Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2017-03-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-276-882/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-03-03
Bylos Nr.
1-276-882/2017
Teisminio proceso Nr.
1-05-2-00284-2016-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audrius Sadauskas
Kaltinamasis
J. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-276-882/2017Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00284-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.2.26.2; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 3 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Audrius Sadauskas, išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Almos Mikalauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje

J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini) Pakruojyje, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti pradinį išsilavinimą, netekėjusi, nedirbanti, darbo biržoje neregistruota, gyvenanti (duomenys neskelbtini) Pakruojyje, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. A. 2016-08-21, tiksliai nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini) mieste, viešojoje vietoje – parke esančioje pavėsinėje, kartu su R. D. (kuri atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu), įžūliu elgesiu, tyčia, delnais, kumščiais ir kojomis suduodant nukentėjusiajam M. G. ne mažiau 10 kartų į įvairias kūno vietas, po to nukentėjusiajam M. G. išbėgus iš pavėsinės ir jį pasivijus, iš pastarojo rankų atimant jam priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy“, 15 € vertės, jį metant į žemę ir sudaužant, po to dar suduodant nenustatytą skaičių smūgių šiam nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, tuo sukeliant jam fizinį skausmą, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

J. A. kaltė įrodyta:

Kaltinamosios J. A. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose ji savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2016 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliai dienos nepamena, su savo drauge R. D. ėjo į (duomenys neskelbtini) miesto parką. Prieš tai, R. D. lygtai paskambino M. G. Netrukus po skambučio M. G. taip pat atėjo ir jie visi kartu nuėjo į parką, į pavėsinę. Ten R. pamatė savo pažįstamus ir pasiūlė prisijungti prie jų. Tikslių to vakaro aplinkybių papasakoti negali, kadangi buvo apsvaigusi nuo alkoholio, daug ko gerai nepamena. Kiek pamena, vartojant alkoholį kilo žodinis konfliktas tarp jos ir M. G., nes ji paprašė M. G., kuris sėdėjo tarp jos ir R., pakelti nukritusį žiebtuvėlį. M. G. atsisakė pakelti žiebtuvėlį nuo žemės ir prasidėjo žodinis konfliktas. Konflikto metu, negali nurodyti kuri pirma ji ar R., M. G. trenkė per veidą. Ji ir R. D. kumščiais bei kojomis pradėjo smūgiuoti M. G. į įvairias kūno vietas, smūgių sudavė daug, tačiau kiek, negali pasakyti. Kad kiti buvę asmenys suduotų smūgius M. G., iš tiesų nematė, taip anksčiau nurodė, kad pati išvengtų atsakomybės, jie bandė jas atitraukti, skirti nuo M. G. M. G. ištrūko ir vienas išbėgo iš pavėsinės, nematė, kad kas jį nusivytų. Bet ji pamatė, kad M. G. eidamas iš pavėsinės išsitraukė mobilaus ryšio telefoną ir pagalvojo, kad jis skambins policijos pareigūnams, kurį nusprendė iš jo atimti. Pribėgusi M. G. iš nugaros, staigiai paėmė jo mobilaus ryšio telefoną iš rankų ir metė į žemę. Nuo smūgio mobilaus ryšio telefono ekranas suskilo. Kitą dieną M. G. su savo sese D. buvo atvažiavę pas ją į namus ir teiravosi, kur yra telefonas. Ji ieškojo telefono parke, bet nerado. Todėl M. G. atidavė savo telefoną, taip pat “SAMSUNG GALAXY”, tikslaus pavadinimo nepamena, su naujomis kortelėms. Kaltę dėl M. G. sumušimo pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Įvykio metu buvo neblaivi, kai kurių įvykio aplinkybių gerai neatsimena, M. G. jokių pretenzijų jai nepareiškė, sutiko ir nori bylą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 80-82, 154-155, 168, 185).

Įtariamosios R. D. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kurios atžvilgiu byloje ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 38 straipsnio pagrindu, bei kuriuose ji parodė analogiškas įvykio aplinkybes, kaip ir kaltinamoji J. A., ir patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) parko pavėsinėje kartu su J. A. sumušė M. G. bei galėjo šiam jos kartu suduoti apie 10 smūgių, gal ir daugiau, sudavė ir delnais ir kumščiais, keletą kartų spyrė kojomis. Abi buvo neblaivios (b. l. 76, 132-133).

Nukentėjusiojo M. G. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis parodė, kad 2016-08-21 visą dieną vartojo alkoholį ir apie 17.00 val. nuėjo į miesto parką. Čia sutiko iš matymo pažįstamus 4 vaikinus ir 2 merginas. Tikslių to vakaro aplinkybių nepamena, buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 2,81 promilės). Nežino, ar jie jį pasikvietė, ar jis pats prie jų nuėjo. Visi gėrė alų. Kas ir kaip įvyko po to, dėl girtumo visko nepamena. Tik pamena, kad vykstant išgertuvėms staiga kažkas kažką pasakė ir jis pajuto keletą smūgių į galvą. Dėl kokių priežasčių jam trenkė, nežino, dėl girtumo pats nepamena kaip kas buvo, galėjo ką nors pats pasakyti ar bandyti kam nors trenkti. Muštynių metu jam iš kišenės iškrito mobilaus ryšio telefonas Samsung Galaxy, 15 € vertės, kaip iškrito jis nejuto, tačiau išėjęs iš parko jo pasigedo, dėl ko nusprendė kreiptis į policiją. Dėl telefono niekam jokių pretenzijų neturi, kitą dieną jį jam, nors ne jo buvusį, bet kitą, to paties modelio, grąžino mergina. Didelių sužalojimų nepatyrė, kaip vėliau paaiškėjo tik nosies sumušimą, nosies lūžis nebuvo konstatuotas, pats savo iniciatyva dėl to nebūtų kreipęsis į gydymo įstaigą, tai padarė pastūmėtas sesers D. G. ir nuėjo į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, buvo nuvežtas apžiūrai (tyrimams) į Šiaulius, po to paleistas gydytis ambulatoriškai, darbingumo neprarado, jokia materialinė žala jam nebuvo padaryta, fizinės žalos taip pat nejuto patyręs, todėl ir dėl sužalojimų niekam jokių pretenzijų neturi, jaučiasi gerai. Kiek prisimena, buvo sumuštas per du kartus. Po pirmo sumušimo jis atsikėlė nuo žemės ir ėjo namų link, jam išsitraukus telefoną, kažkas iš pavėsinės pradėjo šaukti, kad jis skambins policijai, dėl to tikriausiai jį pasivijo, jam smūgiavo ir (ar) spyrė bei atėmė telefoną. J. A., R. D. jokių pretenzijų neturi, jos jo atsiprašė, už sudaužytą telefoną žalą atlygino, jis pats niekur nesigydė, sukeltas fizinis skausmas greitai praėjo, žalos dėl to nepatyrė, civilinio ieškinio neteiks, merginoms atleido ir su jomis susitaikė (b. l. 25-27, 30-31, 40, 42-44, 54-55, 59-61, 63-64, 67).

Liudytojos Z. L. G. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose ji parodė, kad apie M. G. sumušimą ji sužinojo iš jo paties. Pasakojo, kad gėrė alkoholinius gėrimus (duomenys neskelbtini) miesto parke su iš matymo pažįstamais asmenimis. Išgertuvių metu įvyko konfliktas ko pasekoje susimušė ir prarado savo mobiliojo ryšio telefoną. Tikslesnių įvykio aplinkybių nežinanti (b. l. 69).

Liudytojos D. G. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose ji parodė, kad pas ją į namus atėjo girtas ir sumuštas brolis M. G., kuris paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) miesto parke jis susitiko su pažįstama mergina J. ir dar viena mergina, taip pat su šių merginų draugais ir visi parko pavėsinėje gėrė. Tikslių aplinkybių daugiau nenurodė, bet iš brolio pasakojimo suprato, kad jis sukonfliktavo su viena iš merginų, pasakojo, kad mušė du kartus, pavėsinėje ir kai ėjo namo, ir kai išsitraukė mobiliojo ryšio telefoną, kurį iš jo atėmė ir vėl sumušė. Po smūgių jis išbėgo iš parko. Sekančią dieną abu ėjo į policiją rašyti pareiškimo, miesto parke susitiko jai nepažįstamą merginą, kuri kalbėjo su M. G., susitarė, kad kitą dieną jam atneš telefoną (b. l. 71-73).

Liudytojo E. B. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis parodė, kad 2016 m., nei mėnesio, nei dienos nepamena, bet galėjo būti vasaros metas, kartu su draugais E. A. ir R., pavardės nežino, nuėjo į (duomenys neskelbtini) mieste esantį parką, kur yra medinė pavėsinė. Atėjo pažįstamas M. G., ėjo su dviem, jam nepažįstamomis merginomis. Būnant pavėsinėje, merginos pradėjo šaukti ant M. G., pradėjo jam trenkti delnais į veidą, mušė M. G. abi, kiti nei vienas iš jų į konfliktą nesikišo, viską stebėjo iš šono. Merginos įsisiautėjo, M. G. trankė jau nebe delnais, pradėjo ir kumščiais, po to ir spardyti. Viso sudavė M. G. apie 10 smūgių, tačiau tiksliai kiek nepasakys, nes smūgių neskaičiavo. Pamatę kaip merginos pradėjo spardyti M. G., E. A. merginoms pasakė, kad liautųsi ir tuo metu M. G. bėgte išbėgo iš pavėsinės, šaukė, kad kvies policiją. Kad M. G. neiškviestų policijos, merginos pradėjo jį vytis. Pabėgo M. G. kokį 20 metrų nuo pavėsinės, tačiau abi merginos čiupo jam iš rankų mobiliojo ryšio telefoną ir atėmė, kur jį padėjo, nepamatė, negali pasakyti, kuri tiksliai mergina atėmė telefoną, bet matė, kad metė jį į žemę, kai viena iš merginų metė į žemę telefoną, M. G. tuo metu pasileido bėgti, o abi merginos vytis. Jis tuo tarpu, kai merginos vijosi M. G., nuėjo pažiūrėti telefono, telefono detales surinko ir nusinešė į pavėsinę, norėjo jį surinkti ir grąžinti M. G. Jam surinkus telefoną, norėjo pabandyti jį įjungti, bet tuo tarpu į pavėsinę atėjo abi merginos, jei neklysta aukštesnė jam spyrė į rankas, pataikė tiesiai į telefoną ir jį jam išmušė iš rankų, telefonas kažkur krito į pievą, tačiau nei jis, nei jo draugai telefono neieškojo, ar ieškojo merginos, nematė, nes iš pavėsinės su draugais išėjo. Nei E. A., nei E., nei R., nei jis M. G. jokių smūgių nesudavė, nei žodžiais jam nieko nesakė. Jei jo draugai būtų sudavę kokius smūgius M. G., tikrai būtų matęs, nes visą laiką visi buvo pavėsinėje, netoli vienas kito. Įvykio metu nenukentėjo, tačiau asmeniškai jam nebuvo malonu stebėti merginų elgesį (b. l. 88-89).

Liudytojo R. G. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis parodė, kad 2016 m. rugpjūčio mėn., dienos nepamena, kartu su E. A., E. B. nuėjo į (duomenys neskelbtini) m. esantį parką, į ten esančią pavėsinę. Vėliau atėjo pažįstami iš matymo J., R. ir M., šių asmenų pavardžių nežino. Dar vėliau atėjo ir E. J. Pavėsinėje visi gėrė alkoholį, jis negėrė. Išgertuvių metu J. ir R. dėl kažko pradėjo konfliktuoti su M. G., jos pavėsinėje pradėjo rankomis smūgiuoti M. į veidą, kiek kartų sudavė nepasakys, matė, kad ir spardė. Jis, E. A., E. B. ir E. J. ramino merginas, bandė jas traukti nuo M., bet merginos buvo aršios, jos vis puolė M. Vienu tarpu, merginoms šiek tiek aprimus, M. išėjo iš pavėsinės, išėjo ir abi merginos, matė, kad J. iš M. atėmė mobiliojo ryšio telefoną ir metė į žemę, ar telefonas sudužo, nematė. Nematė, o gal nepamena, kad E. B. būtų nuėjęs ir į pavėsinę atsinešęs M. telefoną. Kai M., o jam iš paskos iš pavėsinės išėjo merginos, E. A., E. J. ir E. B. pasiliko kartu su juo pavėsinėje, su merginomis nėjo, todėl jokių smūgių M. G. jie nesudavė (b. l. 91-92).

Liudytojo E. A. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis parodė, kad kartu su draugais E. B., R. G. ir E. J. buvo (duomenys neskelbtini) mieste esančiame parke, pavėsinėje. Į pavėsinę atėjo pažįstamas M. G. su J. A. ir R. D. Pavėsinėje merginos pradėjo šaukti ant M. G., pradėjo jį delnais trankyti į veidą, mušė M. G. abi, jie nei vienas į jų konfliktą nesikišo. Merginos įsisiautėjo, M. G. trankė jau nebe delnais, pradėjo ir kumščiais, o ar spyrė, nepastebėjo. Kokį smūgių skaičių jam sudavė, negali pasakyti, smūgių neskaičiavo. Pamatę, kad merginos jau rimtai nusiteikę sumušti M. G., pasakė, kad liautųsi, dar jis ir kažkas iš jo draugų bandė jas atitraukti nuo M. G., ir vienu metu M. G. bėgte išbėgo iš pavėsinės, šaukė, kad kvies policiją. Merginos pradėjo jį vytis. Pabėgo M. G. kokį 20 metrų nuo pavėsinės, matė, kad J. A. čiupo iš M. G. rankų telefoną ir metė į žemę. B. nuėjo link tos vietos, kur J. A. metė telefoną, atsinešė ir bandė sudėti, bet atėjo abi merginos, jei neklysta J. A. spyrė į rankas E. B. ir pataikė tiesiai į telefoną ir jį jam išmušė iš rankų. Nei jis, nei E., nei R. M. G. jokių smūgių nesudavė, nei žodžiais jam nieko nesakė (b. l. 95-96).

2016-10-05 specialisto išvada Nr. G 1349/2016(04), kurioje konstatuota, kad M. G. objektyvių duomenų apie jo kūno sužalojimą nėra. VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje 2016-08-21 nustatytas nosies kaulų lūžis sužalojimu nevertinamas, kadangi diagnozė nebuvo patvirtinta objektyvaus radiologinio tyrimo duomenimis. Nesant objektyvių traumavimo požymių, nėra ir objektyvaus pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 21).

VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės 2017-01-18 raštu, kuriame nurodyta, kad M. G. tiriamo įvykio laiku šios ligoninės Radiologijos – endoskopijų skyriuje buvo atlikta galvos rentgenograma, patologinių pakitimų nenustatyta, bei nosies kaulų šoninė rentgenograma, aiškaus kaulų lūžimo nepastebėta (b. l. 23).

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešojoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009 ir kt.). Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, tačiau BK 284 straipsnio 1 dalis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nagrinėjamu atveju įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, teismas konstatuoja, kad veika kvalifikuota teisingai, nes kaltinamoji viešojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) miesto parke, esančioje pavėsinėje, kitų žmonių akivaizdoje, kartu su R. D., niekindama elementarias moralės bei elgesio normas, ignoruodama žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, įžūliu elgesiu, tyčia, delnais, kumščiais ir kojomis suduodant nukentėjusiajam M. G. ne mažiau 10 kartų į įvairias kūno vietas, po to nukentėjusiajam M. G. išbėgus iš pavėsinės ir jį pasivijus, iš pastarojo rankų atimant jam priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy“, 15 € vertės, jį metant į žemę ir sudaužant, po to dar suduodant nenustatytą skaičių smūgių šiam nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, tuo sukeliant jam fizinį skausmą, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes sukėlė aplinkiniams nemalonius pojūčius, buvo šiurkščiai pažeminti ir šokiruoti pamatyto vaizdo, visos šios aplinkybės rodo, jog kaltinamoji savo smurtiniais veiksmais prieš nukentėjusįjį sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, sukėlė neigiamas emocijas aplinkiniams, nesilaikė elementarių padoraus elgesio normų, kas neginčijamai patvirtina teisei priešingą kaltinamosios elgesį ir jos neteisėtus veiksmus, byloje surinkti įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamosios padarytos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams pagal BK 284 straipsnį įrodyti bei jos kaltei pagrįsti.

Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos gailisi, jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jos padarymui, tai patvirtino ir pati kaltinamoji duodama parodymus.

Prokuroras siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 284 straipsnį padarymą skirti kaltinamajai bausmę – baudą 6 MGL (225,96 €) dydžio. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamoji sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, neprieštarauja siūlomos bausmės rūšiai ir jos (dydžiui).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, teismas atsižvelgia į įstatymo reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Kaltinamoji neteista, 2015-03-23 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, jai susitaikius su nukentėjusiu asmeniu (BK 38 straipsnio pagrindu), ir byla jos atžvilgiu nutraukta (b. l. 137-141), dabar padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau smurtinio pobūdžio, nukreiptą į baudžiamojo įstatymo saugomas nedalomas gėrybes (vertybes) – viešąją tvarką, elementarias moralės bei elgesio normas, pagarbias žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, ir kito žmogaus sveikatą, kuri, teismo vertinimu, pasireiškė didžiausio pavojaus visuomenei forma – fiziniu smurtu prieš kitą žmogų, taip priverčiant jį išgyventi fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, o aplinkinius pasijusti nemaloniai, šiurkščiai, būti šokiruotiems, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. Kaltinamoji savo veiksmų neteisėtumą suprato, šį savo poelgį įvertino neigiamai, žadėjo ateityje labiau jį kontroliuoti ir tai padaryti ji turi potencialo, kadangi ji nėra linkusi nusikalsti, nesilaikyti įstatymų bei visuomenėje priimtų dorovės normų, yra jauno amžiaus, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 142-143), Pakruojo rajono savivaldybės Pirminės sveikatos priežiūros centro psichiatro ir (ar) priklausomybės įskaitoje nėra (b. l. 144), nedirbanti, darbo biržoje neregistruota (b. l. 146, 147). Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl nusikalstamos veikos laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi inkriminuotą nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi, jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jos padarymui. Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, trumpalaikius nukentėjusiajam sukeltus fizinius skausmus, kurie ilgalaikių ir komplikuotų padarinių jo sveikatai nesukėlė, atstatytą (reabilituotą) materialinį nuostolį nukentėjusiajam į jo teisėtą turtinį pareiškimą, mobilaus ryšio telefonas grąžintas, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamosios asmenybę charakterizuojančius duomenis ir jų visumą (savo kaltę pripažino, suprato netinkamai pasielgusi, žadėjo pasitaisyti ir ateityje laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų dorovės normų, nukentėjusiojo atsiprašė ir pastarasis jai jokių pretenzijų nepareiškė), teismas, atsižvelgdamas į kaltinamosios nuomonę (sutikimą) dėl bausmės rūšies parinkimo ir pritardamas prokuroro siūlymui, mano, kad kaltinamajai ir jos padarytai veikai galėtų būti adekvati sankcijose numatyta švelnesnė iš galimų alternatyvių bausmės rūšis – bauda (BK 47 straipsnis). Bausmės dydis nustatytinas mažesnis už bausmės vidurkį įstatyme (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi baudžiamoji byla išspręsta supaprastinto proceso tvarka ir užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus (b. l. 156-157).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. A. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti 6 MGL (225,96 €) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir J. A. skirti galutinę 4 MGL (150,64 €, vieno šimto penkiasdešimties eurų 64 ct) dydžio baudą.

Panaikinti J. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti J. A., kad nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ar jos dydžiu, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.

Teisėjas Audrius Sadauskas