- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-07-09
- Bylos Nr.
- 1-1130-536/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-18-1-01101-2012-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nukentėjusysis
- V. N.
- Kaltinamasis
- A.O., V.M.
- Kategorijos
- 1.2.14.1.1Paprasta vagystė (BK 178 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
A.O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), be pilietybės, nebaigto vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, besiverčiantis individualia veikla, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
V.M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, susituokęs, vykdantis individualią veiklą, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus raj. apylinkės teismo:
2004-02-18 pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 92 str. 20 p. arešto bausme jos vykdymą atidedant 1 m.; 2005-03-25 Vilniaus raj. apylinkės teismo nutartimi nuo bausmės atleistas, teistumas išnykęs,2011-11-22 pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo bausme,
kaltinami nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2012-09-03 apie 10 val. 50 min. A. O. ir V. M., veikdami grupe, pagrobė svetimą turtą įsibraunant į saugyklą:
V. M. išgaubė metalinio garažo Nr. 403, esančio L.Asanavičiūtės g. 1B, Vilniuje, ir pro susidariusį plyšį pradėjo traukti iš vidaus metalinius gaminius. A. O. šiuos gaminius rinko ir nešė į automobilio, kuriuo jie atvažiavo į garažų bendriją, priekabą. Taip jie pagrobė 12 indelių su dažais, bendrai kainuojančius 120 Lt, 2 dėžutes su vinimis ir varžtais, bendrai kainuojančias 50 Lt, 2 metalines talpas, bendrai kainuojančias 50 Lt, apie 60 kg metalo laužo už 50 Lt, iš viso – turto už 270 Lt.
Kaltinamasis A. O. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012-06-03 apie 10 val. kartu su L. T. ir jos žentu V. M. L. T. automobiliu „VW Passat“ nuvažiavo į L.Asanavičiūtės gatvėje esančią garažų bendriją, kur ketino prisirinkti malkų. Pradėjo rinkti medienos atliekas. Vienu momentu V. M., stovėjęs gylioje duobėje, pakvietė jį prie šalia stovėjusio metalinio garažo ir paprašė pagalbos. Jis, A. O., pamatė, kad V. M. išgaubė šoninę garažo sieną ir pro plyšį tarp sienos ir grindų traukia iš garažo metalo gaminius. Jis, A. O., tuos gaminius priiminėjo iš V. M. ir nešė į savo priekabą. Pamatęs žmogų su telefonu rankose, jis, A. O. pasakė V. M., kad reikia dingti, ir jie minėtu automobiliu išvažiavo. Po kurio laiko telefonu paskambino L. T., kuri pasakė, kad į garažų bendriją atvyko policijos pareigūnai, ir liepė jiems sugrįžti, o perskambinusi vėliau, liepė važiuoti į policijos komisariatą. Visus pavogtus daiktus jie parvežė į policijos komisariatą, iškyrus dažų ir vynių su varžtais dėžutes. Šiuos daiktus jie, matomai, beveždami, pametė.
Kaltinamasis V. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2012-06-03 ryte jis kartu su uošve L. T. ir jos pažįstamu A. O. L. T. automobiliu „VW Passat“ nuvažiavo į Karoliniškių mikrorajone esančią garažų bendriją malkų. Ten jie pradėjo rinkti medienos atliekas. Nukelto garažo duobėje jis rado metalo laužo, kurį jis su A. O. surinko ir sudėjo į priekabą. Į garažą jis įsibrovęs nebuvo. Prikrovę priekabą, jis su A. O. išvažiavo. Jiems bevažiuojant telefonu paskambino L. T., kuri liepė grįžti, po to pasakė, kad jie važiuotų į komisariatą. Atvažiavę į komisariatą, jie buvo sulaikyti.
Nukentėjusysis V. N. parodė, kad jis turi garažą likviduojamoje bendrijoje, esančioje L.Asanavičiūtės gatvėje. Jame laiko metalo laužą ir įvairius metalo gaminius (vamzdžius, kampainius ir t.t.). 2012-06-02 buvo šalia savo garažo, ir kažkokių jo sienų pažeidimų nesimatė. Kitą dieną ryte jam paskambino kaimynas garažų bendrijoje Z. J., kuris pranešė, kad iš jam, nukentėjusiam, priklausančio garažo vagia metalą. Jis, nukentėjusysis, apie tai telefonu pranešė policijai. Kaltinamuosius sulaikius dalis pagrobto turto jam buvo grąžinta.
Nukentėjusysis patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b.l. 12-13), pagal kuriuos Z. J. žodžiais vagiamas metalas buvo kraunamas į automobilį „VW Passat“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) Apie 12 val. jis, nukentėjusysis, atvažiavo prie garažo ir jį apžiūrėjo, pamatęs, kad kairės pusės metalinės sienos apačia buvo atlenkta, o pakabinama durų spyna buvo nepažeista. Apžiūrėjęs garažą, pasigedo jame apie 100 kg metalo laužo (skardos lakštai, automobilio, skalbimo mašinos dalys), 30 m. kampuočių už 360 Lt, apie 30 m. metalinių vamzdžių už 750 Lt, 12 metalinių indelių su dažais, bendrai kainuojančių 120 Lt, 2 dėžučių su vinimis ir varžtais, bendrai kainuojančių 50 Lt, dėžutės su 5 kg aliuminio kampukų už 25 Lt, 5 mažų metalinių talpų ir 4 didesnių metalinių talpų po 25 Lt. Bendrai buvo pagrobta turto už 1574 Lt. Komisariate jis atsiėmė apie 60 kg metalo ir 2 mažas talpas. Kiti daiktai negrąžinti, todėl dėl vagystės jam yra padaryta 1487,60 Lt žala.
Apklausos teisme metu nukentėjusysis patikslino, kad A. M. iš dalies atlyginio jam padarytą žalą pinigais. Iš viso jam atlyginta 606 Lt dydžio padarytos žalos dalis.
Būtina pažymėti, kad A. O. ir V. M. prokurorės patikslintu kaltinimu yra inkriminuojama 1574 Lt bendros vertės nukentėjusiajam priklausančio turto: 30 m kampuočio, bendrai kainuojančio 360 Lt, 30 m metalinių vamzdžių, bendrai kainuojančių 750 Lt, 12 dažų indelių, bendrai kainuojančių 120 Lt, 2 dėžučių su vinimis ir varžtais, bendrai kainuojančių 50 Lt, 5 kg aliuminio kampukų, bendrai kainuojančių 25 Lt, 5 metalinių talpų, bendrai kainuojančių 75 Lt, 4 metalinių talpų, bendrai kainuojančių 100 Lt, 100 kg metalo laužo, bendrai kainuojančio 94 Lt, vagystė.
Įvertinus kaltinamųjų ir nukentėjusiojo parodymus tampa akivaizdu, kad šioje byloje yra aktualūs 2 pagrindiniai klausimai: ar dalyvavo vagystėje V. M., ir ar buvo pagrobtas visas turtas, nurodytas kaltinamjame akte.
Liudytojas A. V., policijos pareigūnas, patvirtino, kad 2012-06-23 apie 11 val. iš Vilniaus AVPK OVS buvo gautas pranešimas apie metalo laužo vagystę metalinių garažų masyve, esančiame L.Asanavičiūtės g. 1B, Vilniuje. Įykio vietoje į atvykusius pareigūnus kreipėsi vyriškis, pasakęs, kad matė, kaip iš jo pažįstamo garažo pro plyšį tarp sienos ir grindų buvo vagiami metalo gaminiai, kurie buvo kraunami į automobilio priekabą. Šio vyriškio minimo automobilio garažų teritorijoje nebebuvo, tačiau prie jų priėjo moteris, kuri paaiškino, kad į garažų masyvą jai priklausančiu automobiliu atvažiavo malkų su 2 savo pažįstamais, tačiau pastarieji išvažiavo pjūklo. Jam, A. V., liepus moteris paskambino šiems vyrams ir paprašė, kad šie atvyktų į policijos komisariatą. Apie metalo vagystę moteris nieko negalėjo paaiškinti. Apžiūrėjęs liudytojo parodytą garažą, pamatė, kad jo šoninė siena buvo išgaubta.
Liudytoja L. T. patvirtino, kad ji kartu su žentu V. M. ir pažįstamu A. O. savo automobiliu buvo nuvažiavusi į garažų bendriją, esančią Kroliniškėse, medienos atliekų, kurias ketino panaudoti kaip malkas. Iš L. T. apklausos teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (t. 1, b.l. 25-27), kurių atitikimą tikrovę L. T. patvirtino, matyti, kad atvažiavę į garažus, jie, liudytoja ir kaltinamieji, pradėjo rinkti atliekas. Netrukus kaltinamieji automobiliu nuvažiavo namo iškrauti surinktą medieną. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Jų akivaizdoje prieš tai netoli vaikščiojęs vyriškis pareiškė, kad jos žentas ir A. O. iš kažkokio garažo pavogė metalo. Ji pasimetė, nes pati nieko nevogė, paskambino A. O. ir liepė skubiai grįžti, nes atvažiavo policijos pareigūnai. Netrukus į policijos komisariatą atvykę A. O. ir V. M. buvo sulaikyti.
Liudytojas Z. J. parodė, kad ryte jis nuvažiavo į garažų teritoriją ir pamatė ten stovėjusį „Passat“ lengvąjį automobilį bei 2 vyriškius ir moterį, rinkusius senas lentas. Netrukus, išgirdęs metalo zvimbesį, pamatė, kad 2 minėti vyriškiai, stovėdami nukelto garažo duobėje, pro plyšį kaimyninio garažo, priklausančio jo pažįstamam, nukentėjusiajam, sienoje traukia metalo gaminius. Įsižiūrėjęs, pamatė, kad aukštesnis vaikinas po to paduodavo tuos gaminius žemesniam, stovėdamas duobėje, o žemesnis nešiojo gaminius į automobilį. Apie tai telefonu jis pranešė nukentėjusiajam. Po kurio laiko „Passsat`as“ su vyraius išvažiavo iš teritorijos.
Pagal kaltinamųjų parodymus A. O. ūgis siekia 175 cm, V. M. – 185 cm. Tai reiškia, kad Z. J. parodymuose minimas aukštesnis vyriškis buvo V. M., žemesnis – A. O..
Apžiūrint nukentėjusiojo metalinį garažą (t 1, b.l. 3-6), esantį L.Asanavičiūtės g. 1B, Vilniuje, nustatyta, kad jo numeris yra 403. Jis rakinamas pakabinama spyna, kuri apžiūros metu nebuvo pažeista. Kairės pusės siena ties jos jungimusi su grindimi išgaubta, ir tarp jos ir grindų yra plyšis. Garažo viduje yra chaotiškai sukrauti įvairūs daiktai: baldai, kartoninės dėžės, įrankiai, ūkinės prekės, metalo laužas.
Tokie apžiūros duomenys patvirtina tiek A. O., tiek Z. J. parodymus apie patekimo į šį garažą būdą.
Automobilis, kuriuo kaltinamieji atvyko į policijos komisariatą, ir prie jo pritvirtinta priekaba buvo apžiūrėti (t. 1, b.l. 33-36, 39-42). Apžiūros metu automobilio salone buvo aptiktos nenaujos lentos, priekaboje – metalo laužas. Apžiūrint šį laužą buvo nustayta, kad tai yra įvairūs aprūdiję metalo lakštai, metalinės grotelės, 2 pilkos ir žalios spalvų metalinės talpos su kamščiais, 2 metaliniai dangteliai nuo puodų, oro pūtimo pompos metalinis strypas, aprūdijęs dviračio ratlankis, įvairių matmenų pilkos spalvos metalo lakštai (t.1, b.l. 37-38).
Teismas, vertindamas kaltinamųjų ir liudytojo Z. J. parodymus, pažymi, kad pastarojo pateikta informaciją apie vagystės iš nukentėjusiojo garažo aplinkybes, būdą sutampa su A. O. atitinkamais parodymais. Nukentėjusysis patvirtino, kad šie daiktai priklauso jam ir prieš vagystę buvo saugomi jo minėtame garaže. Tokie duomenys patvirtina A. O. parodymus apie tai, kad į nukentėjusiojo garažą buvo įsibrauta. Atsižvelgdamas į tai, šių tarpusavyje sutampančių duomenų visumai prieštaraujančius kaltinamojo V. M. parodymus pripažįsta melagingais ir juos atmeta. Taigi nukentėjusiojo turto vagystę A. O. ir V. M. padarė grupe, veikdami iš anksto susiformavusia tyčia. Įgyvendindami šią nusikalstamą tyčią, V. M., įkišęs rankas pro plyšį tarp garažo sienos ir grindų, ištraukė iš vidaus nukentėjusiajam priklausančius daiktus. Tokie veiksmai yra įsibrovimas. Kaltinamajame akte nurodoma, kad įsibrauta buvo į patalpą, tačiau teismo nuomone nukentėjusiojo garažas labiau atitinka saugyklos sąvoką. Taigi V. M. įsibrovė į saugyklą. Jo iš garažo ištrauktus daiktus A. O. sudėjo į automobilio priekabą.
Nustatydamas kaltinamųjų pagrobto turto apimtį, būtina atsižvelgti į tai, kad vienintelis iš pašalinių, kas matė kaltinamuosius ir jų pagrobtus daiktus, buvo Z. J.. Šis aiškino, kad iš pradžių stebėdamas kaltinamuosius apie 150 m atstumu, dėl akies traumos matė jų siluetus, tačiau jie automobiliu išvažiuodami iš bendrijos, pravažiavo šalia jo. Tuomet jis pamatė automobilio bagažinėje vamzdžius ir armatūrą. Kaip pažymėta anksčiau, abu kaltinamieji kategoriškai paneigė tai, kad jie būtų pagrobę tokius metalo gaminius. Vertindamas tokį esminį kaltinamųjų ir liudytojo Z. J. parodymų nesutapimą, prieštarą, teismas negali neatsižvelgti į tai, kad liudytojo regėjimas dėl, kaip jis pats prisipažino, traumos yra silpnas, kaltinamųjų automobiliu vežamą krovinį jis stebėjo nepalankiomis sąlygomis: automobilis tuo metu važiavo, kas vizualinį kontaktą padarė labai trumpą. Tai objektyviai atėmė minėtam liudytojui galimybę gerai įsižiūrėti į vežamą krovinį. Be to, ir iš automobilio apžiūros protokolo matyti, kad automobilio salonas nebuvo tuščias: jame gulėjo lentos. Matydamas jas judančiame automobilyje Z. J. galėjo supainioti jas su metalo kampainiais ar vamzdžiais. Teismas turi pažymėti, kad tas faktas, kad iš nukentėjusiojo garažo buvo pagrobti daiktai, nurodyti jo pareiškime ir apklausos protokole, nekelia abejonių, tačiau iš paties nukentėjusiojo parodymų matyti, kad garažo viduje jis buvo prieš kelias dienas iki vagystės, todėl dalis daiktų tikrai galėjo būti pagrobta dar prieš šioje byloje tyriamą pagrobimą, ir pagrobta ne kaltinamųjų. Patikimų faktinių duomenų, paneigiančių A. O. parodymus apie pagrobtų daiktų rūšis ir kiekius, byloje nėra. Priekaba su pagrobtu turtu į policijos komisariatą po vagystės padarymo kaltinamųjų buvo pristatyta beveik iš karto, t.y. realios galimybės realizuoti dalį pagrobtų daiktų jie neturėjo. Be abejo, dalį daiktų, pvz., kampainius, vamzdžius, jie galėjo kur nors paslėpti, tačiau tai yra tik prielaida, niekuo nepatvirtinta. Įvertinęs tokias aplinkybes, teismas pagrobto turto kiekį nustato pagal kaltinamojo A. O. parodymus. Taigi teismas laiko nustatytu, kad iš nukentėjusiojo garažo buvo pagrobti 12 indelių su dažais, bendrai kainuojantys 120 Lt, 2 dėžutės su vinimis ir varžtais, bendrai kainuojančios 50 Lt, 2 metalinės talpos, bendrai kainuojančios 50 Lt. Kaltinamajame akte nurodoma, kad buvo pagrobta ir 100 kg metalo laužo už 94 Lt, tačiau tiek iš nuotraukų (t. 1, b.l. 35-36, 38), tiek iš paties nukentėjusiojo parodymų matyti, kad kaltinamųjų priekaboje buvo žymiai mažesnis metalo laužo kiekis. Nukentėjusiojo vertinimu jo svoris sudarė apie 60 kg (t. 1, b.l. 17), o vertė – 50 Lt (žr. teisiamojo posėdžio protokolą). Atsižvelgdamas į tai teismas laiko nustatytu, kad kaltinamieji pagrobė apie 60 kg metalo laužo už 50 Lt, o iš viso – turto už 270 Lt.
Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia neginčijamai teigti, kad A. O. ir V. M., veikdami grupe, kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis neteisėtai pateko, t.y. įsibrovę į nukentėjusiojo metalinį garažą, t.y. saugyklą, ir pagrobė iš jos V. N. priklausantį 270 Lt vertės turtą. Tuo A. O. ir V. M. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. O. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, iš dalies atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupe. A. O. neteistas, laisvėje vertėsi individualia veikla. Šios aplinkybės rodo mažesnį A. O. asmenybės pavojingumo visuomenei laipsnį.
Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkina nusikaltimo padarymas bendrininkų grupe. Šis kaltinamasis niekur nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. V. M. yra teitas, ankstesniu nuosprendžiu jam paskirta laisvės apribojimo bausmė, ir šį nusikaltimą jis padarė bausmės atlikimo metu. Taigi šio kaltinamojo asmenybė yra pavojingesnė visuomenei.
Vertindamas kaltinamųjų padarytą nusikaltimą, teismas atsižvelgia į tai, kad nors LR BK 178 str. 2 d. reglamentuoja atsakomybę už kvalifikuotą veiką, pasižyminčią dideliu pavojaus visuomenei laipsniu, pagrobimo dalykas yra nedidelės vertės, vagystė buvo padaryta apleistoje garažų bendrijoje iš faktiškai neprižiūrimo metalinio garažo. Dėl šių aplinkybių visumos teismas laiko tikslingu ir teisingu A. O. paskirti arešto bausmę V. M. – nedidelės trukmės laisvės atėmimo bausmę.
A. O. šiuo metu yra suimtas kitoje baudžiamojoje byloje, todėl palikti galioti jam ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kadomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti netikslinga. Ji naikintina (Lietuvos Respublikos BPK 139 str.).
Teismo paskaičiavimais bausmė, paskirta V. M. Vilniaus raj. apylinkės teismo 2011-11-22 nuosprendžiu, jau turi būti atlikta (informacijos apie tai byloje nepateikta). Dėl to teismas klausimo dėl šiuo nuosprendžiu paskirtos ir šioje byloje skirtinos bausmių subendrinimo nesprendžia.
Ikiteisminio tyrimo metu V. N. pareiškė 1487 Lt civilinį ieškinį. Šis civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Teismas nustatė, kad byloje ištirta vagyste nukentėjusiajam padaryta 270 Lt dydžio žala. 80 Lt dydžio dalį A. O. nukentėjusiajam atlygino (t. 1, b.l. 68). Taigi neatlyginta dalis sudaro 190 Lt. Tokio dydžio žalos, padarytos nukentėjusiajam, atlyginimas priteistinas iš kaltinamųjų solidariai (Lietuvos Respublikos CK 6.279 str. 1 d.). Likusioje dalyje pareikštas ieškinys atmestinas.
Duomenų apie tai, kad L. T. priklausantys įrankiai (t. 1, b.l. 29-30) buvo panaudoti padarant byloje ištirtą nusikaltimą, nėra, todėl jie kaip neturintys reikšmės bylai išspręsti, grąžintini L. T..
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 302-308 str., teismas
nusprendė
A.O. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., ir paskirti jam arešto aštuoniasdešimčiai parų bausmę.
Kadomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą A. O., panaikinti.
V.M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., ir paskirti jam laisvės atėmimo keturiems mėnesiams bausmę, atliktiną pataisos namuose.
Kadomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paskirtą V. M., palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Į kiekvienam nuteistųjų paskirtos bausmės laiką įskaityti dvi laikino sulaikymo paras (nuo 2012-06-03 iki 2012-06-05).
V. N. pareikštą civilinį ieškinįm patenkinti iš dalies ir priteisti jam iš nuteistųjų solidariai vieną šimtą devyniasdešimt litų padarytai turtinei žalai atlyginti.
Šį išieškojimą nukreipti į V. M. priklausančias pinigines lėšas, saugomas Vilniaus AVPK (t. 1, b.l. 95).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistojo A. O. – nuo jo nuorašo gavimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.