- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-29
- Bylos Nr.
- e2-497-902/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-06935-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Kirsnytė
- Ieškovas
- Panevėžio rajono savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- H. B.
- Trečiasis asmuo
- AB „Lietuvos draudimas“, R. R., E. M.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Ingrida Kirsnytė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Panevėžio rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui H. B., tretiesiems asmenims AB „Lietuvos draudimas“, R. R., E. M. (E. M.) dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo1943,41 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Atsiliepimas
Atsakovas buvo įpareigotas per 14 dienų nuo procesinių dokumentų įteikimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus atsakovės deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Atsiliepimas į ieškinį nurodytu terminu ir per protingą terminą jam pasibaigus nepateiktas, prašymas pratęsti nustatytą terminą negautas. Ieškovė ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos numato galimybę teismui remiantis byloje esančiais įrodymais priimti sprendimą už akių ieškovo prašymu, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Atlikus formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą teismas įsitikino, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Ieškinys tenkintinas.
Atsakovo prievolę ieškovei patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad 2018 m. gegužės 25 d., apie 21 val., kilo gaistas ieškovei priklausančiame socialiniame bute (duomenys neskelbtini), kuriame nuomos pagrindais pagal 2015 m. gruodžio 31 d. susitarimą Nr. S2-269 „Dėl savivaldybės socialinio būsto nuomos 2014 m. gruodžio 17 d. sutarties Nr. S2-149 pakeitimo“, gyveno atsakovas. Gaisro metu nukentėjo ne tik ieškovei priklausantis socialinis butas, kuris išdegė kartu su jame buvusiu turtu, bet ir butas Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis O. S., kuriame esantis turtas įvykio metu buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. Draudimo bendrovė, pripažinusi įvykį draudiminiu bei išmokėjusi O. S. dėl įvykio padarytai žalai atlyginti 531,00 Eur draudimo išmoką, 2018 m. rugpjūčio 31 d. kreipėsi į ieškovę dėl išmokėtos draudimo išmokos išieškojimo regreso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau — CK) 6.1015 straipsnis). Į ieškovę su prašymais atlyginti jiems dėl kilusio gaisro padarytą žalą taip pat kreipėsi ir R. R., gyv. bute Nr. (duomenys neskelbtini), bei E. M., gyv. bute Nr. (duomenys neskelbtini), kurie, kaip ir draudimo bendrovė, kartu su prašymais dar pateikė ir žalos faktą bei dydį pagrindžiančius dokumentus, todėl ieškovė, neturėdama pagrindo abejoti, kad žala tretiesiems asmenims atsirado dėl jai nuosavybės teise priklausančiame bute Nr. (duomenys neskelbtini) kilusio gaisro, pervedė draudimo bendrovei 531,00 Eur bei R. R. 908,41 Eur ir E. M. 504,00 Eur atsiradusiems nuostoliams padengti, ir dėl to patyrė žalą bendros 1943,41 Eur vertės, už kurios atsiradimą yra atsakingas atsakovas.
Žalos padarymo metu ieškovei priklausantis socialinis butas (duomenys neskelbtini), buvo išnuomotas atsakovui. Iš socialinio būsto nuomos sutarties matyti, kad nuomininkas įsipareigoja naudoti socialinį būstą tik pagal paskirtį, numatytą Sutarties 3 punkte, jį prižiūrėti ir laikyti tvarkingą, laikytis teisės aktuose nustatytų taisyklių, susijusių su socialinio būsto ir pastato, kuriame yra socialinis būstas, eksploatavimu ir priešgaisrinės saugos reikalavimais, nustatytais pastatui ir socialiniam būstui (nuomos sutarties 4.2 papunktis); socialiniu būstu naudotis nepažeidžiant kitų pastate, kuriame yra socialinis būstas, esančių butų ir bendro naudojimo patalpų savininkų ir naudotojų teisių bei teisėtų interesų (nuomos sutarties 4.3 papunktis). Taigi paminėti reikalavimai įpareigojo nuomininką tinkamai rūpintis patikėtu turtu bei imtis visų saugumo priemonių. Tačiau šiuo atveju pareigos atsakingai ir tinkamai elgtis su jam patikėtu turtu atsakovas nevykdė, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas bei nesiėmė visų saugumo priemonių ir neužtikrino, kad nebūtų pažeistos kitų buto savininkų ar naudotojų teisės ir pareigos, o tai nulėmė gaisro kilimą ir tretiesiems asmenims padarytą žalą, ką, be žalos faktą ir dydį pagrindžiančių dokumentų, dar patvirtina ir Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2018 m. birželio 6 d. pažyma „Dėl kilusio gaisro“, kurioje nurodyta, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis - neatsargus elgesys su ugnimi. Todėl šiuo atveju būtent atsakovas yra atsakingas už tretiesiems asmenims padarytą žalą ir ją privalo atlyginti. Be to, nuomininko atsakomybė atlyginti padarytą žalą kitų butų savininkams ar naudotojams, jeigu ji buvo padaryta dėl jo kaltės ar aplaidumo, numatyta ir socialinio būsto nuomos sutarties 21 papunktyje. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė, atlyginusi tretiesiems asmenims atsakovo padarytą žalą, turi į atsakovą regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į 1943,41 Eur žalos atlyginimo.
Nagrinėjamu atveju taikomos bendrosios civilinės deliktinės atsakomybės taisyklės. Remiantis CK 6.263 straipsniu, kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).
CK 6.280 straipsnio 1 dalis numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.
Įstatymas įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.38, 6.59, 6.158, 6.200, 6.256 straipsniai). Ieškovė savo prievolę įvykdė tinkamai, atsakovas pretenzijų nereiškė ir su ieškove tinkamai neatsiskaitė, todėl darytina išvada, kad atsakovas prievolės neįvykdė. Ieškovės reikalavimas įrodytas prie ieškinio esamais dokumentais.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad ieškinys pagrįstas ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais, ieškovės reikalavimai laikytini pagrįstais, ieškinys tenkintinas visiškai. Iš atsakovo priteistinas 1943,41 Eur turtinės žalos atlyginimas ieškovei.
Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą CK 6.37 straipsnyje, 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovės reikalavimas priteisti procesines palūkanas už priteistą sumą yra pagrįstas įstatymu.
Kadangi ieškinys tenkinamas, iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – 44,00 Eur žyminis mokestis ir 9,50 Eur pašto išlaidos, viso 53,50 Eur valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies l, 2 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis)
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo H. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1943,41 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų keturiasdešimt trijų eurų 41 ct) turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1943,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – ieškovės Panevėžio rajono savivaldybės administracija, įmonės kodas 188774594, naudai.
Priteisti iš atsakovo H. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 53,50 Eur (penkiasdešimt trijų eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.