Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-03-09 · Civilinė byla Nr. e2-379-943/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2017-03-09Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2017-03-09Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-05-22Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-09
Bylos Nr.
e2-379-943/2017
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02263-2016-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidija Tamošiūnienė
Atsakovas
„First opportunity“ OÜ
Ieškovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos
Kategorijos
Civilinės bylos Nr. e2-379-943/2017ir Nr. e2-380-943/2017
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02263-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1, 3.1.18.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 9 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo „First opportunity“ OÜ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. ir 2016 m. gruodžio 5 d. nutarčių, kuriomis pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir ištaisyti rašymo apsirikimai, civilinėje byloje Nr. e2-849-467/2017 (buvęs Nr. e2-6336-467/2016) pagal ieškovių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ieškinį atsakovui „First opportunity“ OÜ dėl sutarties pažeidimo ir nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Vilniaus miesto savivaldybės taryba padavė ieškinį atsakovui „First opportunity“ OÜ dėl sutarties pažeidimo ir nuostolių atlyginimo, kuriuo prašo ieškovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai iš atsakovo priteisti 5 115 880 Eur nuostolių, 302 814,74 Eur negautų pajamų ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškinio reikalavimai grindžiami tuo, kad Vilniaus miesto savivaldybė, įgyvendindama Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. 394, 2002 m. balandžio 22 d. su atsakovu sudarė sutartį Nr. 9, pagal kurią atsakovui buvo suteikta teisė savivaldybei nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose (unikalūs Nr. duomenys neskelbtini) įrengti ir eksploatuoti statybos ir griovimo atliekų priėmimo, perdirbimo, rūšiavimo ir saugaus jų šalinimo aikštelę (toliau – ir aikštelė). Sutartis galiojo iki 2016 m. balandžio 22 d., o pasibaigus jos terminui, atsakovas pagal sutarties 5.5 ir 12 p. įsipareigojo rekultivuoti (sutvarkyti) aikštelę. Kadangi šios pareigos atsakovas nevykdo, ieškovė nurodo, kad prašomų priteisti nuostolių dydis lygus aikštelės sutvarkymo kainai.Kartu su ieškiniu pateiktas ir prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir piniginių lėšų, priklausančių atsakovui, areštą, nustatant, kad areštuoto turto vertė lygi žemės sklypo nekilnojamojo turto registre nustatytai vidutinei rinkos vertei (t. y. 586 984 Eur) ir tokio dydžio piniginių lėšų areštą, kiek prašomos priteisti sumos, t. y. 5 418 964,74 Eur, nepadengia prašomo areštuoti žemės sklypo vidutinė rinkos vertė, taip pat draudimą atsakovui atlikti veiksmus, galinčius pakeisti žemės sklypo teisinį statusą – išnuomoti ar kitaip suteikti jį tretiesiems asmenims, tuo suvaržant sklypo savininko daiktines teises į minėtą žemės sklypą bei atlikti bet kokius kitus veiksmus, galinčius apsunkinti žemės sklypą kaip daiktą ir pakeisti žemės sklypo status quo.Atsakovas pateikė atsiliepimą į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriame nurodė, kad ieškinys akivaizdžiai nepagrįstas – aikštelė sutvarkyta, atliekos užpiltos vientiso grunto sluoksniu, tačiau ieškovė nėra perėmusi aikštelės, todėl pati tinkamai nevykdo sutarties sąlygų. Be to, ginčo suma atsakovui nėra didelė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi iš dalies tenkino prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimus.Teismas nurodė, kad ieškovės pateikė pakankamai ieškinį pagrindžiančių duomenų, todėl laikė, kad ieškinio reikalavimai tikėtinai pagrįsti. Taip pat, teismas sprendė, kad vien didelė ieškinio suma nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, atsakovo finansinė padėtis gera, todėl nėra grėsmės, kad būsimo ieškovėms palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.Vis dėlto, teismas įvertinęs, kad aikštelė neatsiejama nuo ginčo sutarties vykdymo, taip pat įvertinęs tai, kad abi šalys pripažįsta, jog pagal sutartį aikštelė turi būti perduota savivaldybei, sprendė, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkintinas iš dalies ir areštavo atsakovui priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde apeliantas „First opportunity“ OÜ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. ir 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Laikinosios apsaugos priemonės – žemės sklypo areštas, neatitinka ieškinio reikalavimų esmės ir yra nesusijęs su būsimo teismo sprendimo įvykdymu. Iš nutarties turinio nėra aišku, kokiam reikalavimui užtikrinti yra skirtas žemės sklypo areštas.Nutartyje nėra nė vieno motyvo, pagrindžiančio faktą, kad ieškovėms palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti. Priešingai, joje aiškiai nurodyta, kad nėra pagrindo spręsti, jog egzistuoja reali grėsmė, kad priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, jo vykdymas pasunkės ar taps neįmanomu.Kiekviename ieškinyje yra suformuluojamas pagrindas, dalykas, nurodomos faktinės aplinkybės ir įrodymai, tačiau tai savaime neįrodo ieškinio pagrįstumo. Teismas nemotyvavo išvados dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo.Teismo motyvai, kad aikštelė yra neatsiejama nuo sutarties vykdymo, kad abi šalys pripažįsta, kad aikštelė turi būti perduota savivaldybei, kad aikštelė registruota atsakovo vardu, nesusiję su ieškinio reikalavimais. Taigi, teismas įsikišo į šalių sutartinius santykius, dėl kurių šioje byloje ginčo nėra ir kurie šioje byloje nenagrinėjami.Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovės teismo prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Preliminarus ieškinio reikalavimų įvertinimas negali būti suprantamas kaip teismo pareiga nuodugniai įvertinti kiekvieną ieškinio argumentą bei įrodymą ir pasisakyti dėl jų nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertintas ieškinio preliminarus pagrįstumas.Pirmosios instancijos teismas nurodė motyvus, dėl kurių prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo tenkintas iš dalies, t. y. kad areštuotas žemės sklypas yra išimtinai susijęs su nagrinėjamos bylos pagrindu – tinkamu sutarties vykdymu.Areštuotas žemės sklypas, tinkamai įvykdžius sutartį, privalės būti išpirktas savivaldybės. Bylos nagrinėjimo metu apeliantas gali toliau pažeidinėti sutartį, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, žemės sklypą perleisti tretiesiems asmenims. Pažymėtina, kad žemės sklypo perdavimo ieškovei klausimas negali būti vertinamas atskirai nuo byloje pareikštų turtinių reikalavimų, nes patenkinus ieškinį išieškojimas pirmiausia būtų nukreiptas į žemės sklypą, kuris apeliantui tinkamai vykdant sutartį, bet kokiu atveju turėtų būti perduodamas savivaldybei.Atsakovui nusprendus nebevykdyti veiklos Lietuvoje, atsirastų akivaizdžios kliūtys savivaldybei užtikrinti nuostolių atlyginimą ar ginčyti kitus jo sudarytus sandorius, susijusius su turimo turto perleidimu, o priimto sprendimo pripažinimas ir vykdymas kitoje valstybėje būtų apsunkintas.Atsakovo veiklos pelningumas savaime nereiškia, kad sprendimo vykdymo metu atsakovas turės pakankamai lėšų įvykdyti sprendimą. Be to, turi būti atsižvelgiama į Konkurencijos tarybos atsakovui paskirtą 3,5 mln. eurų baudą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis iš dalies tenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ištaisyti rašymo apsirikimai (ši nutartis yra sudedamoji skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutarties dalis), pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės. Kitaip tariant, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi, būsimo teismo sprendimo galimas turinys turėtų būti vertinamas pagal byloje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus. Kadangi būsimu teismo sprendimu bus atsakoma į ieškinyje pareikštus reikalavimus, nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų būti vertinama, ar, priėmus ieškovui palankų sprendimą, t. y. patenkinus jo pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Dėl šios priežasties pripažįstama, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą.Nagrinėjamoje byloje išanalizavus ieškovių keliamus reikalavimus, kurie iš esmės susiję su piniginių lėšų (t. y. nuostolių ir negautų pajamų) priteisimu, bei skundžiama teismo nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – atsakovui priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, t. y. kad atsakovo finansinė padėtis nekelia grėsmės turtinio pobūdžio reikalavimų įvykdymui, tačiau areštuotas sklypas neatsiejamai susijęs su tarp šalių sudarytos sutarties vykdymu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovių prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka faktinės byloje susiklosčiusios situacijos bei laikinųjų apsaugos priemonių paskirties ir nėra susijusios su šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pareikšto ieškinio reikalavimais, todėl negali būti taikomos užtikrinti ieškiniu pareikštus reikalavimus.Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad byloje šalių ginčas kilęs iš Vilniaus miesto savivaldybės su atsakovu 2002 m. balandžio 22 d. sudarytos sutarties Nr. 9, pagal kurią atsakovui buvo suteikta teisė savivaldybei nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose įrengti ir eksploatuoti statybos ir griovimo atliekų priėmimo, perdirbimo, rūšiavimo ir saugaus jų šalinimo aikštelę, o būtent ginčas kilęs dėl to, kad pasak ieškovių atsakovas nevykdo pareigos rekultivuoti aikštelę. Dėl nurodytos priežasties ieškovės kreipėsi į teismą, prašydamos priteisti nuostolius, t. y. žemės sklypų rekultivavimo išlaidas, ir negautas pajamas, t. y. pajamas, kurias ieškovė gautų, jeigu aikštelė būtų sutvarkyta ir atlygintinai perduota naudotis tretiesiems asmenims. Minėta, pirmosios instancijos teismas nenustatė grėsmės, kad ieškiniu pareikšti finansinio pobūdžio reikalavimai teismui priėmus ieškovėms palankų sprendimų galėtų būti neįvykdyti, priešingai, teismas konstatavo, kad tokios grėsmės nėra, nes atsakovo finansinė padėtis pakankamai stabili. Papildomai vertinant atsakovo finansinę padėtį, apeliacinės instancijos teismas atmeta atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, susijusius su atsakovui Konkurencijos tarybos paskirta 3,5 mln. Eur bauda, kadangi pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis Konkurencijos tarybos nutarimas nėra įsiteisėjęs, ginčas toliau nagrinėjamas teisme. Be to, nepagrįsti ieškovių dėstomi teiginiai, kad šioje byloje būtina palikti galioti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes patenkinus ieškinį išieškojimas pirmiausia būtų nukreiptas į žemės sklypą, kuris apeliantui tinkamai vykdant sutartį, bet kokiu atveju turėtų būti perduodamas savivaldybei, kadangi galimai palankaus ieškovėms teismo sprendimo vykdymas ir išieškojimas pagal jį, jokiais teisiniais aspektais nesusijęs su tuo, kad areštuotas žemės sklypas turėtų pereiti savivaldybės nuosavybėn pagal sutartį, t. y. teismo sprendimo šioje byloje įvykdymas nesutampa su prievolės įvykdymu natūra, kadangi toks reikalavimas byloje nėra pareikštas.Tuo tarpu, nors pripažintina, kad areštuotas žemės sklypas susijęs su šalių sudarytos sutarties vykdymu, t. y. areštuotas žemės sklypas pagal sutarties 6 ir 8 punktus, įvykdžius kitas sutarties sąlygas, privalės būti išpirktas savivaldybės, tačiau ieškinyje nereiškiami reikalavimai, susiję su minėtos sutarties sąlygų vykdymu, daiktinėmis teisėmis į areštuotą turtą, įpareigojimu perduoti areštuotą žemės sklypą, etc., todėl pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka byloje susiklosčiusios faktinės situacijos ir ieškinio dalyko.Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, pabrėždamas laikinųjų apsaugos priemonių paskirties ir ryšio su ieškinio reikalavimais svarbą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, o 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi ištaisydamas rašymo apsirikimus, neįvertino prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ryšio su ieškovių pareikštais materialiniais teisiniais reikalavimais bei tokiu būdu neužtikrino šalių interesų pusiausvyros. Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas skundžiamas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. ir 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovių prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas išaiškina ieškovėms, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 3 dalis), todėl pasikeitus aplinkybėms, kurios nulėmė nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinimą, (pavyzdžiui, patikslinus ieškinio reikalavimus) ieškovės turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. ir 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

Teisėja Egidija Tamošiūnienė