- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-23
- Bylos Nr.
- 2S-936-230/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-03060-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Saegawerk und Palettentfertigung P. M.“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Megevida“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Saegawerk und Palettentfertigung P. M.“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 9 d. nutarties, kuria pakeistos taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-2275-214/2013 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Saegawerk und Palettentfertigung P. M.“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Megevida“ dėl nepagrįsto praturtėjimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 37 407,13 Lt be pagrindo įgytų lėšų, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsiais apsaugos priemones - piniginių lėšų sąskaitoje areštą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 28 d. nutartimi ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąją apsaugos priemonę – atsakovės UAB „Megevida“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke areštą, o joje nesant pakankamai lėšų, areštuoti kitą atsakovės nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą pareikšto reikalavimo sumai, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu.
Šalies argumentai
Atsakovė pateikė Kauno apylinkės teismui atskirąjį skundą dėl 2012 m. gruodžio 28 d. Kauno rajono apylinkės teismo nutarties, kuriuo prašė panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartį ir ieškovės prašymą areštuoti atsakovės sąskaitą atmesti. Nurodė, kad teismas, pirmumo eile areštavęs įmonės sąskaitą ir nenurodęs, kokias operacijas leidžiama atlikti areštuotoje banko sąskaitoje, sudaro grėsmę įmonei laiku neatsiskaityti su valstybe, darbuotojais, sudaro sąlygas įmonės bankrotui. Lėšų areštas galimas tik nesant turto, o atsakovė turi kito turto.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. sausio 9 d. nutartimi, tenkindamas atsakovės atskirąjį skundą, panaikino Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės: taikė laikinąją apsaugos priemonę – atsakovės UAB „Megevida“ nekilnojamojo ir (ar) kilnojamojo turto areštą, o jo nesant ar esant nepakankamai, atsakovės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke areštą pareikšto reikalavimo 37 407,13 sumai, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu. Nutartyje nurodė, kad reikalavimas yra turtinio pobūdžio, ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, todėl turi pagrindą prašyti areštuoti atsakovės kilnojamąjį ir (ar) nekilnojamąjį turtą ir (ar) pinigines lėšas, kadangi nesiėmus priemonių ieškinio reikalavimams užtikrinti, atsakovė turimą turtą gali perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas darė išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas ir sprendė, kad nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teismas taip pat nurodė, jog ieškinio suma 37 407,13 Lt laikytina didele reikalavimo suma, kuri yra vienu iš kriterijų, į kuriuos teismai atsižvelgia spęsdami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo klausimą, kadangi tuomet, kai yra kilęs turtinis ginčas dėl didelės sumos, padidėja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Teismas sutiko su atsakovės atskiruoju skundu ir sprendė, kad pirmiau areštuotinas kitas turtas ir tik po to piniginės lėšos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartį ir palikti galioti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartį. Nurodo, jog teismas 2012 m. gruodžio 28 d. nutartį panaikino nenurodydamas išsamių motyvų, be to, atskirąjį skundą tenkino savo nuožiūra, neatsižvelgęs į tai, kad nebuvo pateikti jokie skundo argumentus patvirtinantys duomenys, be to, teismas išėjo už atskirojo skundo ribų, todėl 2013 m. sausio 9 d. nutartis nepagrįsta ir neteisėta. Atsakovė atskirajame skunde nurodė, kad turi kito turto, tačiau jo neįvardijo, nepateikė jokių šiuos argumentus pagrindžiančių įrodymų, kas leidžia abejoti atsakovės sąžiningumu, tačiau teismas šios aplinkybės neįvertino. CPK 145 str. 6 dalyje nėra nustatyta pareiga teismui nurodyti, kokias operacijas yra leidžiama atlikti areštuotoje sąskaitoje, tačiau teismas, spręsdamas atsakovės atskirojo skundo pagrįstumo klausimą, galėjo, nors ir neprivalėjo, leisti atsakovei atlikti vienokias ar kitokias operacijas, o atsižvelgęs į atsakovės skundo motyvus, galėjo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartį pakeisti, nustatydamas tokių operacijų sąrašą. Be to, vykdant 2012 m. gruodžio 28 d. teismo nutartį, buvo areštuota ne atsakovės sąskaita, o pas antstolį R. S. esančios ieškovės atsakovei pagal kitą civilinę bylą išmokėtos lėšos, todėl atsakovei jokia žala ar grėsmė dėl bankroto nebūtų kilusi. Tačiau šios aplinkybės atsakovė teismui nenurodė.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados
Skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo bei proporcingumo principais (CPK 145 str. 2 d.). Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-82/2012).
Vadovaujantis CPK 148 str. 1 d. bei 149 str. 1 d. ir 3 d., į teismą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, panaikinimo gali kreiptis tiek dalyvaujantys byloje asmenys, tiek kiti suinteresuoti asmenys bei byloje nedalyvaujantys asmenys, kai teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo jų teises ar teisėtus interesus. Byloje nustatyta, kad Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 28 d. nutartimi taikė laikinąją apsaugos priemonę – atsakovės UAB „Megevida“ atsiskaitomosios sąskaitos areštą. Atskirąjį skundą dėl šios nutarties pateikusi atsakovė teigė, kad pritaikytas lėšų, o ne kito nekilnojamojo ar kilnojamojo turto areštas, sukelia didelių nepatogumų apeliantei, apriboja jos galimybę naudotis lėšomis. Vertinant 2012 m. gruodžio 28 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (sąskaitoje esančių piniginių lėšų areštą) proporcingumą siekiamam tikslui (užtikrinti ieškinio reikalavimų patenkinimą) atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik nurodė, jog tikslinga areštuoti atsakovės pinigines lėšas sąskaitoje, o nesant pakankamai lėšų, areštuoti atsakovės turtą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, toks ieškovės prašymas nėra argumentuotas, todėl savaime nesudaro prielaidų pirmiausia areštuoti atsakovės pinigines lėšas sąskaitoje, o ne kitokį jos turimą turtą. Ieškovė pareiškė turtinio pobūdžio reikalavimą, kurio patenkinimą gali užtikrinti ne tik piniginių lėšų, bet ir kito turto areštas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia tam tikrų nepatogumų ar ribojimų proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovės teisių daugiau, nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Piniginių lėšų, esančių banko sąskaitoje, areštas visuomet labiau suvaržo šalies teises ir interesus, nei kito turto areštas, kadangi apsunkina juridinio asmens ūkinę veiklą, kuriai reikalingos piniginės lėšos, apsunkina įsipareigojimų valstybei ir dirbantiesiems vykdymą. Todėl šiuo atveju ekonomiškesnė ir proporcingesnė laikinoji apsaugos priemonė yra kito turto areštas.
Ieškovės nurodyti atskirojo skundo argumentai, kad atsakovė neįvardijo, kokį turtą turi ir nepateikė jokių šiuos argumentus pagrindžiančių įrodymų, neturi būti pagrindu riboti atsakovės teises labiau, nei būtina tikslui pasiekti – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Nesant nekilnojamojo ir (ar) kilnojamojo turto arba jo esant nepakankamai lieka alternatyvi galimybė areštuoti pinigines lėšas, todėl ieškovės interesai nėra pažeidžiami. Apeliantė nurodo, kad vykdant 2012 m. gruodžio 28 d. teismo nutartį, buvo areštuota ne atsakovės sąskaita, o pas antstolį R. S. esančios ieškovės atsakovei pagal kitą civilinę bylą išmokėtos lėšos, todėl atsakovei jokia žala ar grėsmė dėl bankroto nebūtų kilusi. Visgi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui skundžiama nutartimi areštavus atsakovės nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, ir atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą 37 407,13 Lt sumai, nėra pažeisti ekonomiškumo, proporcingumo principai ir yra užtikrinamas ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.