino ir matė, kad O. V. A. P. davė pinigus, tačiau kiek, nežino. Ar A. P. davė ką O. V., nematė. Iš esmės analogiškus parodymus liudytojas K. I. davė ir jį apklausus apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegijos nuomone, vien tai, kad K. I. apeliacinės instancijos teisme neatsiminė tiksliai ar matė, kaip O. V. perdavė pinigus A. P., o šis O. V. metamfetaminą nepaneigia aplinkybės, kad K. I. su A. P. susisiekė būtent todėl, kad O. V. norėjo įsigyti psichotropinės medžiagos metamfetamino, nes faktinės bylos aplinkybės bei ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai logiškai paaiškina byloje nustatytų faktinių aplinkybių, rodančių A. P. veiksmų seką. O būtent, kad A. P. K. I. nuvežė į apelianto nurodytą vietą duomenys neskelbtini, kuriame, kaip nustatyta, ir yra brolių E. ir E. J. gyvenamoji vieta. Būtent metamfetamino 0,233 g E. J. 2010 m. gegužės 11 d., apie 12 val. 40 min., duomenys neskelbtini, brolio E. J. prašymu savo namuose, esančiuose duomenys neskelbtini, pardavė A. P.. Ir maišelį būtent su šia psichotropine medžiaga A. P. prarijo, kai buvo sulaikytas policijos pareigūnų, maišelis vėliau ligoninėje buvo išimtas iš A. P. skrandžio. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, nustatytos faktinės bylos aplinkybės aiškiai parodo, kad A. P. įsigytą metamfetaminą iš J. ketino parduoti O. V..

A. P. skunde analizuojama aplinkybė, kad liudytojas L. G. suklydo nurodydamas, kad A. P. kažką iš turėto maišelio pylė į sidro skardinę. Tačiau specialisto išvadoje Nr. 140-(4077)-lS 1-5292 konstatuojama, kad skysčio iš skardinės su užrašu „Cider Kiss BLUEBERRY“, 2010-05-12 rastos liudytojo I . G. nurodytoje vietoje, sudėtyje, narkotinių ar psichotropinių medžiagų nėra. Tai A. P. veikos teisiniam vertinimui pagal BK 260 str. 1d. įtakos neturi. Šioje byloje A. P. skundžiamuoju nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl to, kad jis 2010 m. gegužės 11 d., apie 12 val. 40 min., Pagėgių savivaldybėje, duomenys neskelbtini, turėdamas tikslą parduoti psichotropines medžiagas, iš E. J. neteisėtai įsigijo 0,233 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, kurią perdavė E. J., ketindamas jas paduoti O. V., tačiau 2010-05-11 13 val. 10 min. duomenys neskelbtini, jį sulaikius Tauragės apskrities VPK pareigūnams, paketą su psichotropine medžiaga metamfetaminu nurijo. Tauragės apskrities ligoninėje, esančioje duomenys neskelbtini, paketas buvo išimtas iš skrandžio. O L. G. išreikšta abejonė dėl pokalbio mašinoje apie psichotropinių medžiagų įsigijimą visiškai nepaneigia anksčiau išanalizuotų faktinių bylos aplinkybių, kurios, kaip minėta, įrodo, kad A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 1 d.

Nuteistojo A. P. manymu, tai, kad metamfetaminą pastarasis įsigijo savo reikmėms, įrodo byloje esanti pažyma apie jo įrašymą į narkologinę ir psichiatrinę įskaitą.

Iš byloje esančios VšĮ Tauragės rajono PSPC Psichikos sveikatos centro medicininio pažymėjimo matyti, kad A. P. yra įrašytas į centro įskaitą, diagnozė – organinis asmenybės sutrikimas, potrauminis sindromas, psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant amfetaminą, kanabioidus, priklausomybės sindromas. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, anksčiau aptartos aplinkybės, kurių teisėjų kolegija pakartotinai nevertina, aiškiai rodo, kad nors A. P. ir yra asmuo, vartojantis įvairias narkotines-psichotropines medžiagas ir net turintis priklausomybę, tačiau 2010-05-11 metamfetamino iš brolių J. įsigijo norėdamas jas parduoti O. V., o ne savo reikmėms.

Taigi aptarti bylos duomenys teisėjų kolegijai neleidžia sutikti su apeliantų brolių J. bei A. P. apeliaciniuose skunduose nurodytomis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į jas keisti (panaikinti) skundžiamąjį Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistųjų E. J., E. J. ir A. P. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Eduardas MaškevičiusTeisėjai Valentinas JanonisDalius Jocys