Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Sigitos Bieliauskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kurioje

G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, administracine tvarka nebaustas, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. 2016 m. balandžio 9 d. apie 10.00 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) namuose, šeimyninio ginčo metu, tyčia sudavė savo motinai B. V. B. ramentu tris kartus į pakaušį ir tris kartus į kairįjį petį, taip savo artimam giminaičiui – motinai B.V. B. sukėlė fizinį skausmą.

Pareiškus G. B. įtarimą pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir jį apklausus įtariamuoju, jis savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad B. V. B. yra jo motina. Su B.V. B. gyvena nuosavame name. 2016-04-09 apie 9.30 val. grįžo į namus iš parduotuvės. Parduotuvėje nusipirko du butelius degtinės po 0,5 l talpos bei kelias skardines alaus. Tik įėjus į namus motina pamatė, kad rankoje laiko butelį degtinės. B.V. B. nieko nesakiusi puolė ir bandė atimti butelį degtinės. Su motina susistumdė virtuvėje bei vienas kitą išvadino „debilais“. Po to atsisuko butelį degtinės ir gėrė, o motina bandė atimti degtinės butelį. B.V. B. bandydama atimti degtinės butelį įdrėskė jam lūpą. Leido motinai išpilti pusę butelio degtinės į kriauklę, tačiau ji išpylė ją visą. Dėl to apsistumdė. Supykęs neleido mamai išeiti iš virtuvės. Abu besistumdydami koridoriuje neišlaikė lygsvaros ir jis krito į fotelį, esantį koridoriuje, o ant jo užkrito mama. Kai abu atsikėlė paėmė mamos ramentų lazdą ir prirėmė ją prie jos krūtinę ir stūmė. Neatsimena kas vyko po to, nes tuo metu buvo neblaivus. Vėliau su mama dėl šio įvykio kalbėjosi ir mama pasakojo, kad jis tris kartus su ramento lazda jai trenkė į pakaušį ir tris kartus su ta pačia lazda trenkė jai į kairįjį petį. Šito įvykio neprisimena, bet taip galėjo pasielgti. Dėl savo tokio poelgio labai gailisi. Mano, kad šiems veiksmams įtakos turėjo girtumas ir pykčio priepuolis. Labai gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo, supranta, kad toks elgesys nepateisinamas. Dėl pavartoto smurto prieš savo mamą B. V. B. labai gailisi, jos atsiprašė. Šiuo metu su savo mama susitaikė, ji atleido (b.l. 34-35, 38-39).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo G. B. pilno prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., pilnai įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

Nukentėjusiosios B. V. B. parodymais, kad 2016-04-09 apie 10.00 val. sūnus grįžo į namus būdamas neblaivus, pradėjo konfliktuoti, nes jam neleido vartoti alkoholio. Į virtuvėje stovinčią kriauklę išpylė jo degtinę. Tuo metu jis leido pusę butelio degtinės išpilti, o išpylė visą. Tada sūnus neleido išeiti iš virtuvės, tarpusavyje susistumdėme. Besistumdant sūnus koridoriuje nugriuvo ant fotelio. Neišlaikydama lygsvaros, kadangi tuo metu sūnus laikė už dešinės rankos, griuvo ant jo. Atsikėlęs sūnus paėmęs ramentų lazdą, ją prirėmė prie jos krūtinę ir stūmė, tuo metu juto fizinį skausmą. Po to lazda apie tris smūgius sudavė į pakaušį ir apie tris smūgius į kairįjį petį. Nors tuo metu buvo apsivilkusi storą žieminę striukę, tačiau juto fizinį skausmą (b.l. 4, 16-17).

2016-04-09 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodoma, kad įvykio vieta yra Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini), pirmame bute. Butas yra pirmame namo aukšte, bei antrame aukšte. Įėjus pro namo duris patenkame į siaurą koridorių. Koridoriuje yra mediniai laiptai į antrą aukštą. Už laiptų, koridoriaus dešinėje pusėje yra durys į svetainę, sekančios kitos durys į miegamąjį. Koridoriaus priekyje yra patalpa – virtuvė. Virtuvė erdvi, nuo įėjimo, palei kairę virtuvės sieną yra orkaitė, spintelės, palei virtuvės kairę bei priekinę sienas stovi virtuvinis kampas su stalu bei dvejomis kėdėmis. Virtuvės centre stovi baras, stalas, o prie stalo stovi neįgaliojo vežimėlis. Palei dešinę virtuvės sieną stovi šaldytuvas, bei spintelės su kriaukle. Įvykio vietoje nusikalstamos veikos pėdsakų neaptikta, niekas nepaimta (b.l. 5).

2016-04-15 apžiūros protokolu, kuriame nurodoma, kad 2016-04-15 B. V. B. savanoriškai pateikė ramento lazdą. Apžiūros metu nustatyta: ramento lazdos rankena yra pilkos spalvos plastmasinė, ilgis 32 cm, rankenėlės ilgis 12 cm. Lazdos kotas metalinis, kurio ilgis 62 cm. Lazdos koto galas 6 cm. kuris yra pilkos spalvos plastmasinis. Apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta. Apžiūra baigta, ramento lazda nufotografuota ir gražinta savininkei B. V. B. (b.l. 23).

2016-04-09 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodoma, kad 2016 m. balandžio 9 d., 10.53 val. iš budėtojo buvo gautas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje. Nuvykus į vietą Panevėžio m., (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad 2016-04-09 apie 10.53 val. neblaivus sūnus G. B. namuose triukšmavo, vartojo alkoholį. B.V. B. su šlepete trenkė per galvą, apstumdė, neleido išeiti iš kambario kad neiškviestų policijos, grasino, kad užmuš. B.V. B. paaiškino, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas. G. B. aiškino, kad nieko nedarė. Prieš sodinant į tarnybinį automobilį G. B. nenorėjo atiduoti mobiliojo telefono, elgėsi agresyviai, todėl buvo panaudota spec. priemonė – antrankiai (b.l. 8-9).

VTMI specialisto išvada Nr. G 391/2016(05), kurioje nurodoma, kad B.V. B. apžiūros metu mechaninio sužalojimo požymių nenustatyta, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuojamas. Tikėtina, kad užduotyje nurodyto įvykio metu B.V. B. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (b.l. 20).

Neblaivumo patikrinimo testu, kuriame nurodoma, kad G. B. yra nustatytas 2,47 promilių girtumas (b.l. 59).

Kaltinamojo G. B. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., nes jis tyčia savo motinai B. V. B. sukėlė fizinį skausmą.

G. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos padarymo gailisi.

G. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, kas turėjo įtakos veikos padarymui.

Ikiteisminiame tyrime prokurorui pasiūlius G. B. užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, jis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 66-68).

Skiriant kaltinamajam G. B. bausmę, teismas atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį – jo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie tyčinių nesunkių nusikaltimų (Lietuvos Respublikos BK 11 str.), į kaltinamojo asmenybę – jis teisiamas pirmą kartą (b.l. 51-57), administracine tvarka nebaustas (b.l. 49-50), pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą nesilankė (b.l. 61), charakterizuojamas patenkinamai (b.l. 63), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, taip pat į kitus Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam paskyrus vieną iš Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytų švelnesnių alternatyvių bausmių rūšių – viešuosius darbus, skiriant baudžiamojo poveikio priemonę.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 420, 421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir paskirti 9 mėnesių viešuosius darbus, įpareigojant neatlygintinai dirbti 25 valandas per mėnesį visuomenės labui, iki išdirbs 225 valandas viešųjų darbų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., paskirtoji bausmė mažintina 1/3, skiriant G. B. galutinę bausmę - 6 mėnesių viešuosius darbus, įpareigojant neatlygintinai dirbti 25 valandas per mėnesį visuomenės labui, iki išdirbs 150 valandų viešųjų darbų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72² str., G. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti 6 mėnesius smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 66 str., 65 str., į bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2016-04-09 iki 2016-04-11 (2 paros), skaičiuojant 1 laikino sulaikymo parą už 6 valandas viešųjų darbų ir laikyti, jog G. B. atliko 12 valandų viešųjų darbų.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo G. B. palikti nepakeistas, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus - panaikinti.

Išaiškinti G. B., kad jis, nesutikdamas su viešųjų darbų paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.