Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Alfredas Juknevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Š.-A. ieškinį atsakovui P. D. (P. D.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Atsakovui teismo pranešimas ir ieškinys su priedais įteikti įstatymo nustatyta tvarka (asmeniškai). Iš jo per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį negauta, todėl tenkintinas ieškovo prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

3. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovės D. Š.-A. ir atsakovo P. D. 2018-12-11 buvo pasirašytas paskolos lapelis, pagal kurį atsakovas pasiskolino iš ieškovės 800,00 Eur iki 2019-05-31. Ieškovės teigimu, iki šiol negrąžino suteiktos jam paskolos ir liko skolingas ieškovei 800,00 Eur.

5. Paskolos teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.871 straipsnis. CK 6.871 straipsnio 3 dalis numato, kad rašytinės paskolos sutarties formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Kasacinės instancijos teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad paskolos teisinius santykius reglamentuojančio CK 6.871 straipsnio 3 dalyje, atsižvelgiant į šių santykių specifiką, paplitimą, paskolos sutarties realinį pobūdį, įtvirtinta speciali sutarties paprastos rašytinės formos samprata, palyginus su ta bendrąja, kuri nustatyta CK 1.73 straipsnio 2 dalyje, 6.192 straipsnio 2 dalyje, ir nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Ši teisės norma skirta reguliuoti atvejams, kai šalys nebuvo pasirašiusios bendro (vieno) dokumento, taip pat kai nebuvo apsikeitusios atskirais laiškais, raštais ir pan., t. y. kai nėra sudarytos rašytinės formos sutarties bendrosios paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme, tačiau egzistuoja faktas, kad paskolos gavėjas yra pasirašęs ir išdavęs paskolos raštelį arba kitokį skolos dokumentą, patvirtinantį paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Šių dokumentų materialioji teisinė reikšmė reiškiasi ir tuo, kad juose raštu yra išreikšta vienos iš sutarties šalių (paskolos gavėjo) valia, jie išduodami kreditoriui prievolei patvirtinti ir liudija apie paskolos davėjo suderintos valios, nors ir neišreikštos rašytine forma, egzistavimą. Tokie dokumentai suponuoja išvadą dėl prievolinių paskolos teisinių santykių egzistavimo, jų buvimas pas kreditorių teikia galimybę teigti apie prievolės neįvykdymą, o jų buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (CK 6.65 straipsnis). CK 6.871 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas atitinka civiliniuose teisiniuose taikytiną protingo žmogaus standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

6. Kaip matyti iš ieškovės pateikto 2018-12-11 paskolos raštelio, pasirašyto atsakovo P. D., jame atsakovas nurodė, kad pasiskolino iš ieškovės 600,00 Eur, taip pat atsakovo yra ranka įrašyta, jog papildomai pasiskolina 200,00 Eur. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad 2018-12-11 šalys sudarė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovas pasiskolino 800,00 Eur iš ieškovės ir įsipareigojo grąžinti pinigus iki 2019-05-31.

7. Ieškovė nurodo, kad atsakovas prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, paskolų ieškovei iki šiol negrąžino, tuo tarpu atsakovas, gavęs ieškinį, nepateikė teismui jokių duomenų ir įrodymų, kurie patvirtintų paskolos sutarčių dalyko grąžinimą ieškovei. CK 6.875 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų faktiškai negavo ar gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje; šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju atsakovas, žinodamas apie teismo procesą ir ieškovės pareikštus reikalavimus, nepateikė teismui jokių įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta ar kad joje numatyti pinigai nebuvo perduoti atsakovui. Paskolos rašteliai nėra nuginčyti (taip pat ir ta aplinkybė, kad juos surašė bei pasirašė būtent atsakovas nėra paneigta jokiais įrodymais), ir jų buvimas pas paskolos davėją (ieškovę) leidžia preziumuoti, kad skola nėra grąžinta, byloje nėra ir jokių kitų duomenų dėl skolų grąžinimo. Visos šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad paskolos gavėjas neįvykdė CK 6.873 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos grąžinti gautą paskolą paskolos davėjai paskolos raštelyje nustatytu laiku. Kadangi prievolės, kylančios iš sutarties arba įstatymo turi būti vykdomos sąžiningai, o atsakovas pagal aukščiau nurodytas sutartis prisiimtų įsipareigojimų tinkamai ir laiku nevykdė, paskolų negrąžino, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 800,00 Eur negrąžintą paskolą tenkintinas.

8. Pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos. Ieškovė su atsakovu nėra susitarę dėl kitokio palūkanų dydžio nei numatytas 6.210 straipsnio 1 dalyje, todėl atsakovas, praleidęs terminą įvykdyti piniginę prievolę privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Terminas apmokėti skolą atsirado nuo 2019-06-01, todėl nuo šios datos iki 2019-10-11 ieškovė paskaičiavo 14,58 Eur palūkanas, kurios yra pagrįstos ir tenkintinos.

9. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 814,58 Eur sumą (800,00 Eur + 14,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-10-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

10. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 381,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (18,00 Eur žyminis mokestis, 363,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos).

11. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis LR CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 285 - 286 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei D. Š.-A. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo P. D. (P. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 800,00 Eur negrąžintos skolos sumą, 14,58 Eur palūkanas, iš viso – 814,58 Eur (aštuonis šimtus keturiolika eurų 58 ct) įsiskolinimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (814,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-10-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 381,00 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Sprendimo kopijas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.