- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-03
- Bylos Nr.
- AN2-31-312/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01835-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiasis policijos komisariatas
- Advokatai
- Julija Gavėnė
Vilniaus apygardos teismo teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal P. G. atstovės advokatės Julijos Gavėnės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. nutarties, kuria buvo paliktas galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato antrojo veiklos skyriaus 2021 m. liepos 19 d. nutarimas Nr.14-ANR_N-1420-2021, kuriuo P. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta 60 Eur dydžio bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato antrojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2021 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 14-ANR_N-1420-2021 (toliau – Institucija) P. G. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 4 dalyje, dėl to, kad jis 2021 m. birželio 16 d., 14.38 val. Vilniuje, Kauno ir Aguonų gatvių šviesoforais reguliuojamoje sankryžoje, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), pravažiavo sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 73.11 punktą ir už tai jam paskirta 60 Eur dydžio bauda.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs P. G. atstovės advokatės J. G. apeliacinį skundą, 2021 m. spalio 28 d. nutartimi skundą atmetė, teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, jog administracinėn atsakomybėn P. G. patrauktas pagrįstai.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
3. Apeliaciniu skundu nubaustojo atstovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartį bei Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus 2021 m. liepos 19 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą – administracinio nusižengimo teiseną jos atstovaujamojo atžvilgiu nutraukti. Skundą advokatė grindžia šiais argumentais.
3.1. Apeliantė pastebi, kad apylinkės teismas netinkamai išnagrinėjo byloje esančius rašytinius įrodymus ir filmuotą medžiagą, neįvertino prieštaravimų tarp administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir policijos pareigūnų pozicijos, vadovavosi prielaidomis, o ne rašytiniais įrodymais, kas iš esmės lėmė nepagrįstas išvadas.
3.2. Advokatė nurodo, kad apylinkės teismas padarė išvadas, kurios nėra pagrįstos filmuota vaizdo medžiaga.
3.3. Advokatė, vadovaudamasi KET 162 punktu, nurodo, kad skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas turėjo nustatyti, degant kokiam šviesoforo signalui P. G. įvažiavo į Kauno/Aguonų g. reguliuojamą sankryžą. Nustačius, kad P. G. į sankryžą įvažiavo degant žaliam mirksinčiam šviesoforo signalui (arba nenustačius, kad jis į sankryžą įvažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui), jis galėjo važiuoti toliau ir užbaigti posūkį į kairę. Pažymi, kad apylinkės teismas padarė prielaidą, jog P. G. sankryžoje galimai atsidūrė pasibaigus mirksinčiam žaliam šviesoforo signalui, nors vaizdo įrašas to neįrodo.
Atsiliepimas
3.4. Apeliantės teigimu, byloje nėra nustatyta, kiek kartų mirksi žalias šviesoforo signalas Kauno/Aguonų g. reguliuojamoje sankryžoje. Pastebi, kad policijos komisariato atsiliepime yra nurodoma, kad žalia šviesa mirksi 3 kartus, vaizdo įrašas patvirtina, kad jis mirksi mažiausiai 4 kartus (po to šviesoforas dingsta iš filmavimo lauko).
3.5. Advokatės vertinimu, vaizdo įrašo 12 sekundę P. G. jau buvo įvažiavęs į sankryžą, o įrašo 13 sekundė patvirtina, kad jis buvo sankryžoje ir užbaiginėjo manevrą jau degant geltonam šviesoforo signalui (kuris dega vos sekundę). Kritiškai vertinant šį trumpą laiko tarpą, yra akivaizdu arba labiau tikėtina, kad P. G. įvažiavo į sankryžą vis dar degant žaliam mirksinčiam šviesoforo signalui.
3.7. Atkreipia teismo dėmesį, jog nagrinėjamas pažeidimas buvo filmuotas tiek Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 policijos komisariato pareigūnių, tiek P. G. automobilyje įmontuoto vaizdo registratoriaus. Skundžiamas nutarimas buvo surašytas pareigūnams net nemačius P. G. filmuotos vaizdo medžiagos. Vietoje tokio įrašo, kuris būtų objektyviausias įrodymas vertinant, ar buvo padarytas KET pažeidimas, apylinkės teismas, darė prielaidas ir vadovavosi žodiniais tyrėjos paaiškinimais, kuriuos pastaroji surašė tarnybiniame pranešime.
3.8. Advokatė nurodo, jog jos atstovaujamasis yra įsitikinęs, kad byloje pateikta iš jo automobilio filmuota vaizdo medžiaga rodo, kad STOP juostą kirto bei į sankryžą P. G. įvažiavo degant žaliam mirksinčiam šviesoforo signalui (žr. 11-ąją vaizdo įrašo sekundę). Todėl apylinkės teismo išvada, kad P. G. sankryžoje atsirado baigus degti žaliam mirksinčiam šviesoforo signalui nėra tiesiogiai pagrįsta filmuota vaizdo medžiaga.
3.9. Advokatė nesutikdama su apylinkės teismo išvada, jog KET 160 punkto pažeidimas yra pakankamas P. G. kaltei nustatyti, pažymi, kad pastarasis sankryžoje nebuvo sustojęs, kadangi sankryžoje nebuvo jokių kitų transporto priemonių, kurios galėjų jam trukdyti, iš priešingos pusės sankryžą kirtęs troleibusas pravažiavo vos per porą sekundžių dideliu greičiu, todėl jam nebuvo jokio poreikio sankryžoje sustoti.
3.10. Advokatės teigimu, P. G. visą laiką važiavo protingu ir situaciją atitinkančiu greičiu, ką patvirtina vaizdo įrašas. Pastarasis pamatęs, kad žalias šviesoforo signalas pasikeitė į žalią mirksintį, sumažino greitį nuo 40 km/val. iki 25 km/val. ir užbaigė posūkį į kairę. Advokatės nuomone, tai yra svarbi aplinkybė, kuri įrodo, kad jis nesiekė piktybiškai kirsti sankryžą per draudžiamą šviesoforo signalą, didindamas greitį, o priešingai, greitį sumažino ir tik įsitikinęs, kad posūkis į kairę gali būti saugiai užbaigtas, jį užbaigė.
3.11. Advokatės nuomone, apylinkės teismas nevertino nubaustojo argumentų dėl pažeistos jo teisės į žodinį bylos nagrinėjimą. P. G., nebūdamas teisininku, negalėjo nuspėti, kad jo byla bus nagrinėjama rašytine tvarka, kadangi pačiame protokole tai nebuvo nurodyta. Priešingai, administracinio nusižengimo protokole buvo aiškiai nurodyta, kada ir kur vyks bylos nagrinėjimas. Todėl P. G. į bylos nagrinėjimą atvyko taip, kaip buvo nurodyta protokole, tai yra 2021 m. liepos 19 d. 9.50 val., adresu Pylimo g. 52, Vilnius. Be to, dar jo sustabdymo metu, jis pareiškė, kad turi vaizdo medžiagos ir kad nori dalyvauti bylos nagrinėjime. Šią savo teisę, vadovaujantis ANK 616 straipsnio 3 dalimi, P. G. galėjo realizuoti ne vėliau kaip iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pradžios, ką ir padarė.
4. Atsiliepimu Vilniaus apskrities VPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas prašo apeliacinio skundo netenkinti. Pažymi, jog pažeidėjui paskirta nuobauda yra minimali, tinkamai individualizuota ir proporcinga padaryto administracinio nusižengimo pobūdžiui ir pareiškėjo asmenybei. Pastebi, kad nubaustojo atstovė savo skundą grindžia subjektyviais samprotavimais, nepateikiant objektyvių nekaltumo įrodymų, tiesiog kitaip vertina tuos pačius byloje surinktus duomenis, todėl skunde išdėstytas aplinkybes vertina kritiškai, kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės. Šiuo atveju matyti, kad P. G. įvažiavo į šviesoforu reguliuojamą sankryžą ir ją pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui. Tokiais savo neatsakingais ir lengvabūdiškais veiksmais P. G. sukėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų asmenų turtui, jų sveikatai, taip pat gyvybei.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nubaustasis kategoriškai nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, ginčija kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, tvirtindamas, kad jokio pažeidimo nepadarė.
6. Apygardos teismas, patikrinęs skundžiamą teismo nutartį, Institucijos nutarimą, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad nors P. G. ir neprisipažįsta, tačiau jo kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 4 dalyje, neginčijamai įrodyta teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma. Pastebėtina, jog pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Šiame kontekste svarbu akcentuoti, kad teisingą teismo sprendimo priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Nubaustojo nesutikimas su teismo padarytomis išvadomis dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo savaime neleidžia teigti, jog priimtas teismo sprendimas yra neteisingas.
Žemesnės instancijos teismas
7. ANK 417 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė už važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui. Eismo reguliavimo signalus numato KET X skyrius. KET 73.7 punkte įtvirtinta, kad geltonas signalas draudžia eismą (išskyrus KET 29 ir 166 punktuose nurodytus atvejus) ir įspėja, kad šviesoforo signalai pasikeis. Remiantis KET 73.11 punkte nurodyta, kad raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą <....> . Pažymėtina, kad nors P. G. akcentuoja, jog byloje nėra įrodymų patvirtinančių, jog jis įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, tačiau kaip matyti iš pateikto teisinio reguliavimo į sankryžą įvažiuoti draudžia ne tik raudonas, bet ir geltonas šviesoforo signalas. Vadinasi, įvažiavimas į sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui taip pat užtraukia atsakomybę pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį.
8. Savo apeliacinį skundą nubaustojo atstovė grindžia tuo, jog P. G. įvažiavo į sankryžą vis dar degant žaliam mirksinčiam šviesoforo signalui, kad pastarasis užbaiginėjo manevrą jau degant geltonam šviesoforo signalui, kas, įvertinus sankryžoje buvusiai kliūčiai (važiuojančiam troleibusui), iš esmės nėra draudžiama.
9. Peržiūrėjus nubaustojo P. G. pateiktą vaizdo įrašą iš jo automobilio registratoriaus matyti, kad jo judėjimo kryptimi matomas žalias šviesoforo signalas dega nuo 2021 m. birželio 16 d., 14 val. 36 min., 10 iki 12 sekundės, žalias mirksintis šviesoforo signalas – nuo 14 val. 36 min. 13 iki 16 sekundės (sumirksi 4 kartus), geltonas – nuo 14 val. 36 min. 18 iki 20 sekundės (paties momento, kada žalias mirksintis signalas pasikeičia į geltoną, tiksliai nesimato), raudonas dega nuo 14 val. 36 min. 21 sekundės. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pakankamai tiksliai aprašė vaizdo įraše užfiksuotus duomenis. Nors teismas ir nurodė, kad negalima vienareikšmiškai teigti, kad P. G. nagrinėjamo įvykio metu į sankryžą įvažiavo degant leidžiamam (tai yra dar mirksinčiam žaliam šviesoforo signalui), tačiau visiškai pagrįstai konstatavo, kad mirksintis žalias šviesoforo signalas užsidegė ir žalia šviesa pradėjo mirksėti dar gerokai iki jam privažiuojant sankryžos ir „Stop“ liniją. Kas neabejotinai patvirtiną tą faktą, kad jis jau iš toli matė pradėjusią mirksėti žalią šviesoforo signalą ir kaip patyręs vairuotojas turėjo suprasti ir įvertinti, kad šviesoforo signalas keisis į draudžiantį įvažiuoti į sankryžą. Šiuo atveju visiškai sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, kad nubaustasis sankryžoje atsidūrė besibaigiant mirksinčiam žaliam šviesoforo signalui, ne gana to, vairuotojas įvažiuodamas į sankryžą iš toli turėjo matyti priešinga kryptimi važiuojantį troleibusą ir įvertinti susidariusią situaciją, kad ši transporto priemonė gali realiai sutrukdyti jam pasukti į kairę ir laiku pabaigti pradėtą manevrą dar degant leistinam šviesoforo signalui. Tačiau to nepadarė. Įvertinus laiko tarpą nuo tada, kai P. G. įvažiavo į sankryžą, iki tada kai pravažiavo priešinga eismo juosta važiavęs troleibusas ir vaizdo įraše atsidengė priekyje stovėjęs šviesoforas, kuriame jau degė geltonos spalvos signalas, kuris netrukus (po 2-3 sekundžių) pasikeitė į raudonos spalvos signalą, sustiprina teismo manymą, kad į sankryžą nubaustasis įvažiavo pasibaigus mirksinčiam žaliam šviesoforo signalui, o sankryžą pravažiuoti baigė jau akivaizdžiai degant raudonam šviesoforo signalui (tai patvirtina aptariamas vaizdo įrašas). Pastebėtina, kad KET 160 straipsnyje nurodyta, jog draudžiama įvažiuoti į važiuojamųjų dalių sankirtą, jeigu joje ar už jos yra kliūtis, kuri priverstų vairuotoją sustoti sankryžoje ir trukdyti kitų transporto priemonių eismui. Todėl P. G. negalėjo įvažiuoti į sankryžą, besibaigiant leidžiamam šviesoforo signalui ir sankryžoje esant tokiai kliūčiai (troleibusui). Kaip jau minėta, šioje nutartyje troleibusą P. G. matė iš anksto, tačiau, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, dar iki sankryžos vienu momentu automobilio greitį padidino iki 40 km/h, vėliau privažiavęs prie sankryžos ir įvažiavęs į ją, greitį sulėtino, siekdamas praleisti troleibusą, tačiau visiškai sankryžoje nesustojo. Jeigu darytume prielaidą, kaip nurodo advokatė, kad sankryžoje P. G. niekas netrukdė, tai tuomet nėra logiško paaiškinimo, kodėl nubaustasis sankryžą baigė jau degant raudonam šviesoforo signalui. Nors kaip teigia advokatė, P. G. nesiekė piktybiškai kirsti sankryžos per draudžiamą šviesoforo signalą, tačiau vis tik ją kirto ir būtent tokiu momentu. Visos šios nustatytos aplinkybės, neleidžia suabejoti apylinkės teismo sprendimu pripažinti P. G. kaltu pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį pagrįstumu.
10. Atsižvelgiant į tai, kad ne tik raudonas, bet ir geltonas (išskyrus, KET 29 ir 166 punktuose numatytas išimtis) šviesoforo signalas draudžia eismą per sankryžą, apeliantas, kuris kaip teigia važiavo leistinu nuo 40 km/h iki 25 km/h greičiu, privažiuodamas prie sankryžos ir matydamas jau keturis kartus miktelėjusią žalią šviesą ir suprasdamas, kad nedelsiant užsidegs geltonas šviesoforo signalas, privalėjo sustabdyti savo automobilį prie „Stop“ juostos, tačiau to nepadarė ir kirto Kauno/Aguonų g. sankryžą. Nors iš vaizdo įrašo tiesiogiai nematyti, ar nubaustasis į minėtą sankryžą įvažiavo dar mirksit žaliam šviesoforo signalui, tačiau vien vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės yra pakankamos konstatuoti, kad jis sankryžą pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui.
11. Dėl apeliacinio skundo argumento, kad apylinkės teismas turėjo nustatyti, degant kokiam šviesoforo signalui P. G. įvažiavo į Kauno/Aguonų g. reguliuojamą sankryžą, o nustačius, kad jis į sankryžą įvažiavo degant žaliam mirksinčiam šviesoforo signalui, pastarasis galėjo važiuoti toliau ir užbaigti posūkį į kairę. Pastebėtina, jog sprendžiant dėl to, kokiam konkrečiai šviesoforo signalui – žaliam mirksinčiam ar geltonam – degant P. G. įvažiavo į sankryžą, vaizdo įraše šis momentas nėra tiksliai matyti. Tuo metu, kai P. G. įvažiuoja į sankryžą, dešiniojo šviesoforo vaizdo įraše nesimato, o priešais, kitoje gatvės pusėje esantį šviesoforą užstoja priešinga kryptimi važiuojantis troleibusas. Dėl tos priežasties pagal vaizdo įrašą negalima tiksliai nustatyti, kokiam signalui degant – žaliam mirksinčiam ar geltonam – P. G. įvažiavo į minėtą sankryžą. Tačiau ši aplinkybė laikytina nustatyta remiantis Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato tyrėjos A. S. tarnybiniu pranešimu (b. l. 10). Tarnybiniame pranešime A. S. nurodė, kad sankryžoje buvo pastebėtas automobilis (duomenys neskelbtini), sukantis į kairę degant draudžiamam (geltonos spalvos) šviesoforo signalui, kai iš tolo matėsi, kad manevrą atlikti apsunkins priešinga kryptimi atvažiuojantis troleibusas. Taip pat ši aplinkybė pasitvirtina įvykio vietos apžiūros protokolu, kur apžiūrimas vaizdo įrašas ir kuriame nurodyta, kad važiuojančiam automobiliui jau iš toli puikiai matomas mirksintis žalios spalvos šviesoforo signalas, prieš kurį, kaip vizualiai pastebima, yra padidinamas automobilio greitis, kai automobilio vairuotojas turi nemažą atkarpą sulėtinti greitį ir saugiai sustoti prieš reguliuojamą sankryžą. Taip pat iš toli matomas atvažiuojantis troleibusas, kuris apsunkins vairuotojui saugiai ir laiku, nepažeidžiant KET, atlikti manevrą, tai yra pasukti į kairę. Tačiau esant geltonam šviesoforo signalui, vairuotojas būdamas sankryžoje, tik tuomet praleidžia važiuojantį troleibusą, dėl ko suka į kairę jau degant raudonam šviesoforo signalui (b. l. 11). Taigi, nors vaizdo įraše nėra matomas momentas, kai P. G. tik įvažiuoja į sankryžą ir kokiam konkrečiai signalui – mirksinčiam žaliam ar geltonam – degant tai buvo padaryta, tai nėra pagrindas nesivadovauti A. S. tarnybiniu pranešimu bei vaizdo įrašo apžiūros protokolu, iš kurių spręstina, jog sankryžą P. G. pravažiavo degant būtent raudonam šviesoforo signalui.
12. Apygardos teismas neturi pagrindo išvadai, kad administracinio nusižengimo byla išnagrinėta neišsamiai, nesurinkus visų būtinų duomenų, nepašalinus visų neaiškumų. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė dėl sankryžos ypatumų ir jos pradžios momento, niekaip nešalina nubaustojo atsakomybės dėl nustatytų kelių eismo taisyklių pažeidimo. Dėl šios aplinkybės apylinkės teismas išsamiai pasisakė, apygardos teismas tokiam vertinimui visiškai pritaria, todėl papildomai šis vertinimas kartojamas nebus.
13. Nors P. G. atstovės teigimu, apylinkės teismas nevertino nubaustojo argumentų dėl pažeistos jo teisės į žodinį bylos nagrinėjimą, nes Institucija bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, neperspėjusi apie tai administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, tačiau su šiais argumentais sutikti taip pat negalima. Pastebėtina, kad vadovaujantis ANK 616 straipsnio 1 dalimi, administracinių nusižengimų bylos ne teismo tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, nekviečiant administracinių bylų teisenoje dalyvaujančių asmenų į bylos nagrinėjimą pagal administracinio nusižengimo padarymo vietą, ir tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimu bylos nagrinėjimas vyksta žodinio proceso tvarka, jeigu reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nebuvo įrašytas administracinio nusižengimo protokole, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę šį reikalavimą pateikti ne vėliau kaip iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pradžios, o jeigu administracinio nusižengimo protokole nenurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo reikalauja nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, ir per šioje dalyje nustatytą terminą nepateiktas reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka arba jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis neatvyksta į žodinį bylos nagrinėjimą, byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (ANK 616 straipsnio 3 dalis). Toks teisinis reglamentavimas iš esmės reiškia, kad paprastai administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas ne teismo tvarka vyksta rašytinio proceso tvarka, jei administracinio nusižengimo protokole ar iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pradžios nėra išreikšta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens valia bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad P. G. būtų administracinio nusižengimo protokole ar iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pradžios aiškiai išreiškęs norą, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Advokatės ir jos atstovaujamojo teigimu, P. G. atvyko į policijos komisariatą 10 minučių iki bylos nagrinėjimo pradžios, paskambino vidiniu informaciniu telefono numeriu, kad atvyko bei išreiškė norą dalyvauti bylos nagrinėjime, tačiau šį faktą patvirtinančių duomenų byloje nėra. Be to, pažymėtina, kad šiuo atveju administracinio nusižengimo byla nubaustojo atžvilgiu išnagrinėta nepažeidžiant jo procesinių teisių, laikantis ANK nustatytų reikalavimų, o savo teisę dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus bei teisę būti išklausytam pareiškėjas įgyvendino nagrinėjant jo skundą Vilniaus miesto apylinkės teisme, kuriame, be kita ko, jis galėjo pateikti ir pateikė turimą vaizdo įrašą, kaip įrodymą. Duomenų, kurie buvo įvertinti kaip įrodymai, pilnai pakanka daryti motyvuotas išvadas dėl P. G. kaltės padarius ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Įrodymų pakankamumas patvirtintinas ir šia apygardos teismo nutartimi.
14. Atsižvelgdamas į visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad P. G. pagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pagrindas tenkinti apeliacinį skundą nenustatytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
P. G. atstovės advokatės Julijos Gavėnės skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.