Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2015-08-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2423-988/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-08-05
Bylos Nr.
1-2423-988/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08368-2015-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Pranka
Kaltinamasis
S. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2423-988/2015Proceso Nr. 1-01-1-08368-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2.1.; 2.10.1.3.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLietuvos Respublikos vardu2015 m. rugpjūčio 5 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Pranka, išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje S. M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyv. (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 284 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. 2015-02-08 apie 20.10 val. viešoje vietoje – parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams - tuščia alaus dėže suduodamas tris smūgius nukentėjusiajam R. L. į veido sritį, spirdamas koja į nugaros sritį, taip padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje ir muštine viršutinės lūpos žaizda, gleivinės nubrozdinimu apatinės lūpos gleivinės dešinėje, dešinės pusės apatinio trečio danties vainiko daliniu nuskilimu, odos nubrozdinimais abipus dilbių ir kairės alkūnės nugariniuose paviršiuose, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tokiu būdu padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

S. M. kaltė padarius nusikaltimą įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma:

S. M. apklausos protokolu. Savo kaltę jis pripažino. Parodė, kad tikslios datos neprisimena, prisimena buvo vasaris, buvo šalta ir buvo tamsus paros metas, apie 20-21 val. vakaro. Buvo (duomenys neskelbtini), Vilniuje jam priklausančioje krautuvėje „(duomenys neskelbtini)“. Jis vienintelis jos savininkas. Įvykio vakarą buvo nedaug išgėręs, norėjo uždaryti krautuvę, nes klientų nebuvo. Į krautuvę užėjo klientas R. apsipirkti. Iš paskos jo užėjo trys jaunuoliai, tai R., R. L. ir kito vardo neprisimena, atpažinti galėtų. Klientas R. stovėjo prie baro, jis stovėjo šalia kliento, o minėti jaunuoliai priėję prie jų. Jis jų paklausė, ko jie nori. Vienas iš jaunuolių, kurio vardo neprisimena, paprašė alaus, sakydamas „prašau man alaus“. Jis jiems atsakė ir paprašė, kad jie išeitų. Jie nesutiko ir atsisėdo už stalo, krautuvės vidury. Jis priėjo prie stalo ir kelis kartus pakartojo, kad jie išeitų. Klientas R. vis dar stovėjo prie baro. Kažkuris iš jaunuolių jam pasakė kažką grubaus, šiuo metu neprisimena ką, ir pasakė, „ką tu mums padarysi“. Tuo metu jis nuėjo į pagalbines patalpas, kurios yra atskirtos siena ir durimis nuo krautuvės, ten rado tuščią plastikinę alaus dėžę, ją pasiėmė ir grįžo į krautuvę. Jį pamatę minėti jaunuoliai sėdėjo toliau už stalo ir nieko nedarė. Tik kai priėjęs prie jų užsimojo minėta dėže ir trenkė tris kartus R. L., visi trys minėti jaunuoliai pakilo nuo kėdžių ir pradėjo bėgti iš krautuvės, jis spėjo R. L. spirti vieną kartą dešine koja į užpakalį. Ar spyrė daugiau, šiuo metu neprisimena. Po jo spyrių R. L. išbėgo iš krautuvės paskui minėtus du jaunuolius, o jis grįžo prie kliento R., ir jį aptarnavo, jie su juo dar pasišnekėjo, nes jis buvo susinervinęs ir po kurio laiko R. išleido iš krautuvės, užsidarė ir ėjo žiūrėti televizoriaus. Tą patį vakarą, neprisimena tiksliai kelintą, pas jį į krautuvę atėjo R. L. tėvas, norėjo išsiaiškinti, kas įvyko. Dėl šio įvykio nuoširdžiai gailisi, daugiau tai nepasikartos. Dabar du minėti jaunuoliai ateina apsipirkti į krautuvę, nekonfliktuoja. R. L. jis atsiprašė (b. l. 55, 59).

N. R. L. apklausos protokolu. Jis parodė, kad 2015-02-09, apie 20-21 val., buvo su draugais E. ir R.. Užėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir parduotuvėje, kuri yra dviaukščio pastato pirmame aukšte, atsisėdo už stalo, kuris yra per vidurį parduotuvės, arčiau išėjimo ir šalia baro. Už baro yra durys į kitą išėjimą. Stalas aukštas, stačiakampio formos, keturvietis. Ten šalia buvo dar vienas toks pats stalas. Prie jo nieko nebuvo. Parduotuvėje parduoda vienoje pusėje maistą, kitoje šalia baro, kur kasa, pilstomą alų. Parduotuvėje buvo jie trise ir vyras apie 40 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, tamsių trumpų plaukų, su akiniais, apsipirkinėjo, nei jis, nei jo draugai vyro nepažįsta. Parduotuvėje taip pat buvo pardavėjas, Se.. Jis gyvena virš parduotuvės antrame aukšte. Tai jo parduotuvė, jis ten dažniausiai vienas, kartais būna moteris, kartu su juo dirba. Tą dieną jis dirbo vienas. S. aukštas, apie 180 cm. ūgio, storas, virš 40 metų amžiaus, žilų plaukų. S. parduotuvėje tą dieną buvo išgėręs, jautėsi alkoholio kvapas sklindantis nuo jo. Bet S. kalbėjo rišliai, normaliai, vaikščiojo taip pat normaliai, nesvirduliavo. Jiems trims sėdint už stalo šalia išėjimo ir besijuokiant išėjo S. už baro pro duris, netrukus sugrįžo, pažiūrėjo į juos, vėl išėjo pro tas pačias baro duris ir minutei nepraėjus vėl sugrįžo su tuščia alaus dėže, tamsios spalvos, E. ir R. staigiai atsistojo ir išbėgo pro duris, o jis atsistojo ir žiūrėjo, ką padarys. E. ir R. grįžo, bet į parduotuvę neužėjo, stovėjo už pusiau stiklinių durų ir viską matė. Nežino, dėl ko E. ir R. pabėgo, nes jie nieko nedarė ir nesakė, tik sėdėjo ir garsiai juokėsi tarpusavyje. Kai stovėjo vienas šalia stalo, priėjo S. su ta tuščia alaus dėže ir užsimojęs dėže trenkė jam į galvą, bet nepataikė, nes jis spėjo užsidengti rankomis veidą ir galvą. Ėjo atbulas link fotelio, kuris yra šalia baro ir parkrito ant nugaros į fotelį. Jam bekrentant ant fotelio S. užsimojo ir trenkė ta pačia tuščia alaus dėže jam į veidą, kurią vietą, šiuo metu nepamena, tuo metu nepajautė skausmo, S. pradėjo rėkti, kad eitų iš čia, jis atsistojo šalia fotelio ir ėjo link išėjimo iš parduotuvės, kai Sergėjus pradėjo vėl jį mušti ta pačia dėže 2-3 kartus per nugarą, per kurią vietą tiksliai, šiuo metu nepamena. Tuo metu skausmo nejautė. Tuo pat metu pradėjo spardyti kaire koja jį ties juosmeniu iš nugaros. Spyrė du kartus. Tuo metu skausmo nejautė. Jis jau buvo šalia durų, jas atsidarė ir išbėgo. Lauke stovėjo Edvinas ir R., jie buvo dviese. Tik išbėgęs iš parduotuvės jis pritūpė šalia įėjimo į parduotuvę, ant laiptų. Jam tuo metu pasidarė silpna, pradėjo suktis galva dėl to ir pritūpė, R. jį paėmė už dešinės rankos ties pečių sritimi, bandė jį tupintį pakelti nuo laiptų, pakėlė, jis išgirdo, kad S. eina, nes rėkė kažką, tai jis atsistojo ir pradėjo toliau bėgti nuo parduotuvės link gatvės, kai pajautė, kad bėga kraujas iš lūpos, kraujas bėgo labai stipriai. Jau buvo perbėgęs gatvę, vėl pritūpė kitoje gatvės pusėje priešais parduotuvę. E. ir R. nubėgo pas jo tėvą, kuris gyvena už poros namų, toje pačioje gatvėje. Jis nuėjo namo pas tėvą, ir tėvas iškvietė policiją bei greitąją pagalbą. Jį išvežė greitoji pagalba į Santariškių ligoninę. S. pažįsta tik kaip parduotuvės pardavėją nuo praeitų metų vasaros, niekada jis taip nesielgė, niekada su juo nesipyko ir nekonfliktavo. E. ir R. galėtų paliudyti šį įvykį (b. l. 16-18).

Liudytojo R. V. apklausos protokolu. Jis parodė, kad 2015 metų žiemą, dabar tikslios datos neprisimena, ėjo vienas į kaimo krautuvę „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) g., bet tikslaus adreso nežino. Gyvena toje pačioje gatvėje, todėl ėjo apsipirkti. Šalia parduotuvės stovėjo trys jaunuoliai, 14-16 metų amžiaus. Vieną iš matymo žino, nes jis jo kaimyno V. L. sūnus R.. Kitus du iš matymo pažįsta, nes jie irgi gyvena (duomenys neskelbtini) sodų rajone, ne kartą matė (duomenys neskelbtini) gatvėje. Galėtų juos visus tris atpažinti. Krautuvės savininkas, S., buvo užsirakinęs iš vidaus, todėl jis priėjęs pažvelgė per krautuvės langą, ir pamatė S. sėdintį fotelyje ir žiūrintį televizorių. Pastukseno į langą, S. jį pamatęs įsileido, nes pas jį dažnai apsiperka, jis jį iš matymo žino. Užėjus jam į parduotuvę, minutės bėgyje iš paskos į krautuvę užėjo minėti trys jaunuoliai ir atsisėdo už stalo. Vienas iš jaunuoliu, stambiausias iš jų trijų, daužė kumščiu į stalą ir rėkė „dai nam piva“. Kiti du juokėsi, spjaudėsi ant žemės. S. jam pylė pilstomą alų, jis laukė šalia prekystalio, kai minėti jaunuoliai triukšmavo, rėkavo, sakė S. „nalivai nam pivo“. S. stovėjo už prekystalio ir žodine forma varė juos lauk, liepė jiems išeiti, kartojo tris kartus. Jaunuoliai nereagavo į S. liepimus išeiti, toliau provokavo S. ir tuo metu S. apėjo prekystalį ir pradėjo eiti link jaunuolių, kurie buvo kitoje prekystalio pusėje, apie 6-7 metrus atstumu. Jaunuoliai pradėjo lakstyti, stumdė kėdes, kad S. nepagautų jų. Du jaunuoliai išbėgo iš krautuvės į lauką, o R. bėgant iš krautuvės, S. spyrė dešine koja viena kartą jam į užpakalio sritį ir rankoje turėdamas tuščią alaus dėžę, iš kur ji atsirado, jis neprisimena, trenkė R. ja per dešinę pusę. Kiek kartų trenkė dėže, neprisimena. Po to R. išbėgo iš krautuvės, o S. uždarė krautuvės duris, jam pardavė alaus ir jis išėjo, lauke minėtų jaunuolių nematė. Ar S. buvo išgėręs tą vakarą nežino, nes tą dieną jį matė pirmą kartą. Po maždaug pusvalandžio pas jį į namus atėjo R. tėvas V. su sugyventine ir jo paklausė, kas įvyko parduotuvėje, kodėl buvo sumuštas R.. Jis jam papasakojo kas įvyko ir jie išėjo (b. l. 27).

Liudytojo E. V. apklausos protokolu. Jis parodė, kad 2015-02-08 vakare, kartu su draugu R. L. ir R. nuėjo į parduotuvę, adresu (duomenys neskelbtini) g., tikslaus numerio nežino. Visi trys užėjo į parduotuvę - barą „(duomenys neskelbtini)“ nusipirkti atsigerti limonado. Šios parduotuvės - baro savininkas ir pardavėjas yra S. M.. Jis tą dieną buvo išgėręs, nes ryte jis pats matė, kaip jis parduotuvėje gėrė su iš matymo pažįstamais vyrais, jų vardų nežino, ir ką gėrė ryte tiksliai nežino. Tą dieną, 2015-02-08 vakare, „(duomenys neskelbtini)“ jis su R. buvo atsirėmę į ledų šaldytuvus prie įėjimo ir stovėjo, o R. buvo prie baro, laukė kol pirkėjui, R. kaimynui, vardo nežino, S. įpils pilstomo alaus. S. nuėjo už baro, į sandėlį, R. ir pirkėjas buvo prie baro, po minutės S. grįžo, piktai pažiūrėjo į jį su R., stovinčius prie ledų šaldytuvo ir vėl nuėjo į sandėlį. Jis su R. tarpusavy pasijuokė garsiai, bet ne iš S.. Po dar minutės S. atėjo su tuščia plastmasine alaus dėže ir pradėjo į jo ir R. pusę greit judėti, su ta pačia dėže, jie išsigando jo pikto žvilgsnio ir išbėgo iš krautuvės, o R. ir pirkėjas liko „(duomenys neskelbtini)“. Išėjimas iš krautuvės nuo baro buvo 5 metrų atstumu. Jis su R. išbėgo iš krautuvės prie gatvės, kai išgirdo R. rėkiantį verkiančiu balsu „što vy delajete, ja prišol limonad kupit“. Jis su R. iš karto pribėgo atgal prie krautuvės išėjimo ir jiems bėgant išbėgo R., atbėgo pas juos, rankomis sugriebė sau už galvos ir pritūpė ant žemės. Kai pritūpė R., jis pamatė, kad jam gausiai laša kraujas iš viršutinės lūpos. R. gyvena 15-20 metrų atstumu nuo krautuvės, tai jis iš namų atsinešė skuduriuką R. lūpai nuvalyti ir R. nubėgo pas R. tėvus, nes jie gyvena apie 150 metrų nuo krautuvės, pasakyti kas įvyko. R. nuėjo pas R. tėvus, dėl ko nuėjo, jis nežino, o jis pats nuėjo namo, nes gyvena taip pat šalia krautuvės (b. l. 25).

Specialisto išvada Nr. G 530/15(01), kurioje nurodyta, kad R. L. padaryta kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje ir muštine viršutinės lūpos žaizda, gleivinės nubrozdinimas apatinės lūpos gleivinės dešinėje, dešinės pusės apatinio trečio danties vainiko dalinis nuskilimas, odos nubrozdinimai abipus dilbių ir kairės alkūnės nugariniuose paviršiuose, nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 35-36).

Šių byloje surinktų faktinių duomenų visuma, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai patvirtino S. M. pareikštą kaltinimą. Kaltinamojo S. M. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nepagarbos aplinkiniams demonstravimas įžūliu elgesiu sutrikdant visuomenės rimtį ir tvarką pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį.

Paskelbus S. M. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka, prašo esant galimybei leisti baudą sumokėti dalimis (b. l. 72).

Teismas skirdamas kaltinamajam S. M. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. S. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. S. M. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė (b. l. 65-70).

Atsižvelgiant į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas laiko, kad LR BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta S. M. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus baudą. Teismo vertinimu prokuroro siūloma bausmė šiuo konkrečiu atveju yra optimali, todėl mažinti ar didinti jos nėra pagrindo.

LR BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, daro išvadą, kad S. M. skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

2015-06-30 nutarimu S. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 60), paliktina iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352, 420 ir 421 straipsniais, teismas,-

nusprendė:

S. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 9 MGL (338,94 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, skirti 6 MGL (225,96 eurų) dydžio baudą.

Įpareigoti S. M. 6 MGL, t.y. 225,96 eurų dydžio baudą per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. LT 247300010112394300, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba sąskaitą banke SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba sąskaitą banke DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, įmokos kodas 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – S. M. palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsigaliojimo datos.

Išaiškinti kaltinamajam, kad:

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų, nuo teismo įsakymo gavimo dienos, paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Darius Pranka