- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-02-17
- Bylos Nr.
- 2-200-169/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Violeta Erlickienė
- Atsakovas
- V. Š.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Bodendorf“
- Advokatai
- Jurijus Malininas, Virginija Vainorienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bodendorf“ ieškinį atsakovei V. Š. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Bodendorf“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 10 000 Lt skolos, 300 Lt palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o taip pat visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog 2012 m. vasario mėnesį ieškovė, tarpininkaudama Petro Mechanika S.A. Kauno filialui, su atsakove vedė derybas dėl į AB „ORLEN Lietuva“ atvykstančių darbuotojų iš Lenkijos Respublikos maitinimo. Buvo ruošiami ir koreguojami sutarties dėl maitinimo projektai ir 2012-04-10 sutarties Nr.12/03/23 projekto pagrindu 2012-04-10 atsakovė išrašė išankstinio apmokėjimo sąskaitą 10 000 Lt sumai. Pažymėjo, jog nors ieškovė avanso iš Petro Mechanika S.A. Kauno filialo taip ir negavo, tačiau atsakovės prašymu šią sąskaitą apmokėjo, nes Petro Mechanika S.A. Kauno filialas ieškovei žodžiu pažadėjo pasirašyti sutartį, tačiau savo pažado užsakovai neištesėjo. Užsakovas nuolat koregavo ir tikslino atvyksiančių darbuotojų skaičių, apgyvendinimo bei maitinimo paslaugoms skiriamų pinigų sumą, todėl sutartis su atsakove nebuvo pasirašyta. Sutarties su užsakovu taip ir nepavyko pasirašyti, nes derybos buvo užbaigtos užsakovui visiškai atsisakius pirkti darbuotojų maitinimo paslaugas. 2012 m. balandžio pabaigoje nepavykus pasirašyti sutarties, ieškovė nedelsiant apie tai informavo atsakovę ir paprašė grąžinti pervestus pinigus. Atsakovė ne tik kad negrąžino pinigų, tačiau pateikė pretenziją, kurioje nurodė, kad gauto avanso grąžinti neketina, nes patyrė išlaidų organizuojant maitinimo paslaugas. Paprašius pateikti išlaidas patvirtinančius dokumentus, dokumentai nebuvo pateikti. Nurodė, jog ieškovei sąskaita faktūra nebuvo pateikta, todėl ji neturi galimybės šios sumos nurašyti į sąnaudas ar įskaičiuoti buhalterinėje apskaitoje kaip patirtų išlaidų, todėl daro išvadą, kad atsakovė jokių išlaidų nepatyrė.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas L. B. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Nurodė, jog 2012 m. gavo užsakymą iš Petro mechanika subrangovų Petro remontas apgyvendinti tam tikrą skaičių žmonių. Kadangi jie turėjo tik patalpas apgyvendinimui, bet neturėjo maitinimo paslaugų teikėjo, patalpų šeimininkė rekomendavo atsakovę. Jo įmonės vaidmuo buvo tarpininkavimas. Susisiekė su atsakove, atvyko Petro remontas vadybininkas. Užsakovų deryboms su AB „ORLEN Lietuva“ suintensyvėjus, jis vedė derybas su atsakove – kiek turėdavo informacijos, tiek jos perduodavo atsakovei. Atsakovei buvo aktualu užpirkti maisto bei turėti garantiją, todėl ji paprašė avanso. Su atsakove buvo susitarta, kad ji paruoš sutarties projektą. Iš lenkų ilgą laiką negavo garantijos, bet žodžiu buvo tvirtinama, kad paslaugos bus reikalingos. Atsakovei pateikus sutartį, tačiau jam su lenkais nepasirašius sutarties, jis su atsakove sutarties irgi nepasirašė. Vienu metu iš lenkų gavus patvirtinimą ir atsakovei reikalaujant jis padarė 10 000 Lt sumai pavedimą, kaip garantą, nors sutarties ir nesudarė. AB „ORLEN Lietuva“ remontas buvo atidėtas balandžio pabaigai ir tuo metu iš lenkų gavo atsisakymą pasirašyti sutartį, nes atsakovės pasiūlyta darbuotojų maitinimo paslauga jiems pasirodė per didelė. Atsakovė teigė pripirkusi mėsos, padariusi 70 porcijų balandėlių, todėl bandė spręsti, galvojo pamaitinti pradžioje atvykstančius žmones, kad maistas nebūtų prarastas. Dienos gale sužinojo, kad ir tie atvykę žmonės atsisakė maitinimo. Metų eigoje susidariusią keblią situaciją sprendė, diskutavo su atsakove. Laikui bėgant atsakovės paprašė dokumentų. Nors atsakovė mokesčių inspekcijai deklaravo vykdžiusi individualią veiklą, jokių dokumentų jam nepateikė. Mano, jog atsakovės pateiktos išlaidos yra nelogiškos, ji net nepasiūlė jam dalį prekių atsiimti natūra.
Ieškovės atstovė advokatė V. Vainorienė nurodė, jog ieškovė nepasirašė sutarties dėl atvykstančių lenkų darbuotojų maitinimo, todėl nutrūko derybos ir su atsakove. Ieškovė 2012-04-10 atsakovei pervedė 10 000 Lt kaip garantą, tikėdamasis, kad sutartis bus pasirašyta. Mano, jog, vadovaujantis protingumo principu, atsakovė neturėjo pradėti vykdyti darbų. Be to, pažymėjo, jog atsakovės pateiktose sąskaitose nurodyti nepagrįstai maži prekių kiekiai, nes sutarčių projektuose buvo numatyta pamaitinti virš 100 žmonių. Labai svarbi aplinkybė, jos nuomone, tai, kad atsakovė seniai buvo įregistravusi uždarąją akcinę bendrovę, kurios 50 procentų akcijų priklausė jai, ji buvo bendrovės direktorė, todėl, gretimai vykdydama kitą veiklą, nupirktus maisto produktus galėjo panaudoti toje veikloje. Atsakovės pateiktos sąskaitos faktūros nepatvirtina atsakovės patirtų išlaidų, kitų rašytinių įrodymų – avanso už konvekcinį pečių, kuro išlaidas, bendradarbiavimą su Sanitex, Piropu, taip pat nėra. Kadangi tarp šalių nebuvo susitarimo nei dėl darbų apimties, nei dėl kainos, ieškovei turėjo būti pateiktas atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas.
Atsiliepimas
Atsakovė V. Š. ieškinio nepripažino ir prašė jį atmesti. Paaiškino, jog ji turi įregistravusi UAB, kuri turi teisę teikti maitinimo paslaugas. Ieškovas jai pasiūlęs teikti šią paslaugą. Ji ruošė sutarties projektus, meniu, maitinimo vietą, tarėsi, jog maitinimas prasidės kovo mėnesio pabaigoje. Pasiruošimo sąlygos ir maisto pirkimas ieškovės atstovui buvo žinomi. Minėtos derybos dėl maitinimo paslaugų teikimo ją privertė atsisakyti kitų darbų. Buvo garantuota, jog pradžioje maitinamų žmonių bus nedaug, todėl ir maisto produktų buvo pirkta mažais kiekiais. Dėl patalpų ji vedė derybas su UAB „Migiris“. Tolimesnis prekių pirkimas baigėsi, nes ieškovės atstovas elgėsi nesąžiningai, tik vilkino laiką. Nurodė patyrusi ne tik atsiliepime nurodytų finansinių nuostolių, bet turėjo išlaidų, susijusių su įmonės atidarymu. Pažymėjo, jog balandžio pradžioje ieškovės ofise užsakovo atstovas patvirtino, kad maitinimo paslaugos bus reikalingos, todėl ir buvo padarytas pavedimas 10 000 Lt sumai už pasiruošimo darbus, nupirktas prekes. Išgirdus, kad neturės teisės teikti maitinimo, nes laimėjo UAB „Smulkus urmas“, ieškovės atstovas ir tada liepė nenusiminti, nes iš Petro remonto bus mažesnis skaičius žmonių. Apie maitinimo paslaugos dideliam žmonių skaičiui nereikalingumą ji sužinojusi balandžio 20 d., o apie maitinimo paslaugos nereikalingumą ir mažam skaičiui – gegužės viduryje. Po to ieškovės atstovas prašė pateikti pretenziją, kad neįvyko susitarimas, nes jis sakė bandysiąs išsireikalauti nuostolių atlyginimą iš lenkų. Sakęs, jog dėl avanso jai pretenzijų neturįs.
Atsakovės atstovas advokatas J. Malininas nurodė manantis, jog derybos vyko labai neatsakingai – ieškovės atstovas, neturėdamas jokių garantijų, konkrečių įsipareigojimų, sutarčių sausio - vasario mėnesiais pradėjo konkrečias derybas su atsakove ir elgėsi labai neatsakingai. Neturėdamas sutarties su lenkų užsakovais, įpareigojo atsakovę, pastatė ją į tokią padėtį, kad ji turi įdėti savo darbą ir lėšas. Ieškovo ketinimai buvo vaizduojami kaip tikri. Atsakovė buvo kaip ir suklaidinta, todėl visus nuostolius turi atlyginti nesąžiningas ieškovas. Mano, jog darbų priėmimo-perdavimo aktas nebuvo būtinas, nes nebuvo konkrečios sutarties, atsakovė nesąžiningai įtikinta dėl darbo, be to, įstatyme nenumatyti tokie aktai. Atsakovė savo turėtas išlaidas įskaito į avansą.
Liudytojas G. Š. parodė, jog jam tekę tris ar keturis kartus dalyvauti derybose, susitikimai vykdavę ofise, esančiame Laisvės g., o vieną kartą – kavinėje Skynet. UAB „Bodendorf“ siūlė teikti maitinimo paslaugas į AB „ORLEN Lietuva“ atvykstantiems darbuotojams. Buvo derinami kiekiai, meniu, vėliau – žmonių skaičius, maitinimo terminai. Jiems esant Bodendorfas kalbėjo su lenkų atstovais. Buvo paruošti trys sutarčių variantai ir galutinė sutartis nebuvo pasirašyta. Balandžio pabaigoje buvo pranešta, kad pasirinktas kitas tiekėjas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta, jog ieškovė, veikdama kaip tarpininkė vedė derybas su Petro Mechanika S.A. Kauno filialu dėl į AB „ORLEN Lietuva“ iš Lenkijos Respublikos atvykstančių darbuotojų apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikimo. Ieškovė, kuri neturi teisės verstis maitinimo paslaugų teikimu, ieškojo tokių paslaugų teikėjo ir gavusi rekomendacijas 2012 m. vasario mėnesį pradėjo derybas dėl maitinimo paslaugų teikimo su atsakove. Šalys derybas dėl maitinimo paslaugų teikimo vedė žodžiu ir susirašinėjant elektroniniu paštu, buvo ruošiami sutarties projektai. Iš pateiktų sutarčių projektų matyti, kad iš pradžių šalys vedė derybas dėl 30 žmonių maitinimo laikotarpiu 2012-03-20 – 2012-04-14 ir 150 žmonių maitinimo laikotarpiu 2012-04-15 – 2014-05-25 (8-9 b. l.). 2012 m. kovo mėnesio sutarties projekte numatoma maitinimo paslaugas teikti 30 žmonių laikotarpiu 2012-03-20 – 2012-04-14 ir 75 žmonėms laikotarpiu 2012-04-15 – 2014-05-25 (15-16 b. l.). 2012 m. kovo 23 d. sutarties projekte numatoma teikti maitinimo paslaugas 118 žmonių laikotarpiu 2012-04-11 – 2012-05-31 (20 b. l.). 2012 m. balandžio 10 d. sutarties projekte numatoma teikti maitinimo paslaugas 133 žmonėms laikotarpiu 2012-04-16 – 2012-06-03 (28 b. l.). Pastarojo sutarties projekto pagrindu atsakovė 2012-04-10 išrašė ieškovei išankstinio mokėjimo sąskaitą Nr. 00001 10 000 Lt sumai, kurią ieškovė apmokėjo (29, 52 b. l.). 2012-04-13 atsakovė pateikė ieškovei pretenziją, kurioje nurodyta, jog atsakovė apie tai, kad maitinimo paslaugų gali nebereikėti ieškovės buvo informuota 2012-04-12 ir paprašyta grąžinti sumokėtą avansą, tačiau atsakovė nurodė, jog avanso negrąžins, nes jis tik dalinai padengs jos patirtas išlaidas (39 b. l.). 2012-04-19 ieškovė buvo informuota, kad maitinimo paslaugos iš Lenkijos Respublikos atvykstantiems darbuotojams bus teikiamos AB „ORLEN Lietuva“ teritorijoje, paslaugas teiks UAB „Smulkus urmas“, o ieškovės siūlomos maitinimo paslaugos bus reikalingos tik iki 2012-04-30 ir tik Petro Remont S.A. darbuotojams (36 b. l.). Ieškovės direktorius L. B. į šį pranešimą atsakydamas nurodė, jog dėl maitinimo iki 2012-04-30 dar turi pasitarti su Violeta (atsakove) (37 b. l.). 2012-04-30 atsakovė elektroniniu paštu atsiuntė ieškovei laišką, kuriame prašė atsiųsti jai ieškovės pasirašytas atsakovės siųstą pretenziją bei sąskaitas faktūras, ir nurodė viliantis, jog pretenzijoje išsakytos mintys leis užbaigti nesusiklosčiusius sutartinius santykius garbingai (38 b. l.). 2013-05-28 atsakovė išsiuntė ieškovei pretenziją, kurioje nurodė, jog nesudarius maitinimo paslaugų sutarties atsakovė dėl ieškovės kaltės patyrė išlaidų ir nuostolių, kuriuos sudaro 14 627,89 Lt, iš kurių 10 000 Lt padengia ieškovės sumokėtas avansas, o 4 627,89 Lt reikalaujama per 30 dienų pervesti į atsakovės sąskaitą (4–5 b. l.).
Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, šalių žodžiu ir elektroniniu paštu vestos derybos dėl maitinimo paslaugų teikimo nutrūko nesudarius sutarties, maitinimo paslaugos nebuvo teikiamos, nė viena iš šalių nereikalauja pripažinti sutartį sudaryta, todėl susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip ikisutartiniai. Esant ikisutartiniams santykiams šalys neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties sudarymo, jų derybose prisiimti įsipareigojimai kitai šaliai nesuteikia reikalavimo teisės, tačiau kartu jas sieja įstatyme įtvirtinta tarpusavio pareiga elgtis sąžiningai ir nepadaryti žalos kitai besiderančiai šaliai; pažeidusiai šią pareigą sutarties šaliai atsiranda prievolė atlyginti padarytus nuostolius (CK 6.163 straipsnio 1, 3 dalys). Tam, kad sudaryti sutartį atsisakiusiai šaliai būtų taikoma civilinė atsakomybė, turi būti konstatuoti CK 6.163 straipsnio 3 dalyje išvardyti pagrindai – kad šalis pradėjo derybas dėl sutarties sudarymo arba derėjosi nesąžiningai; laikoma, kad derybos pradedamos ar deramasi nesąžiningai, kai derybų šalis neturi tikslo sudaryti sutartį, taip pat atlieka kitus sąžiningumo kriterijų neatitinkančius veiksmus. Už įstatyme nustatytos pareigos derėtis sąžiningai nevykdymą ar netinkamą vykdymą kylanti civilinė atsakomybė savo prigimtimi yra deliktinė (CK 6.245 straipsnio 4 dalis), jai atsirasti būtinas sąlygų visetas: žala, priežastinis ryšys, neteisėti veiksmai ir padariusio žalą asmens kaltė. Asmuo, reikalaujantis taikyti civilinę atsakomybę nesąžiningam derybų partneriui, turi įrodyti pirmųjų trijų sąlygų buvimą, tarp jų neteisėtus (nesąžiningus) veiksmus, skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), tačiau taip pat turi būti nustatyta. Jeigu derybas šalis nutraukė dėl to, kad negali sudaryti sutarties dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, nėra pagrindo jai taikyti civilinę atsakomybę.
Atsakovė, nesutikdama su ieškovės reikalavimu grąžinti jai sumokėtą 10 000 Lt sumą, teigia, jog ieškovė elgėsi nesąžiningai derėdamasi su ja, versdama įsipareigoti ir vykdyti konkrečius veiksmus, pati nebūdama įsitikinusi ir neturėdama jokių garantijų, kad su ja bus sudaryta maitinimo paslaugų teikimo sutartis. Be to, ruošdamasi vykdyti sutartį, atsakovė teigia patyrusi nuostolius, kuriuos tik iš dalies padengia ieškovės sumokėtas avansas.
Iš byloje esančių dokumentų ir šalių paaiškinimų matyti, kad ieškovė, vesdama derybas su atsakove, buvo šią informavusi apie tai, kad pati dar veda derybas su užsakovu dėl maitinimo paslaugų teikimo. Kad atsakovei buvo žinoma, jog ieškovė nėra pasirašiusi sutarties su užsakovu patvirtina tai, kad atsakovė dalyvavo susitikime su ieškovės direktoriumi bei Lenkijos įmonės atstovais, kiekvieną mėnesį sudarydavo vis naują sutarties projektą, kuriame pakeisdavo numatomą žmonių skaičių, paslaugų teikimo datas ir apmokėjimą už paslaugas. Tai rodo, kad ieškovė informuodavo atsakovę apie derybų su Lenkijos įmone eigą ir atsižvelgiant į tai buvo koreguojami sutarties projektai. Tai, kad ieškovė vesdama derybas su atsakove iš tikrųjų ketino su ja sudaryti maitinimo paslaugų teikimo sutartį, patvirtina 2012-04-10 ieškovės atsakovei sumokėtas 10 000 Lt avansas, kurį ieškovė sumokėjo savo lėšomis negavusi mokėjimo iš užsakovo. Ši aplinkybė patvirtina, kad pati ieškovė tikėjosi sudaryti sutartį su užsakovu ir atitinkamai su atsakove, todėl pagrindo pripažinti, kad ieškovė, pradėdama ir vesdama derybas su atsakove neketino sudaryti sutarties ar atliko kitus nesąžiningus veiksmus, nėra. Įrodymų, jog ieškovė kokiais nors veiksmais vertė atsakovę įsipareigoti ir vykdyti konkrečius veiksmus, susijusius su sutarties vykdymu, atsakovė nepateikė.
Nustačius, jog ieškovė nesudarė sutarties su atsakove dėl to, kad Petro Mechanika S.A. Kauno filialas pasirinko kitą paslaugos teikėją ir nesudarė paslaugų teikimo sutarties su ieškove, spręstina, jog ieškovės kaltės dėl nutrūkusių derybų nėra. Ikisutartiniuose santykiuose esantys asmenys negali būti garantuoti, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta, jie nėra atleidžiami nuo bendrosios civilinių santykių subjektų pareigos elgtis protingai, t.y. būti atidiems ir rūpintis savo interesų apsauga. Atsakovė 2013-05-28 pretenzijoje nurodo, jog nuo 2012 m. kovo mėnesio iki 2012 m. gegužės mėnesio buvo gavusi keletą pelningų pasiūlymų, tačiau jų nepriėmė, nors elgdamasi kaip atidus ir rūpestingas asmuo, žinodama, jog ieškovė nėra baigusi derybų su Lenkijos įmone dėl paslaugų teikimo, ji turėjo įvertinti riziką, kurią prisiima derėdamasi su ieškove.
Sprendžiant dėl atsakovės nurodytų patirtų nuostolių pagrįstumo, vertintinos atsakovės pretenzijose, atsiliepime į ieškinį, teismo posėdyje nurodytos aplinkybės bei teismui pateikti įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, o taip pat priežastinis ryšys tarp ieškovės veiksmų ir nuostolių.
Kaip matyti iš 2012-04-13 atsakovės pretenzijos ieškovei, atsakovė apie tai, kad nebereikės jos paslaugų buvo informuota dar 2012-04-12, atsiliepime į ieškinį teigė, jog ši aplinkybė paaiškėjo apie 2012 m. balandžio mėnesio vidurį, teismo posėdyje teigė apie tai sužinojusi tik 2012-04-20. Teismui pateiktos PVM sąskaitos faktūros, kurios, atsakovės teigimu, patvirtina jos turėtas išlaidas ruošiantis sutarties vykdymui yra išrašytos 2012-04-12, 2012-04-16, 2012-04-24, 2012-04-25, 2012-04-26, t.y. jau po to, kai atsakovė buvo informuota apie tai, kad paslaugos nebebus reikalingos. Be to, iš PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad kai kurios pirktos prekės yra greito vartojimo produktai (varškė, grietinė, rūkyta žuvis ir t.t.) arba prekės, visiškai nesusijusios su atsakovės įsipareigojimais pagal maitinimo paslaugų sutarčių projektą (dantų šepetukas, smilkalai, automobilio oro gaiviklis ir t.t.). Įvertinus prekių įsigijimo laiką ir pačias prekes, spręstina, jog byloje esančios PVM sąskaitos faktūros nepatvirtina, kad atsakovė patyrė šias išlaidas ruošdamasi sutarties su ieškove vykdymui. Taip pat teismui nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovės atsiliepime į ieškinį bei pretenzijoje ieškovei nurodytas kitas išlaidas, t.y. 2 200 Lt Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Sodrai, 1 500 Lt išlaidų kurui, telefonui, apmokėjimui už įrangą. Atkreiptinas dėmesys, kad pati atsakovė skirtingai vertina ir kitą jai padarytą žalą, t.y. 2013-05-28 pretenzijoje šalia paminėtų išlaidų ji nurodo patyrusi 10 000 Lt moralinę žalą, atsiliepime į ieškinį nurodo, jog 6 000 Lt suma vertina savo darbą 2012 m. vasario – balandžio mėnesiais, kai buvo vedamos derybos ir ruošiamasi sutarties vykdymui, be to, nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių ir šią žalą.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į pateiktus įrodymus, į tai, kad pareiga įrodyti žalos/nuostolių dydį ir tai, kad dėl šios žalos atsiradimo yra kalta ieškovė, tenka atsakovei, reikalaujančiai nuostolių atlyginimo, teismas sprendžia, jog atsakovė neįrodė nei nuostolių dydžio, nei to, kad šiuos nuostolius patyrė dėl nutrūkusių derybų su ieškove.
Įvertinus byloje esančių ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą darytina pagrįsta išvada, jog atsakovė neįrodė esant ieškovės civilinės atsakomybės sąlygas už įstatyme nustatytos pareigos derėtis sąžiningai nevykdymą ar netinkamą vykdymą.
Sprendžiant dėl ieškovės reikalavimo atsakovei grąžinti 10 000 Lt avansą, turi būti nustatyta, kokiu tikslu lėšos perduotos ir kokias teisines pasekmes tai sukelia. Įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (CK 6.309 straipsnio 2 dalis). Taigi, suinteresuotai ginčo šaliai tenka pareiga šią prezumpciją paneigti ir leistinomis priemonėmis įrodyti, kad lėšos perduotos prievolės užtikrinimo tikslu, kaip netesybos, ar kt. Jeigu lėšos kvalifikuojamos kaip avansas, nesudarius sutarties pardavėjas netenka teisinio pagrindo jas turėti ir turi būti grąžinti pirkėjui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek atsakovė pripažino, jog ieškovės sumokėta 10 000 Lt suma yra avansas, kurį ieškovė sumokėjo kaip dalį kainos už būsimas atsakovės paslaugas, todėl nesudarius maitinimo paslaugų teikimo sutarties ir atsakovei neteikus paslaugų, už kurias buvo sumokėta, atsakovė netenka teisinio pagrindo turėti ieškovės sumokėtų lėšų.
Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad atsakovė turi grąžinti ieškovei 10 000 Lt sumą, o atsakovei atsisakius tai padaryti yra pagrindas šią sumą priteisti ieškovei iš atsakovės.
Vadovaujantis LR CK 6.240 straipsnio 1 dalimi, už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos, kurios pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą.
Ieškovė prašė už laiku negrąžintą avanso sumą iš atsakovės priteisti 6 proc. metines palūkanas už 180 dienų, t.y. 300 Lt.
Nors byloje nustatyta, kad atsakovė apie tai, kad jos paslaugų nebereikės, taigi ir avansas sumokėtas jai be pagrindo, sužinojo dar 2012 m. balandžio mėnesį, atsižvelgiant į tai, kad šios rūšies bylose teismas neturi teisės viršyti pareikštų reikalavimų bei vadovaujantis minėta CK 6.240 straipsnio 1 dalimi, ieškovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovės 5 proc. palūkanas už laiku negrąžintą 10 000 Lt sumą už 180 dienų, t.y. 246 Lt.
Iš atsakovės ieškovei taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 10 000 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2013-12-06, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (LR CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis (300 Lt) bei išlaidos advokato pagalbai apmokėti (1 500 Lt), iš viso 1 800 Lt. Šios išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovės (LR CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės V. Š. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Bodendorf“:
10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) avanso;
246 Lt ( du šimtus keturiasdešimt šešis litus) palūkanų;
5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (10 000 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2013 m. gruodžio 6 d. – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;
bei 1 800 Lt (tūkstantį aštuonis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.