- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-12
- Bylos Nr.
- eII-469-1189/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00323-2025-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gabrielė Kaktienė
- Kategorijos
- 1.4.8Turto konfiskavimas (ANK 29 str.)
- 16.11.9.2Kiti klausimai, susiję su transporto priemonės vairavimu neturint teisės vairuoti, vairavimu, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimu tokiam asmeniui vairuoti, vairavimu nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojui taikomų apribojimų ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Gabrielė Kaktienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. G. Š. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-4464-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25265997061 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiosios tyrėjos A. S. 2025 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-4464-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25265997061 V. G. Š. (toliau – ir Pareiškėjas) pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 5 dalyje, už tai, kad jis, 2025 m. vasario 17 d. 17.20 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę „Opel Astra Station Wagon“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę, kai ši yra atimta. Šį pažeidimą padarė pakartotinai. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą. Nutarimu pareiškėjui paskirta 1 000 eurų bauda, specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 24 mėn. ir nutarta išieškoti konfiskuotino turto, transporto priemonės „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 100 eurų.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. G. Š., nesutikdamas su Institucijos nutarimu, kreipėsi į teismą, prašydamas šį nutarimą panaikinti. Skunde nurodė, kad įvykis įvyko Garažų statybos ir eksploatacijos bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ vidinėje teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), kurios pirmininku jis yra. Jis iškvietė policiją, nes jam pabandžius sudrausminti jaunuolius, jie jį puolė su kirviu rankoje. Kadangi buvo šalta, laukti policijos įsėdo į automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo vairuotoja jį atvežė į bendrijos teritoriją ir pati nuėjo į garažą. Atvykus patruliams, jis pavažiavo iki jų mašinos ne daugiau 10 metrų. Jis parašė pareiškimą dėl įvykio. Patruliai patikrino duomenų bazę ir pamatė, kad iš jo atimta teisė vairuoti. Tada surašė protokolą pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį dėl Kelių eismo taisyklių 14 punkto pažeidimo. Pareiškėjas nurodė, kad Kelių eismo taisyklės nereguliuoja eismo privačiuose kiemuose, įmonių įstaigų ir kitose teritorijose, kurios nėra keliais. Mano, kad jo kelių metrų pavažiavimas, padarytas streso būklėje, teritorijoje, nelaikytinoje keliu, nelaikytinas Kelių eismo taisyklių 14 punkto pažeidimu ir nesukelia atsakomybės pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį.
Taip pat pareiškėjas nurodė, kad net teismui atmetus nurodytus argumentus dėl atsakomybės, laiko, kad neteisingai paskirta administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės vertės išieškojimas. Nutarimą priėmusi pareigūnė pripažino, kad automobilis „Opel Astra“ negali būti konfiskuotas, nes neatitinka nei vienos ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytos sąlygos. Tuo būdu, jis yra nekonfiskuotinas. Šio straipsnio 5 dalis nustato, atvejus, kada vietoje konfiskuotino turto gali būti išieškoma jo vertė pinigais. Kadangi automobilis nėra jo nuosavybė, iš asmens, kuriam priklauso automobilis, jis negali būti konfiskuotas, tai automobilis nepriskirtinas prie konfiskuotino turto ir negali būti kalbos (nutarimo tekstas) apie ANK 29 straipsnio 5 dalies taikymą, konfiskavimo tikslingumą ir pan. Tokios sąvokos gali būti naudojamos tik tuomet, kai jis gali būti konfiskuotas (konfiskuotinas turtas).
Pareiškėjo nuomone, Institucija nevertino už ką ir kaip jam buvo skirtos nuobaudos už KET pažeidimus. Institucija nurodė, kad jis turi 68 nuobaudos per metus, tačiau 66 nuobaudos paskirtos Latvijoje pagal aparatūros, fiksuojančios automobilio numerį, duomenis, ir kartais – pagal vairuotojo nuotrauką. Jis suteikė asmeniui teisę važinėti automobiliu. Kadangi automobilio priklausomybė buvo nustatyta iš karto, kitos valstybės teismuose įrodinėti, kad ne jis juo važinėjo, praktiškai neįmanomas dalykas, ypač jeigu vairavęs asmuo išvažiuoja iš Lietuvos gyventi kitur ir nėra Lietuvos pilietis.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į skundą prašė jo netenkinti, o nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, jog Pareiškėjui nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK 22175757057 už ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą nuo 2023 m. sausio 4 d. iki 2026 m. sausio 3 d. yra atimta teisė vairuoti transporto priemones. Administracinio nusižengimo byloje ROIK 22171918745 už ANK 424 straipsnio 3 dalyje, 416 straipsnio 6 dalyje numatytą nusižengimą nuo 2022 m. spalio 18 d. iki 2023 m. sausio 17 d. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Administracinio nusižengimo byloje ROIK 22159320609 už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą nuo 2022 m. birželio 14 d. iki 2024 m. birželio 13 d. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Administracinio nusižengimo byloje ROIK 21151347636 už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą nuo 2021 m. gruodžio 2 d. iki 2023 m. kovo 1 d. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. 2025 m. vasario 17 d. Pareiškėjas dalyvavo viešajame eisme, vairuodamas transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai teisė vairuoti yra atimta, t. y. jis valdė padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę. Institucija pažymi, jog teisės aktai, kurie nustato eismo tvarką, eismo dalyvių teises ir pareigas, naudojimąsi automobilių keliais ir eismo saugumo automobilių keliais reikalavimus (taigi – ir KET) galioja visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose keliuose, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos. Pozicijos, jog KET galioja tiek keliuose, tiek viešose ir privačiose teritorijose, todėl vairuotojai eismo metu būdami privačiose ar uždarose teritorijose privalo šių taisyklių reikalavimų laikytis, laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2012).
Pareiškėjas skunde taip pat teigia, jog jam nutarimu neteisingai yra paskirta administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės vertės išieškojimas. Institucija atsiliepime nurodo, jog nusižengimo padarymo įrankis – transporto priemonė „Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso D. S.. Transporto priemonės savininkas sekančią dieną po administracinio nusižengimo padarymo su prašymu kreipėsi į Instituciją dėl automobilio jam, kaip savininkui, grąžinimo. Prašyme nurodė, jog minėta transporto priemonė yra išnuomota MB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai direktoriaus V. G. Š.. Esant šioms aplinkybėms, pareigūnas, nagrinėjantis bylą, nustatė, kad yra ANK 29 straipsnio 5 dalyje numatytos aplinkybės, tai yra transporto priemonė priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl teisėtai paskyrė išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nors pareiškėjas skunde taip pat teigia, jog Institucija neteisingai vertino jo vardu anksčiau registruotus nusižengimus teigdamas, jog didžioji dalis, t. y. 66 nuobaudos paskirtos Latvijoje, tačiau institucija kategoriškai su tuo nesutinka. Pažymėtina, kad iš Administracinių nusižengimų registro istorijos matyti, kad Pareiškėjas per penkerių metų laikotarpį 68 kartus baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus. Iš jų 28 kartus baustas už KET pažeidimus, tame tarpe daugiau kaip 15 kartų už vairavimą neturint teisės vairuoti, pažeidžiant ir kitas Kelių eismo taisykles. Didžioji dalis nuobaudų už šiurkščius KET pažeidimus padarytus neturint teisės vairuoti, nuobaudos galiojančios, baudos nesumokėtos ir nėra vykdomos. Visi Pareiškėjo administraciniai nusižengimai, tame tarpe ir Kelių eismo taisyklių, yra padaryti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Institucija atsiliepime nurodo, kad byloje surinkti duomenys papildo vieni kitus ir sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią Pareiškėjo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, todėl, Institucijos nuomone, Pareiškėjo skundo argumentais panaikinti nutarimo nėra jokio teisinio pagrindo.
Nei pareiškėjas, nei Institucijos atstovas į 2025 m. balandžio 25 d. 10.00 val. vykusį teismo posėdį neatvyko, nors apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą proceso dalyviai buvo tinkamai informuoti. Dėl šių aplinkybių teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 3 dalimi, nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. G. Š. skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Nagrinėjamoje byloje Institucijos 2025 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-4464-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25265997061 V. G. Š. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje, už tai, kad jis, 2025 m. vasario 17 d. 17.20 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę „Opel Astra Station Wagon“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę, kai ši yra atimta. Ši pažeidimą padarė pakartotinai. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą. Nutarimu pareiškėjui paskirta 1 000 eurų bauda, specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 24 mėn. ir nutarta išieškoti konfiskuotino turto, transporto priemonės „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 100 eurų.
Pareiškėjas nesutinka su priimtu nutarimu. Jis pripažįsta vairavęs automobilį apie 10 metrų, tačiau jo manymu, šie jo veiksmai atsakomybės neužtraukia, nes jis transporto priemonę nedidelį atstumą vairavo garažų teritorijoje, kuri nelaikytina keliu, todėl jis neatsako už KET pažeidimą. Vis tik tokie Pareiškėjo argumentai laikytini teisiškai nepagrįstais, dėl ko jo skundas netenkinamas, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas.
KET 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. ANK 424 straipsnyje numatyta atsakomybė už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti, vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimą tokiam asmeniui vairuoti, vairavimą nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojui taikomų apribojimų ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui.
Pagal Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalį kelias yra inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Taigi, remiantis šiuo įstatyminiu kelio išaiškinimu, kelias yra bet koks plotas, kuriame gali vykti eismas, nepaisant nei eismo intensyvumo, nei trukmės. Kaip tinkamai atsiliepime nurodė Institucija KET galioja visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose keliuose, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos. Tuo tarpu kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausias Teismas 2012 m. birželio 12 d. nutartyje byloje Nr. 2K-329/2012, KET galioja ir viešose, ir privačiose teritorijose. Vairuotojai eismo metu būdami privačiose ar uždarose teritorijose privalo laikytis KET reikalavimų. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad transporto priemonės vairavimas garažų teritorijoje turi vykti laikantis KET taisyklių be jokių išimčių, kadangi ir garažo masyvų teritorija yra laikytina keliu, kuriuo be kita ko vyksta eismas, kaip jau minėtina, nepriklausomai nuo eismo intensyvumo. Pažymėtina ir tai, kad bet koks veiksmas susijęs su transporto priemonės valdymu, be jokios abejonės privalo būti atliekamas laikantis KET reikalavimų, o draudimas vairuoti transporto priemones apima ir bet kokį veiksmą susijusį su transporto priemonės pajudėjimu iš vietos.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Pareiškėjas 2025 m. vasario 17 d. 17.20 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę „Opel Astra Station Wagon“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę, kai ši teisė yra atimta.
Tai, kad V. G. Š. 2025 m. vasario 17 d. 17.20 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę, ginčo nėra. Tai patvirtino ir pats pareiškėjas, pripažindamas, kad iškvietęs policijos pareigūnus dėl paauglių elgesio, policijos pareigūnų laukė automobilyje. Atvykus pareigūnams, jis apie 10 metrų pavažiavo link jų. Šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes savo tarnybiniame pranešime patvirtina tyrėjas L. M.. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad patruliuojant, 2025 m. vasario 17 d., apie 17.15val. pastebėjo (duomenys neskelbtini) esančiame garažų masyve važiuojantį pilkos spalvos automobilį „Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo sustabdytas, siekiant patikrinti vairuotojo dokumentus. Vairuotojas V. G. Š. buvo blaivas. Iš V. G. Š. pateikto dokumento bei pasinaudojus policijos informacinėmis sistemomis buvo nustatyta, kad vairuotojas vairuoja transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, šios rūšies transporto priemonę, kai ši teisė yra atimta bei vairuotojas daro šį pažeidimą pakartotinai.
Iš administracinių nusižengimų registro duomenų nustatyta, kad Pareiškėjui V. G. Š. administracinio nusižengimo byloje ROIK 22175757057 už ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje numatytų nusižengimų padarymą nuo 2023 m. sausio 4 d. iki 2026 m. sausio 3 d. yra atimta teisė vairuoti transporto priemones. Administracinio nusižengimo byloje ROIK 22171918745 už ANK 424 straipsnio 3 dalyje, 416 straipsnio 6 dalyje numatytų nusižengimų padarymą nuo 2022 m. spalio 18 d. iki 2023 m. sausio 17 d. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Administracinio nusižengimo byloje ROIK 22159320609 už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą nuo 2022 m. birželio 14 d. iki 2024 m. birželio 13 d. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Administracinio nusižengimo byloje ROIK 21151347636 už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą nuo 2021 m. gruodžio 2 d. iki 2023 m. kovo 1 d. atimta teisė vairuoti transporto priemones. Šie registro duomenys patvirtina tai, kad Pareiškėjas 2025 m. vasario 17 d. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones, kai ši teisė jam yra atimta. Šiais nutarimais asmeniui buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, kas, kaip jau paminėta aukščiau, apima ir bet kokį pajudėjimą su transporto priemone, nepaisant koks atstumas yra įveikiamas. Draudimas vairuoti apima bet kokį veiksmą, kuris atskleidžia naudojimąsi transporto priemone, o bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad Pareiškėjas vairavo transporto priemonę, nepaisant to, kad kaip pats teigė skunde, ją vairavo tik 10 metrų, tačiau transporto priemone įveiktas atstumas Pareiškėjo veiksmų kvalifikavimui įtakos neturėjo, kadangi, kaip jau minėta, praradęs teisę vairuoti jis prarado galimybę bet kokia prasme valdyti transporto priemones, kai Pareiškėjo veiksmų rezultate, transporto priemonė pajuda iš vietos. Tokiu būdu laikytina nustatytu, kad V. G. Š. 2025 m. vasario 17 d., apie 17.15 val. (duomenys neskelbtini) esančiame garažų masyve vairavo automobilį „Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai ši teisė yra atimta.
V. G. Š. transporto priemonę vairavo, neturėdamas teisės ją vairuoti, kai ši teisė vairuojančiam asmeniui buvo atimta. Jam Institucijos 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarimu už ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytą nusižengimą ir Institucijos 2022 m. vasario 21 d., 2022 m. gegužės 25 d., 2022 m. gruodžio 15 d. nutarimais pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį yra paskirtos baudos su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Paskirtos nuobaudos yra galiojančios, pareiškėjas jam paskirtų baudų nėra sumokėjęs, todėl skundžiamu Institucijos nutarimu jo veika pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį kvalifikuota teisingai ir nuobauda už šio nusižengimo padarymą paskirta pagrįstai. ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. Pagal ANK 424 straipsnio 7 dalį, už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. Pagal ANK 424 straipsnio 8 dalį, už šio straipsnio 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.
Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Pagal ANK 29 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. ANK 29 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Komentuojamo straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Pareiškėjas vairavo transporto priemonę „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai ši teisė yra atimta. Taigi, vertinamu atveju neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjo vairuota transporto priemonė buvo tiesiogiai panaudota nusižengimui daryti ir atitinka ANK 29 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą konfiskuotino turto sampratą.
Vertinant administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą jos proporcingumo aspektu pažymima, kad nors ANK 424 straipsnio 5 dalyje ji įtvirtinta kaip galima, bet neprivaloma, taikyti priemonė, šioje byloje nustatytų aplinkybių visuma neteikia pagrindo pripažinti, kad administracinio nusižengimo padarymo priemonės konfiskavimas lemtų akivaizdžiai per griežtą administracinį nusižengimą padariusio asmens nubaudimą ar sukeltų itin neigiamas ir administracinio nusižengimo pavojingumui neproporcingas pasekmes nusižengimą padariusiam asmeniui ar kitiems asmenims. Remiantis ANK 27 straipsnio 1 dalimi administracinio poveikio priemonė skiriama siekiant įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį. Todėl įstatyme nesant nustatytų konkrečių kriterijų, kada administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turėtų būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, kai ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką, jis nėra nenumatytas kaip privalomas, atsižvelgiama į bendruosius administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindus (ANK 32 straipsnis), administracinių nuobaudų paskirtį ir tikslus (ANK 22 straipsnis), kitas ANK 34 straipsnyje numatytas aplinkybes. Vertinamu atveju Pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumas, jo asmenybę charakterizuojančių duomenų visuma patvirtina skundžiamame nutarime padarytą išvadą, kad transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju yra būtinas, siekiant ANK 22 straipsnyje įtvirtintų administracinės nuobaudos tikslų.
Pareiškėjo asmenybė, bylos duomenų kontekste charakterizuojama kaip išskirtinai neigiama, o būtent iš Administracinių nusižengimų registro duomenų nustatyta, kad Pareiškėjas per penkerius metus 68 kartus baustas administracine tvarka, iš jų – 28 kartus už KET pažeidimus, tame tarpe daugiau kaip 15 kartų už vairavimą neturint teisės vairuoti, pažeidžiant ir kitas Kelių eismo taisykles, nuobaudos galiojančios, baudos nesumokėtos. Toks pažeidimų skaičius ir pobūdis rodo nebrandų ir neatsakingą pareiškėjo požiūrį į Kelių eismo taisyklių laikymąsi. Anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos savo tikslų nepasiekė, tai yra Pareiškėjo nepataisė ir nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo naujų pažeidimų darymo, nes jis ir toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio, jis ankstesnio savo elgesio kritiškai nevertino ir iš jam skirtų nuobaudų nepasimokė, toks jo elgesys rodo jo neatsakingą požiūrį į pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems asmenims. Pareiškėjo elgesyje nustatytas sistemingas pakartotinumas vairuojant transporto priemones neturint tam teisės. Ir nors pareiškėjas skunde nurodė, kad dalis iš 68 administracinių baustumų yra padaryti Latvijos Respublikoje, vis tik su tokiais Pareiškėjo argumentais nesutiktina, kadangi Administracinių nusižengimų registro duomenys kaupia tik tuos duomenis, kurie yra susiję su administraciniais nusižengimais padarytais Lietuvos Respublikoje, tačiau jokia prasme ne užsienio valstybėse, kadangi užsienio valstybėse padarytų administracinių nusižengimų pripažinimas ir vykdymas, kelių eismo taisyklių pažeidimo kontekste, yra vykdomas atskiro proceso tvarka ir Administracinių nusižengimų registro duomenyse neatsispindi. Paminėtų aplinkybių visuma, atsižvelgiant į administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo ypatumus ir šioje byloje nustatytas turto konfiskavimui reikšmės turinčias aplinkybes, sudaro pagrindą konstatuoti, kad Institucija kartu su administracine nuobauda – bauda skirdama ir administracinio poveikio priemonę – konfiskuotino turto vertės išieškojimą, administracinių nuobaudų skyrimą reglamentuojančių ANK normų, taip pat ir ANK 29 straipsnio taikymo klaidos nepadarė.
Bylos duomenimis nustatyta, kad transporto priemonė „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo padarymo metu priklausė priklauso D. S., kuris ją nuomos sutarties pagrindu buvo išnuomojęs MB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai direktoriaus V. G. Š.. Kaip jau minėta aukščiau, jei konfiskuotino turto požymius atitinkantis turtas priklauso tretiesiems asmenims teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Nagrinėjamu atveju, Institucija nustačiusi, jog konfiskuotinas automobilis nepriklauso Pareiškėjui, pagrįstai sprendė iš jo išieškoti konfiskuotino turto vertę, nes kaip aptarta aukščiau, kad transporto priemonė „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo administracinio nusižengimo padarymo priemonė ir ANK 29 straipsnio kontekste atitinka konfiskuotino turto sąvoką.
Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, teismas konstatuoja, jog tenkinti V. G. Š. skundo nėra teisinio pagrindo ir sprendžia, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. S. 2025 m. kovo 10 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-4464-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25265997061 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas,
nutaria:
netenkinti V. G. Š. skundo ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. S. 2025 m. kovo 10 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-4464-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25265997061 palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.