- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-08
- Bylos Nr.
- I1-5814-320/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01419-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Irena Varžinskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų, Lietuvos valstybė
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas, ir J. S.) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos, patirtos laikotarpiu nuo 2019 metų vasario pradžios iki 2020 m. birželio 10 d., atlyginimą dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1-2) nurodė, kad atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Pravieniškių PN-AK) netinkamomis sąlygomis. Teigė, kad nebuvo užtikrintas nuteistųjų saugumas galimo gaisro atveju. Bausmės atlikimo metu jautėsi nesaugus, kadangi nuteistųjų gyvenamosiose patalpose neįrengti veikiantys iškvietimo mygtukai. Pareiškėjas patyrė didelius išgyvenimus, baimę, nemigą, nervinę įtampą, paranoją, emocinę depresiją.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą (b. l. 7-11) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę Pravieniškių PN-ANK antrame sektoriuje. Pažymėjo, kad įstaigoje yra parengtas veiksmų planas kilus gaisrui, iškabintos gaisrinės instrukcijos, įstaiga yra apsirūpinusi pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis. Dūmų detektoriai yra įsigyti ir šiuo metu sumontuoti ir veikia. Pripažino, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdyba Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba (toliau – ir Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba) 2019 m. balandžio 25 d. atliko Pravieniškių PN-AK antrojo sektoriaus priešgaisrinį techninį patikrinimą ir patikrinimo metu nustatė neatitiktis, kurios turi būti pašalintos, bet šių pažeidimų pašalinimo terminai dar nėra suėję. Taip pat pripažino, kad 2020 m. kovo 4 d. Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje buvo atliktas 2 sektoriaus 2 būrio gyvenamųjų namų neplaninis priešgaisrinis techninis patikrinimas, kurio metu buvo nustatyta analogiška neatitiktis kaip ir 2019 m. balandžio 25 d. priešgaisrinio techninio patikrinimo metu. Nurodė, kad pagal įstatymą nenumatytas iškvietimo mygtukų įrengimas lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamosiose patalpose. Pareiškėjas, atlikdamas bausmę antrame sektoriuje, ginčo laikotarpiu į Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl psichinės sveikatos sutrikimų ar kitokių negalavimų, patirtų dėl netinkamų buitinių kalinimo sąlygų, nesikreipė. Teigė, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip konkrečiai paskaičiuotas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė laikotarpiu nuo 2019 metų vasario pradžios iki 2020 m. birželio 10 d. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas bausmę atliko Pravieniškių PN-ANK antrame sektoriuje nuo 2019 m. vasario 11 d., todėl ginčo laikotarpis yra nuo 2019 m. vasario 11 d. iki 2020 m. birželio 10 d.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Dėl iškvietimo mygtuko.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad neturtinę žalą sukėlė tai, jog gyvenamojoje patalpoje neįrengtas veikiantis iškvietimo mygtukas.
Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimai, patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisnumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ nenumato iškvietimo mygtukų įrengimo lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamosiose patalpose. Nustatyta, jog pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atliko paprastosios grupės sąlygomis, todėl iškvietimo mygtuko įrengimas gyvenamojoje patalpoje nenumatytas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų susidūręs su grėsme, kurios būtų buvę galima išvengti pasinaudojus iškvietimo mygtuku, ar dėl to patyręs kitokių nepatogumų. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo Pravieniškių PN-AK metu vertė pasinaudoti iškvietimo mygtuku. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl neįrengto iškvietimo mygtuko kreipėsi su skundais ar prašymais į administraciją. Pareiškėjo teiginiai, jog jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti iškvietimo mygtuku, vertintini kaip deklaratyvūs ir nėra pagrindo pripažinti, kad dėl veikiančio iškvietimo mygtuko neįrengimo pareiškėjas patyrė išgyvenimus, galinčius būti pagrindu neturtinei žalai atlyginti.
Dėl priešgaisrinės saugos taisyklių laikymosi.
Pareiškėjas teigė, kad neturtinę žalą sukėlė ir tai, jog Pravieniškių PN-AK antrame sektoriuje ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrintas priešgaisrinės saugos taisyklių laikymasis.
Atsakovės atstovo atsiliepime nurodyta, jog, siekiant užtikrinti tinkamą nuteistųjų evakavimą gaisro atveju, Pravieniškių PN-AK parengė ir su Priešgaisrinė gelbėjimo tarnybos pareigūnais suderino personalo veiksmų planą kilus gaisrui; įstaigoje parengti evakavimo planai ir gaisrinės instrukcijos; patalpos aprūpintos pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais), kurie laikomi kontrolės ir praleidimo punktuose bei direktoriaus budinčiojo padėjėjo kabinete. Yra įrengtos gaisrinės kopėčios nuteistiesiems evakuoti. 2020 m. birželio 18 d. buvo įsigyti dūmų detektoriai, kurie šiuo metu sumontuoti ir veikia (b. l. 19). Taip pat Pravieniškių PN-AK pripažino, kad Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba 2019 m. balandžio 25 d. atliko Pravieniškių PN-AK antro sektoriaus priešgaisrinį techninį patikrinimą ir patikrinimo metu nustatė neatitiktis, kurių pašalinimo terminas dar nėra suėjęs ir kurios dar nėra pilnai pašalintos. Be to, Pravieniškių PN-AK pripažino, kad 2020 m. kovo 4 d. Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje buvo atliktas 2 sektoriaus 2 būrio gyvenamųjų namų neplaninis priešgaisrinis techninis patikrinimas, kurio metu buvo nustatyta analogiška neatitiktis kaip ir 2019 m. balandžio 25 d. priešgaisrinio techninio patikrinimo metu. Atsakovės atstovas nepateikė įrodymų, kad yra išimtinių aplinkybių, trukdančių pašalinti nustatytas neatitiktis.
Pagal nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK pažeidė Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 147, 68, 88.5, 144,144.2, 424, 410 punktus. Atkreiptinas dėmesys, kad dūmų detektoriai buvo įsigyti tik 2020 m. birželio 18 d., tai yra po ginčo laikotarpio, todėl jų įsigijimas ir įrengimas neturi įtakos nagrinėjamam skundui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, atsakovės atstovo nurodytos aplinkybės, kad kilus gaisrui yra suderintas personalo veiksmų planas, parengti evakavimo planai ir gaisrinės instrukcijos, patalpos aprūpintos pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais), bei yra įrengtos gaisrinės kopėčios nuteistiesiems evakuoti, nepašalina atsakovės atstovo padaryto pažeidimo, kadangi priešgaisrinės saugos taisyklių laikymasis yra privalomas pagal teisės aktus.
Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, konstatuotina, jog pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo aspektu, kad 486 paras buvo kalinamas Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų neatitinkančiose patalpose.
Teismui nekyla abejonių, kad dėl atsakovo veiksmų (neveikimo) pareiškėjas galėjo patirti nepatogumus, išgyvenimus, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Nagrinėjant reikalavimą dėl žalos atlyginimo, svarbu nustatyti ne vien tik neteisėtus institucijos veiksmus, bet ir kaip jie įtakojo pareiškėjo teisių apimtį.
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Pažymėtina, kad šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas įkalinimo pataisos namuose sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 straipsnio 6 punktas). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Administracinėse bylose Nr. A2-718/2007 ir Nr. A146-601/2013 LVAT teisėjų kolegija taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui šiose bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustatęs, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl jo skunde nurodytų pažeidimų į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administraciją nesikreipė, daro išvadą, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška, todėl yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais atmestinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo J. S. teisė į tinkamas bausmės atlikimo sąlygas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 11 d. iki 2020 m. birželio 10 d. neužtikrinus bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų.
Kitą skundo dėl neturtinės žalos atlyginimo dalį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.