Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, turintis neįgalumą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

R. N. 2020 m. gruodžio 26 d. apie 20.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, du kratus peiliu į pilvą dūrė šeimos narei – sugyventinei V. Š. ir taip jai padarė aklas durtines – pjautines žaizdas pilve ir kairėje krūtinės ląstos pusėje, kas V. Š. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis R. N. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad savo sugyventinės V. Š. sužaloti jis nenorėjo, labai gailisi, kad taip atsitiko, bet jis gynėsi nuo jos. 2020 m. gruodžio mėnesį jie daug gėrė, gruodžio 26 d. nuo ryto vėl abu gėrė. Vakare jam paskambino globėja, tai V. Š. galimai iš pavydo pikta pasidarė. Apie 20 val. jis ruošėsi miegoti, o V. Š. norėjo su juo kartu atsigulti. Jis nenorėjo, nes ji buvo girta, prašė jos miegoti kitame kambaryje. Tada ji pradėjo priekaištauti, šaukti ant jo ir priėjusi prie jo gulinčio pradėjo jį spardyti. Jis norėjo atsikelti, bet ji jam neleido, paėmė iš jo ramentą ir pradėjo jį mušti su tuo ramentu. Netoli prie savęs jis buvo pasidėjęs peilį. Prieš tai jie remontavosi kambarį, todėl peilis buvo padėtas ant dažų kibiro. Jis paėmė tą peilį ir norėdamas apsiginti mosikavo prie V. Š. pilvo. Į pilvą jai nedūrė, tik mosikavo, buvo afekto būsenoje, V. Š. buvo atsirėmusi į palangę, o jis tuo metru sėdėjo. Nesupranta, kaip galėjo atsirasti dūriai, galimai pati griuvo nuo girtumo. Jam tikrai grėsė pavojus, jis yra neįgalus, o jam trankė į tą kūno vietą, kuri po insulto buvo sužalota. Kai mosikavo su peiliu, V. Š. pilvas buvo nuogas, matė, kad pradėjo bėgti kraujas. V. prašė jo stabdyti kraujavimą, tai jis aprišo pilvą ir nuėjo miegoti. Ryte V. nuėjo į parduotuvę ir dar nusipirko alaus. Po to kaimynai iškvietė policiją, atvyko greitoji, V. išvežė, o jį policija išsivežė, jis nieko nuo policijos neslėpė, parodė peilį su kuriuo mosikavo. Labai gailisi, kad taip atsitiko. Jei nebūtų buvęs girtas, taip nebūtų pasielgęs.

Kaltinamasis R. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. gruodžio 26 d. visą dieną jis kartu su sugyventine V. Š. gėrė alų ir Kalėdų vyną. Per visą dieną jis buvo išgėręs 2 litrus 5 laipsnių alaus. V. Š. taip pat buvo girta, nes gėrė alų. Tą pačią dieną, apie 20.00 val. jis norėjo eiti miegoti. Nuėjo vienas į kambarį ir atsigulė ant žemės, ant apkloto. Nenorėjo miegoti kartu su V. Š. lovoje, nes ji buvo girta. Girta ji kalba su savimi, užgaulioja jį žodžiais, todėl yra neįmanoma miegoti. Kai jis gulėjo ant žemės, ji atėjo prie jo tik su sportinėmis kelnėmis, nuoga krūtine. Ji prie jo norėjo miegoti ir gulėsi. Jam ji koja įspyrė į kairį šoną ir į abi kojas. Jis jai pasakė, kad prie jo nelįstų. Jis jai pasakė kelis kartus, kad ji nuo jo atsitrauktų ir prie jo nelįstų. Ji vis tiek gulėsi prie jo. Tada jis supykęs paėmė šalia jo ant žemės buvusį peilį, kuriuo atidarydavo dažų indus. Tuo peiliu V. Š. nedūrė, o braukė peilio ašmenimis per pilvą. Nenorėjo jos sužaloti, tačiau pamatė, kad jai bėga kraujas iš pilvo. Jis perpjovė jos pilvą. Jokios greitosios nekvietė. Kraują sustabdė kažkokiu skuduru, bintu. Kaip minėjo, V. Š. buvo be viršutinių drabužių. Kraujas sustojo bėgti ir jie nuėjo miegoti. Kitą dieną, tai yra 2020 m. gruodžio 27 d. jis gulėjo ir miegojo lovoje. Tada į namus atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Pareigūnams jis pats padavė peilį, kuriuo sužalojo V. Š. (1 t., b. l. 107-108).

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus kaltinamojo R. N. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis paaiškino, jog ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad jį mušė su ramentu, nes pareigūnai to neklausė ir teisme duoti parodymai yra tikslesni.

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad 2020 m. gruodžio 27 d. buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje matoma sofa su raudonos spalvos dėmėmis, ant sofos yra įvairūs patalai, kurie taip pat su raudonos spalvos dėmėmis. Ant svetainėje esančios sofos matomi patalai, striukė, ant kurių taip pat yra raudonos spalvos dėmių. Butas netvarkingas, įvairiose vietose matomos raudonos spalvos dėmės (1 t., b. l. 25-26). Pridėta foto lentelė (1 t., b. l. 28-33).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio Ž. K. 2020 m. gruodžio 27 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad atvykus į įvykio vietą V. Š. pilvo srityje nustatyta yra kraujuojanti žaizda. Nukentėjusioji paaiškino, kad 2020 m. gruodžio 26 d. ją namuose peiliu sužalojo sugyventinis R. N. (1 t., b. l. 35-38).

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų rašte dėl V. Š. mirties, nurodyta, kad 2021 m. sausio 3 d. 05.07 val. nesant atsako į gaivinimo veiksmus buvo konstatuotas V. Š. mirties faktas (1 t., b. l. 39).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus pažymoje dėl mirusiojo tyrimo rezultatų nurodyta, kad V. Š. mirties priežastis buvo nepatikslintas širdies sustojimas (1 t., b. l. 40).

Specialisto D. T. paaiškinimų protokole nurodyta, kad V. Š. mirties priežastis nesusijusi su 2020 m. gruodžio 26 d. patirta trauma (1 t., b. l. 43-44).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto D. T. išvadoje Nr. M 23/2021(02) nurodyta, kad V. Š. mirė nuo nepatikslinto širdies veiklos sutrikimo. Atlikus jos lavono autopsiją duomenų, kad mirtis būtų įvykusi dėl patirtų sužalojimų, nėra. V. Š. mirė 2021 m. sausio 3 d. 05.07 val. Medicininiuose dokumentuose yra įrašas kad V. Š. pristačius į gydymo įstaigą iš burnos buvo jaučiamas alkoholio kvapas. Aklos durtinės-pjautinės žaizdos pilve ir kairėje krūtinės ląstos pusėje V. Š. padaryta duriančiai-pjaunančiu įrankiu, kuo galėjo būti ir peilis, dviejų trauminių poveikių pasekoje. Gyvam tokie sužalojimai būtų vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas ir šiuo atveju įtakos mirčiai neturėjo (1 t., b. l. 50-55).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialistės Z. M. išvadoje Nr. G 2962/2020 (02) nurodyta, kad R. N. konstatuota poodinės kraujosruvos kairio žasto srityje, juosmens srityje, kairės krūtinės ląstos pusės sumušimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti trijų ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. gruodžio 26 d. ir aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu (1 t., b. l. 60-61).

Stacionare gydomo asmens statistinėje kortelėje nurodyta, kad pagrindinė V. Š. diagnozė yra pilvo sienos žaizda, o komplikacijos ir gretutinės ligos yra: nepatikslintas sepsis, nepatikslinta anemija, spaudimo sukeltas sužalojimas, 1 stadija ant sėdynkaulio (2 t., b. l. 18-22).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai R. N. pasitvirtino. Pats kaltinamasis iš esmės pripažino, jog mosavo peiliu priešais nukentėjusiąją, perbraukė jai per pilvą, matė bėgantį kraują, tačiau į pilvą jis nedūrė, tačiau specialisto išvadoje Nr. M 23/2021(02) aiškiai nurodyta, jog V. Š. buvo padarytos aklos durtinės-pjautinės žaizdos pilve ir kairėje krūtinės ląstos pusėje, kas sukėlė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teismo posėdžio metu apklaustas specialistas D. T. palaikė savo išvadą ir dar kartą patvirtino, jog žaizdos padarytos duriant ir pjaunant, ne tik braukiant, žaizdos pakankamai gilios. Nukentėjusiajai nustatytus sužalojimus apibūdino ir posėdžio metu apklausti ją operavę ir gydę Kauno klinikų gydytojai J. Ž. ir A. Ž.. R. N. kaltę patvirtina liudytojų Ž. A. ir V. J. parodymai, kurie patvirtina, jog R. N. sužalojo savo sugyventinę V. Š., įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, jog nusikalstama veika buvo padaryta tuometinėje kaltinamojo ir nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje. Kaltinamojo R. N. kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti rašytiniai įrodymai, o būtent: tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, kuriame policijos pareigūnas pažymėjo matomą sužalojimą pilvo srityje, policijos pareigūno kameros vaizdo įrašo apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad R. N. nurodė, jog dūrė savo sugyventinei. Daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vietoje paimtas peilis turi aštrią, smailėjančią geležtę, o pagal minėtą specialisto išvadą nukentėjusiajai sužalojimai galėjo atsirasti panaudojant duriantį-pjaunantį įrankį, kuo galėjo būti ir peilis.

Taigi, byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad R. N. 2020 m. gruodžio 26 d. apie 20.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, du kratus peiliu į pilvą dūrė šeimos narei – sugyventinei V. Š. ir taip jai padarė aklas durtines – pjautines žaizdas pilve ir kairėje krūtinės ląstos pusėje, kas V. Š. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Todėl konstatuotina, kad R. N. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu teigė, jog jis tik gynėsi nuo nukentėjusiosios, tačiau byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog kaltinamasis veikė būtinosios ginties sąlygomis. Šioje baudžiamojoje byloje nėra įrodymų išvadai, kad nukentėjusioji sukėlė realų ir akivaizdų pavojų kaltinamojo sveikatai ir gyvybei, padaryti. Tokią išvadą teismas daro dėl to, kad kaip byloje nustatyta, tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji įvykio metu buvo neblaivūs. Įvykio metu tarp jų įvyko žodinis konfliktas, pagal kaltinamojo parodymus nukentėjusioji spyrė jam, trenkė ramentu ir jam iš tikrųjų buvo nustatyti kūno sužalojimai, tačiau teismo vertinimu, peilio panaudojimas – dūrimas į pilvą nebuvo būtinas, siekiant atitraukti nukentėjusiąją nuo savęs.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, jų stadijas, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad R. N. padarė vieną apysunkę nusikalstamą veiką, veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia, į tai, kad nusikalstama veika baigta, į nusikalstamos veikos pasekmes (padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas). R. N. yra neteistas (1 t., b. l. 170), baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 163-164). Kaltinamasis nedirba (1 t., b. l. 168), užimtumo tarnyboje neregistruotas (1 t., b. l. 169). VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje gydėsi laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 30 d. iki 2021 m. sausio 12 d., diagnozė F06.6 Organinė haliucinozė (1 t., b. l. 129-131). Respublikiniame priklausomybės ligų centre Kauno filiale per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl gydymo ir konsultacijos (1 t., b. l. 128). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2021 m. vasario 18 d. specialisto išvadoje Nr. 93TPK-169/2021 nurodyta, kad R. N. tikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (1 t., b. l. 145). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2021 m. balandžio 20-23 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-217/2021 nurodyta, kad R. N. nusikalstamos veikos padarymo metu konstatuotas psichikos sutrikimas – Lengvas kognityvinis sutrikimas (F06.7). Nusikalstamos veikos padarymo metu R. N. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, su juo galima atlikti tyrimo veiksmus ir jis gali dalyvauti teismo posėdyje. Šiuo metu R. N. taip pat konstatuojamas psichikos sutrikimas – Lengvas kognityvinis sutrikimas (F06.7), R. N. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. R. N. dėl psichinės būsenos priverčiamosios medicinos priemonės netaikytinos (1 t., b. l. 157-159).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios V. Š. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, R. N. skirtina BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas. Bausmės terminas parinktinas atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra teisiamas pirmą kartą, smurtinius veiksmus atliko po to, kai nukentėjusioji pati smurtavo prieš jį, todėl nustatomas mažesnis nei vidurkis laisvės atėmimo terminas.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

R. N. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, ankščiau nėra teistas, jam nustatytas neįgalumas, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismo vertinimu, R. N. dar galima paveikti, kad daugiau jis nenusikalstų ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, nustatant jam įpareigojimus neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 72² straipsnis, 75 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 8, 10 punktai).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, bausmės atlikimo atveju, į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. gruodžio 27 d. 12.00 val. (1 t., b. l. 86) iki 2020 m. gruodžio 28 d. 11.50 val. (1 t., b. l. 96) – 1 para, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

V. Sprendimas dėl civilinio ieškinio

Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė 6515,46 Eur civilinį ieškinį dėl patirtų gydymo išlaidų (1 t., b. l. 65-66). Ieškinyje nurodė, jog V. Š., dėl R. N. padarytų sužalojimų 7 dienas buvo gydyta LSMU ligoninės Kauno klinikų Stemplės, skrandžio ir endokrininės chirurgijos bei kardiologijos intensyvios terapijos skyriuose dėl pilvo sienos sužalojimo. Atliktos šios medicininės intervencijos: bendroji anestezija, diagnostinė laparatomija, eritrocitų masės transfuzija, nenutrūkstama hemofiliacija, pilvo ertmės abscesto, hematomos arba cistos drenavimas. Pilvo ir dubens kompiuterinė tomografija, kardiopulmoninis gaivinimas. Už pacientės gydymą iš biudžeto lėšų buvo sumokėta 6515,146 Eur. Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos atstovė R. B.-R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad palaiko civilinį ieškinį. V. Š. buvo gydoma 7 lovadienius ir 5 lovadienius Stemplės, skrandžio ir endokrininės chirurgijos bei kardiologijos intensyvios terapijos skyriuje. Visos intervencijos yra susiję su pilvo sienos žaizda. Jai buvo atlikta bendroji anestezija, diagnostinė laparotomija, eritrocitų masės transfuzija, taip pat du kartus buvo atliekamas kardiopulmoninis gaivinimas, vieną kartą ji buvo atgaivinta, kitą kartą ji mirė. Po to buvo nenutrūkstama hemofiltracija, tai yra tarsi kraujo perpylimas, kuris yra mokamas. Visų procedūrų kainos yra nurodytos Sveikatos apsaugos įsakyme Nr. V-1118. Yra nurodytos kainos, kurios dauginamos iš balo, kuris gali kisti. Kai asmuo yra guldomas į ligoninę, jie nesurašo gretutinių diagnozių. Jeigu V. Š. būtų atliktos papildomos operacijos, tai būtų nurodyta. Visos nukentėjusiajai atliktos procedūros įeina į gydymą. Tačiau pažymėtina, jog teisiamojo posėdžio metu apklausti specialistai J. Ž. ir A. Ž. nurodė, jog nukentėjusioji V. Š. turėjo daug kitų gretutinių ligų bei organų sutrikimų, jos būklė po operacijos komplikavosi, sutriko kepenų, inkstų veikla, reikėjo atlikti hemofiltraciją. Įprastai, jei sveikas žmogus patiria durtinius sužalojimus pilvo srityje, kitų organų funkcijos nesutrinka ir jis būna išleidžiamas per 5-7 dienas po vidurinės laparatominės operacijos ar kitų planinių veiksmų, tačiau šiuo atveju, V. Š. reikėjo atlikti papildomus gaivinimo veiksmus, kurie nesusiję su durtinėmis-pjautinėmis žaizdomis pilvo srityje.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismo vertinimu, negalima teigti, jog būtent kaltinamojo veiksmais buvo padaryta visa žala, kurią prašoma priteisti. Todėl iš kaltinamojo nepritestinos išlaidos už medicinos pagalbos priemones, skirtas hemofiltracijai arba hemodiafiltracijai atlikti, t. y. 2308,70 Eur suma. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 6515,46 Eur gydymo išlaidų tenkintinas iš dalies, iš R. N. priteisiant 4206,76 Eur žalą. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu R. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 122-124), paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

-peilis, saugomas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje (1 t., b. l. 19-20), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas, kaip nusikalstamos veikos įrankis ir sunaikintinas, kaip menkavertis;

-kompaktinis diskas su „Body Cam“ vaizdo įrašu, saugomas baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 81), V. Š. ligos istorijos kopija (priedas prie bylos), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini baudžiamojoje byloje, kaip baudžiamosios bylos medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, R. N. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant R. N. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, paskirti R. N. baudžiamojo poveikio priemonę – per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, bausmės atlikimo atveju, į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. gruodžio 27 d. 12.00 val. iki 2020 m. gruodžio 28 d. 11.50 val. išbūtą laiką – 1 (vieną) parą, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo R. N. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai priteisti 4206,76 Eur turtinę žalą, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- peilį, saugomą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti, kaip nusikalstamos veikos įrankį ir sunaikinti kaip menkavertį;

- kompaktinį diską su „Body Cam“ vaizdo įrašu, ligos istorijos kopiją, saugomus baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.