- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-15
- Bylos Nr.
- e2S-382-828/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vygintas Mažuika
- Atsakovas
- V. E.
- Ieškovas
- Latvijos draudimo bendrovės AAS "BALTA"
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vygintas Mažuika
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą atsakovo V. E. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021 m. balandžio 13 d. ir 2021 m. balandžio 14 d. nutarčių civilinėje byloje pagal ieškovės Latvijos draudimo bendrovės AAS "BALTA" ieškinį atsakovui V. E. dėl daikto išreikalavimo iš neteisėto valdymo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Latvijos draudimo bendrovė AAS ,,BALTA“ prašė iš atsakovo V. E. išreikalauti traktorių John Deere 6930 Premium, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį priteisti ieškovei bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - taikyti traktoriaus John Deere 6930 Premium, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), areštą, šią transporto priemonę paliekant saugoti atsakovui V. E..
2. Nurodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių egzistuoja galimybė, kad atsakovas, net ir neturėdamas nesąžiningų ketinimų, šį turtą gali perleisti sąžiningiems tretiesiems asmenims arba sumažinti jo vertę. Ginčo turtas šiuo metu priklauso atsakovui, traktorius yra jo žinioje ir naudojamas žemės ūkio veikloje bei netrukdomai gali būti perleistas kitiems asmenims.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2021 m. balandžio 13 d. ir 2021 m. balandžio 14 d. nutartimis taikė laikinąją apsaugos priemonę – iki sprendimo įsiteisėjimo dienos šioje byloje, areštavo atsakovo V. E. vardu registruotą kilnojamąjį daiktą – ratinį traktorių John Deere 6930 Premium, tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), uždraudžiant V. E. areštuotą ratinį traktorių parduoti, įkeisti ar bet kokiu kitu būdu perleisti kitiems asmenims, ar kaip nors pabloginti jo būklę. Areštuoto kilnojamojo daikto saugotoju iki sprendimo įsiteisėjimo dienos šioje byloje, paskyrė atsakovą leidžiant areštuotu daiktu naudotis.
4. Teismas nustatė, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl transporto priemonės identifikavimo numerių suklastojimo, atsakovas įgijo daiktą, kuris pardavėjui nuosavybės teise nepriklausė. Nors tai nerodė atsakovo nesąžiningų veiksmų, tačiau gali kilti reali grėsmė, kad siekiant išvengti galimo ieškovei palankaus sprendimo įvykdymo, atsakovas gali imtis veiksmų turimą turtą perleisti tretiesiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, sprendė tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovas prašo Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2021 m. balandžio 13 d. ir 2021 m. balandžio 14 d. nutartis panaikinti. Nurodė, kad teismas net nenagrinėjęs bylos nusprendė, kad atsakovas įgijo ginčo traktorių iš asmens, kuriam šis traktorius tariamai nepriklausė. Mano, kad šis teismo argumentas yra nepagrįstas. Aplinkybę ar ginčo traktoriaus identifikavimo numeris yra suklastotas ar nėra suklastotas, užbaigus ikiteisminį tyrimą ir bylą dėl transporto priemonės identifikavimo numerio suklastojimo perdavus teismui, konkrečiai ir nuspręs atitinkamą bylą išnagrinėjęs teismas, o ne ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas. Be to, net ir tuo atveju jei ginčo traktoriaus identifikavimo numeris ir būtų suklastotas, teismas neišnagrinėjęs bylos (ieškinio) ir nesant jokio prejudicinę galią turinčio kito teismo sprendimo, neturi jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad ginčo traktorių atsakovas įgijo iš pardavėjo, kuriam jis nuosavybės teise nepriklausė.
6. Be to, ieškovė nepateikė nei vieno savo tariamas teises į ginčo traktorių patvirtinančio dokumento (įrodymo). Ieškovė nepridėjo jokio dokumento, kuris patvirtintų kokias nors Latvijos kompanijos Z/S „Zemdegas“ teises į ginčo traktorių, nei jokio dokumento apie tariamai ieškovės išmokėtą draudimo išmoką, nei jokio dokumento, kad Latvijos kompanija Z/S „Zemdegas“ būtų atsisakiusi į ginčo traktorių „bet kokių teisių ir reikalavimų“.
Šalies argumentai
7. Be to savo ieškinyje ieškovė nurodo visą eilę sandorių, kuriais ginčo traktorius buvo perleistas iki jį įsigyjant atsakovui ir tuo pačiu nepateikia jokio įrodymo, kad bet koks teismas būtų konstatavęs, kad Latvijos kompanija Z/S „Zemdegas“ ginčo traktorių būtų praradusi prieš savo valią. Mano, kad pranešimas apie vagystę ir pradėtas, tačiau neužbaigtas ikiteisminis tyrimas tai dar ne įrodymas, kad ginčo traktorius iš tikrųjų yra prarastas prieš savininko valią.
8. Pažymi, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6ojo skyriaus prokurorė R. R. 2019 m. gruodžio 2 d. nutarimu nurodė, kad ginčo traktorius yra ūkininko V. E. nuosavybė, ir pritaikė jam areštą ir nepaisant to, kad šio arešto terminas 2020-06-02 pasibaigė, atsakovas nesiėmė jokių veiksmų nei traktoriui slėpti nei perleisti, nei pan., todėl nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo teigti, kad laikinų apsaugos priemonių nepritaikius ir civilinėje byloje kiltų bet kokia grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
9. Be to atsižvelgiant į draudimo teisinių santykių pobūdį bei draudimo bendrovių veiklos specifiką, kai dėl draudimo apsaugos įsipareigojimo (įsipareigojimo mokėti draudimo išmoką) draudimo bendrovė gauna draudimo įmoką (t. y. atlyginimą), CK 6.1015 str. imperatyviai numato, kad draudimo bendrovei išmokėjus draudimo išmoką draudikui pereina ne nuosavybės teisės į daiktą, bet teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Be to, sprendžiant klausimą dėl draudimo bendrovės po draudimo išmokos išmokėjimo į ginčo traktorių įgytų teisių, būtina atsižvelgti bei įvertinti, kad dėl išmokėtos draudimo išmokos draudimo bendrovė jau gavo atlyginimą, t. y. jai buvo sumokėta draudimo įmoka, ir todėl dėl ginčo traktoriaus ir draudimo išmokos išmokėjimo ji nepatyrė jokios žalos ar nuostolių, kuriuos akivaizdu, kad patirtų ginčo traktoriaus sąžiningas įgijėjas, jei ginčo traktorius iš jo būtų paimtas.
10. Mano, kad aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nėra jokios grėsmės, kad nepritaikius laikinų apsaugos priemonių civilinėje byloje būsimas teismo sprendimas galėtų būti neįvykdytas. Taip pat mano, kad ieškovė savo ieškinio reikalavimų tikėtinai nepagrindė, todėl nėra CPK 144 str. 1 dalyje nurodytų pagrindų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartis, o atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovė pagrindė savo teisinį reikalavimų pagrindą, t. y. nurodė, kokiomis nuostatomis remiasi. Taip pat nurodė, kokiais įrodymais remiasi (iš esmės visa ikiteisminio tyrimo medžiaga), todėl ši aplinkybė nesudaro prielaidų abejoti ieškinio prima facie pagrįstumu. Be to, aptariamos aplinkybės (dėl pasirinkto teisių gynimo būdo ir dėl įrodymų pakankamumo, sąsajumo) turės būti vertinamos tik nagrinėjant bylą iš esmės, o ne pradinėje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje.
12. Tuo tarpu pasisakant dėl grėsmės būsimo galimai Ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui nurodytina, kad esant ginčui dėl konkretaus daikto nuosavybės ir sugrąžinimo (pareiškus vindikacinį reikalavimą), laikinosios apsaugos priemonės areštuojant vindikuotiną daiktą privalo būti pritaikytos net ir nesant jokios akivaizdžios grėsmės, kadangi tokio kaip nagrinėjamu atveju pobūdžio bylose negali būti ignoruojamas faktas, kad, nesiėmus priemonių apriboti atsakovo teisę disponuoti jo žinioje esančiu ir ginčo objektą sudarančiu turtu, egzistuoja galimybė, jog atsakovas, net ir neturėdamas nesąžiningų ketinimų, šį turtą gali perleisti sąžiningiems tretiesiems asmenims arba sumažinti jo vertę. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, ginčo turtas šiuo metu priklauso atsakovui, traktorius yra jo žinioje ir naudojamas žemės ūkio veikloje, taigi netrukdomai gali būti perleistas kitiems asmenims. Ir net jeigu toks atsakovo veiksmas ir nebūtų nulemtas jo nesąžiningumo, neabejotinai kiltų grėsmė būsimo teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus ieškovei, įvykdymo sėkmingumui. Taigi vien ta aplinkybė jog iki šiol atsakovas neketino ir nemėgino niekam perleisti turto, nesudaro prielaidų vertinti, kad laikinosios apsaugos priemonės nėra būtinos. Be to, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės netrukdo atsakovui naudoti traktorių jo veikloje, jeigu jis neketina traktoriaus niekam perleisti, taigi siekis panaikinti areštą yra net nepagrindžiamas logika.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
14. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).
15. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus : 2019-12-02 nutarimą, Kauno apygardos teismo 2020-03-24 nutartį.
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie įrodymai neturi teisinės reikšmės sprendžiamam klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, be to atsakovas neprašo jų priimti į bylą, todėl, remdamasis nutarties 14 p. nurodyta teismų praktika, teismas atsisako juos priimti (CPK 314 straipsnis).
17. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba neįmanomumo. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą.
19. Apeliantas mano, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nepripažino, jog ieškinys yra aiškiai nepagrįstas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ginčo traktorius priklauso ieškovei, taip pat nėra įrodymų, kad atsakovas įsigijo traktorių iš pardavėjo, kuriam šis traktorius nepriklausė. Be to, ieškovė gavo draudiminę išmoką už traktorių, todėl jokių teisių į jį nebeturi.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau toks ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovės nurodytiems argumentams patvirtinti.
21. Nagrinėjamos bylos atveju, ieškovė pareiškė ieškinį, kuriame prašo iš atsakovo V. E. išreikalauti traktorių John Deere 6930 Premium, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį priteisti ieškovei, taip pat priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio reikalavimus, taip pat nurodė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, pateikė tam tikrų įrodymų.
22. Iš byloje esančių bylos šalių procesinių dokumentų, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, ar jos pareikšti reikalavimai iš viso yra nepagrįsti ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, arba kad procesas pradėtas akivaizdžiai neteisėtai ir (ar) byloje patraukti asmenys negalėtų būti atsakingais pagal jiems pareikštus reikalavimus. Ieškovės reikalavimai grindžiami bylos įrodymais, ir, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, yra tikimybė, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovei palankus sprendimas. O apelianto argumentus, susijusius su ieškovės galimomis teisėmis į ginčo traktorių, byloje pateiktus įrodymus ir kt., kaip ir pripažįstama nutarties 18, 20 p. nurodytoje teismų praktikoje, teismas vertins, nagrinėdamas bylą iš esmės, o ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu.
23. Apeliantas teigia, kad ieškovė neįrodė esamos grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Kaip jau minėta, ieškovė ieškiniu siekia išreikalauti iš atsakovo traktorių John Deere 6930 Premium, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir skundžiamomis pirmosios instancijos teismo nutartimis buvo pritaikyta CPK 145 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas. Taigi ieškovės materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objektų teisiniu režimu, jų vėlesniu statusu. Todėl, akivaizdu, kad, nesiėmus priemonių, apriboti atsakovo teisę disponuoti jo žinioje esančiu ir ginčo objektą sudarančiu turtu, egzistuoja tikimybė, jog atsakovas, net ir neturėdamas nesąžiningų ketinimų, šį turtą gali perleisti sąžiningiems tretiesiems asmenims. Tokiu atveju teismo sprendimo realus įvykdymas (ginčo turto susigrąžinimas) gali tapti apsunkintas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog šiuo atveju egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus ieškovei, įvykdymo sėkmingumui.
24. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad vien ta aplinkybė jog iki šiol atsakovas neketino ir nemėgino niekam perleisti turto, nesudaro prielaidų vertinti, kad laikinosios apsaugos priemonės nėra būtinos.
25. Be to teismų praktikoje pripažįstama, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti konservacinės paskirties, t.y. užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 1-10 punktai); prevencinės paskirties, t.y. užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai) (žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2014). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamomis nutartimis pritaikytos priemonės būtent ir įgyvendina nurodytas paskirtis. Todėl pripažįstama, kad priemonės pritaikytos pagrįstai ir naikinti jų skunde išdėstytais argumentais pagrindo nėra.
26. Tokiu būdu pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog skundžiamų nutarčių priėmimo metu buvo visos būtinos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
27. T.p. bylos duomenys patvirtina, kad Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai priėmė dvi nutartis dėl to paties turto arešto (2021 m. balandžio 13 d. ir 2021 m. balandžio 14 d.). Nutartys iš esmės analogiškos, tik vėlesnėje nutartyje papildomai nurodytas areštuojamo traktoriaus identifikavimo kodas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 2021 m. balandžio 14 d. nutartis laikytina patikslinančia 2021 m. balandžio 13 d. nutartį (CPK 3 str. 7 d., 276 str.). Todėl naikinti nė vienos iš skundžiamų nutarčių CPK 293, 296 str. numatytais pagrindais, apeliacinės instancijos teismo nuomone, t.p. nėra pagrindo.
28. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamų nutarčių pagrįstumo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, o apeliantas nenurodė teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti ar pakeisti skundžiamas nutartis, todėl jos paliekamos nepakeistomis (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2021 m. balandžio 13 d. ir 2021 m. balandžio 14 d. nutartis palikti nepakeistas.