- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-09
- Bylos Nr.
- e2YT-1908-457/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00074-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidmantas Gestautas
- Pareiškėjas
- O. Č.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
rašytinio proceso tvarka, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. Č. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankas, Joniškio rajono savivaldybės administracijai, O. B. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti faktą, kad O. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į gyvenamąjį namą 1A1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinę 2I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su R. Č., gimusiu (duomenys neskelbtini), mirusiu (duomenys neskelbtini). Santuokos metu R. Č. vardu iš Joniškio rajono Skaistgirio apylinkės „Pergalės“ kolūkio buvo įgyti medinis gyvenamasis namas 1A1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), medinė daržinė 2I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir molinis tvartas (neišlikęs), esantys (duomenys neskelbtini) (toliau – Nekilnojamasis turtas) ir buvo sudaryta 1989 m. lapkričio 10 d. pastatų pardavimo pirkimo sutartis, patvirtinta Skaistgirio apylinkės vykdomojo komiteto sekretorės, registro Nr. 68. Taigi, nuo 1989 m. lapkričio 10 d. Nekilnojamąjį turtą faktiškai pradėjo valdyti pareiškėjos sutuoktinis R. Č. kartu su pareiškėja. Pareiškėjos sutuoktinis R. Č. dėl teisinių žinių stokos ir sąžiningo suklydimo Nekilnojamojo turto iki pat savo mirties taip ir neįregistravo nei kaip valdomo asmenine nuosavybe, nei kaip valdomo jo ir pareiškėjos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nors nuo pat 1989 m. lapkričio 10 d. iki pat savo mirties jis Nekilnojamąjį turtą kartu su pareiškėja nepertraukiamai ir faktiškai valdė, remontavo, mokėjo komunalinius mokesčius, draudė nekilnojamąjį turtą. Gyvenamajame name sutuoktiniai nepertraukiamai kartu gyveno iki pat R. Č. mirties, ten kartu gyveno ir sutuoktinių dukra suinteresuotas asmuo O. B.. Po sutuoktinio mirties pareiškėja ir jos bei mirusiojo dukra O. B., priėmė visą mirusiojo R. Č. palikimą. Tą patvirtina pridedamas 2019 m. kovo 21 d. Joniškio rajono notarės išduotas liudijimas. Po sutuoktinio mirties pareiškėja toliau nepertraukiamai valdė ir tebevaldo minėtą Nekilnojamąjį turtą – ten gyvena, moka komunalinius mokesčius. Kadangi pareiškėja yra senyvo amžiaus, jos sveikata eina vis prastyn, tai tvarkytis su Nekilnojamuoju turtu jai padeda dukra O. B.. UAB „Altagis“ 2019 m. balandžio 17 d. yra parengusi Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, kurioje yra nurodytas Nekilnojamasis turtas – medinis gyvenamasis namas 1A1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), medinė daržinė 2I1 p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos dukra O. B., 2020 m. kovo 13 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymais įregistruoti patį Nekilnojamąjį turtą nekilnojamojo turto kadastre ir nuosavybės teises į Nekilnojamąjį turtą, tačiau gavo sprendimus atmesti pateiktus prašymus, motyvuojant, kad daiktinės teisės (nuosavybės teisė) į Nekilnojamąjį turtą negali būti įregistruota, nes Nekilnojamojo turto kadastro duomenys (t. y. patys nekilnojamieji daiktai) neįregistruoti nekilnojamojo turto registre, o Nekilnojamąjį turtą įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre atsisakyta, nes pateikti dokumentai neatitinka nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į kadastrą dokumentams, t. y. nepateikta savivaldybės ar archyvo išduota pažyma apie įrašus ūkinėse knygose. Apie tai, kad ūkinių knygų neturi ir, kad jos 2016 metais yra perduotos saugoti į Šiaulių regioninį valstybės archyvą, Joniškio rajono savivaldybės administracijos Skaistgirio seniūnija pateikė 2023 m. sausio 16 d. pažymą. Taip pat apie tai, kad duomenų apie R. Č. turėtus pastatus Joniškio rajono Skaistgirio apylinkės (duomenys neskelbtini) 1986-1990 metais suteikti negali, nes ūkinėje knygoje minėto asmens ūkis neįrašytas, pažymą pateikė Šiaulių regioninis valstybės archyvas. Kaip minėta, R. Č. Nekilnojamąjį turtą įsigijo iš šiuo metu nebeegzistuojančio Joniškio rajono Skaistgirio apylinkės „Pergalės“ kolūkio, sudarydamas aukščiau minėtą 1989 m. lapkričio 10 d. pastatų pardavimo pirkimo sutartį, patvirtintą Skaistgirio apylinkės vykdomojo komiteto sekretorės, registro Nr. 68. Notarinė pirkimo-pardavimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Pagal tuo metu buvusią praktiką, niekas dėl kolūkių turto perleidimo notarinių sutarčių nesudarinėjo, nes turtas kolūkių vardu nebūdavo registruotas registre, todėl ir notarinės turto perleidimo sutarties nebuvo galimybės sudaryti. Neturėdama jokių kitų Nekilnojamojo turto įsigijimą patvirtinančių dokumentų, neturėdama įrašų ūkinėse knygose, neturėdama notarinės pirkimo-pardavimo sutarties ir negalėdama jos sudaryti iš naujo, pareiškėja negali Nekilnojamojo turto įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kaip nuosavybės teise valdomo turto ir yra priversta kreiptis į teismą su šiuo pareiškimu. Nuo 1989 m. lapkričio 10 d. iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini) Nekilnojamąjį turtą R. Č. valdė kartu su savo sutuoktine pareiškėja, o po jo mirties iki pat dabar valdo pareiškėja. Sutuoktiniai Nekilnojamąjį turtą įgijo sąžiningai bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savąjį, valdė kartu daugiau kaip dvidešimt du metus, o po sutuoktinio mirties pareiškėja jį valdė ir tebevaldo dar daugiau kaip dešimt metų. Nekilnojamasis turtas nebuvo slaptai arba per prievartą užvaldytas, jis nėra registruotas kokio tai kito asmens vardu, niekas neturi daugiau už pareiškėją teisių į šį turtą. Nekilnojamojo turto valdymas visą laikotarpį buvo atviras ir nepertraukiamas, šiuo metu pareiškėja yra sąžininga ir teisėta Nekilnojamojo turto valdytoja. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, laikytina, kad nėra Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nurodytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą. Šiuo metu kitaip, nei kreipiantis į teismą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, pareiškėja negali įregistruoti nuosavybės teisės savo vardu į Nekilnojamąjį turtą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo O. B. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjos pareiškimą palaiko ir jam pritaria, prašo pareiškimą patenkinti.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareikštą pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodė, kad neturi duomenų, patvirtinančių, kad turtas nebuvo įgytas pareiškėjos nurodomu būdu, todėl neprieštarauja įgyjamosios senaties fakto nustatymui.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareikštą pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodė, kad nėra gavusi pranešimų apie Nekilnojamojo turto perėjimą valstybei, todėl pareiškėjos pareiškimo neginčija ir prašo teismo sprendimą priimti savo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Joniškio rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareikštą pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodė, kad Nekilnojamasis turtas niekada nuosavybės teise nepriklausė suinteresuotam asmeniui, taip pat nebuvo ir nėra įtrauktas į Statinių, kurie neturi savininkų ar kurių savininkai nežinomi, sąrašą. Nurodo, kad Joniškio rajono savivaldybės administracija neturi suinteresuotumo dėl Nekilnojamojo turto ir neprieštarauja, jog teismui nustačius visas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68-4.71 straipsniuose nustatytas sąlygas, būtų nustatytas aukščiau nurodytas nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį įgijimo faktas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėja (iki santuokos Z.) ir R. Č. sudarė santuoką; 1989 m. lapkričio 10 d. pareiškėjos sutuoktinis ir „Pergalės“ kolūkio valdybos įgaliotas asmuo sudarė pastatų pardavimo pirkimo sutartį, pagal kurią pareiškėjos sutuoktiniui R. Č. buvo parduotas medinis trijų kambarių ir vienos virtuvės gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai (molinis tvarkas ir medinė daržinė), esantys Joniškio rajono Skaistgirio apylinkėje, (duomenys neskelbtini) „Pergalės“ kolūkio teritorijoje. Už parduodą namą ir ūkinius pastatus pareiškėjos sutuoktinis sumokėjo 4 500 rublių iki sutarties sudarymo. Minėtą sutartį patvirtino Skaisgirio apylinkės vykdomojo komiteto sekretorė, registro Nr. 68; (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis R. Č.; mirus R. Č. palikimą priėmė jo dukra O. B. ir pareiškėja; Nekilnojamojo turto archyvinė byla nesudaryta, nuosavybės ir daiktinės teisės Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos; Skaistgirio seniūnijos 1980-1990 metų ūkinės knygos 2016 metais perduotos saugoti į Šiaulių regioninį valstybės archyvą; Šiaulių regioniniame valstybės archyve duomenų apie R. Č. turėtus pastatus Joniškio rajono Skaistgirio apylinkės (duomenys neskelbtini) 1986-1990 metais nėra, nes minėtų metų ūkinėje knygoje R. Č. ūkis neįrašytas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punkte numatyta, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas, kuris yra taikomas tada, kai asmuo nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki sueinant terminams, nustatytiems CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, o prašo teismo nustatyti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytos sąlygos. Teismui nustačius šias sąlygas, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę. Nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį yra taikomas tik esant šioms sąlygoms: asmuo nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu; yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytos sąlygos, t. y. daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai, daiktas nėra registruotas kito asmens vardu, visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai ir sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą, valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Įvertinęs faktines aplinkybes, byloje surinktus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, jog labiau tikėtina pareiškėjos pozicija, jog pareiškėjos šeima nuo 1989 m. lapkričio 10 d. gyvena gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir naudojasi kitu tuo pačiu adresu esančiu pagalbiniu statiniu, minėtą Nekilnojamąjį turtą valdo ir juo naudojasi, prižiūri, tvarko ir remontuoja, t. y. šį turtą valdo kaip savo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai). Juolab, kad šias aplinkybes patvirtina 1989 m. lapkričio 10 d. Pastatų pirkimo pardavimo sutartis, tik tiek, kad ši sutartis, galimai dėl pareiškėjos sutuoktinio teisinio neišprusimo ar teisės aktų nežinojimo, nebuvo registruota tuo metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka.
Duomenų, kad pareiškėja su velioniu sutuoktiniu būtų užvaldę gyvenamąjį namą ir pagalbinius statinius, pažeisdami kitų asmenų teises, byloje nėra, t. y. asmenys, užvaldydami daiktą, turėjo būti pagrįstai įsitikinę, kad niekas neturi daugiau už juos teisių į užvaldomą daiktą nei jie. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnis). Pareiškėja nurodė ir pateikė rašytinį įrodymą, jog teisę gyventi gyvenamajame name ir naudotis pagalbiniais statiniais įgijo 1989 m. lapkričio 10 d. Pastatų pirkimo pardavimo sutarties pagrindu. Tačiau, pareiškėjos ir jos sutuoktinio nuosavybės į gyvenamąjį namą su pagalbiniais pastatais dokumentai iki galo nebuvo sutvarkyti, pareiškėja ir jos sutuoktinis, iki pastarojo mirties (duomenys neskelbtini), Nekilnojamuoju turtu nuo pat 1989 m. lapkričio 10 d. iki šiol naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja kaip savu. Byloje nėra duomenų, jog gyvenamasis namas ir pagalbinis pastatas yra savavališka statyba. Nustatyti, jog turtas buvo valdomas teisėtai, byloje leidžia įrodymai, jog iki šiol nei vienas asmuo nepareiškė pareiškėjai jokių pagrįstų pretenzijų į valdomus statinius ir nėra jokių duomenų apie tai, jog turtas buvo valdomas prieš kurio nors asmens valią. Ši faktinė aplinkybė taip pat patvirtina tai, jog daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas sąžiningai. Apie tai, jog turtas buvo valdomas atvirai, patvirtina pareiškėjos paaiškinimai, taip pat byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Tai, kad turtas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, paaiškino pareiškėja, o visas turto valdymas tęsėsi ilgiau nei numatyta CK 4.68 straipsnio l dalyje ir tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (CPK 178 straipsnis).
2023 m. vasario 8 d. viešai paskelbus apie bylos iškėlimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį, nebuvo gauta suinteresuotų asmenų pareiškimų, prieštaravimų. Byloje nėra duomenų, kad daiktas priklauso valstybei ar savivaldybei. Joniškio rajono savivaldybės administracija nurodo, jog turtas niekada nuosavybės teise jai nepriklausė, taip pat nebuvo ir nėra įtrauktas į Statinių, kurie neturi savininkų ar kurių savininkai nežinomi, sąrašą.
Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad per visą laikotarpį nuo valdymo pradžios Nekilnojamojo daikto valdymas atitiko CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytas sąlygas, todėl valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, nustatytina, kad pareiškėja įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (CPK 178, 185 straipsniai, CK 4.68-4.71 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.22 straipsniu, 4.47 straipsnio 11 punktu, 4.68-4.71 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 533, 259, 260, 263, 265, 270 straipsniais, teismas,
nusprendė:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti, kad pareiškėja O. Č., a. k (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.