Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Juris LT“ ieškinį atsakovei K. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 427 straipsnio 2 dalį, byla nagrinėjama rašytinio proceso būdu, atsakovę informuojant po preliminaraus sprendimo priėmimo (CPK 427 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškinys, kurio dalykas yra piniginiai reikalavimai (atsirandantys iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kiti), ieškovo prašymu gali būti išspręstas dokumentinio proceso tvarka, jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais (CPK 424 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju teismas, nustatęs, kad pagal pateiktus įrodymus yra pagrindas ieškinį tenkinti, priima preliminarų sprendimą (CPK 428 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „Grifs AG“ ir atsakovė 2016-01-14 sudarė Stebėjimo ir reagavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. TAF-16-046 (toliau – Sutartis), kuria pradinis kreditorius įsipareigojo teikti objektų stebėjimo ir reagavimo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už teikiamas stebėjimo ir reagavimo paslaugas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Pradinis kreditorius UAB „Grifs AG“ išrašė atsakovei PVM sąskaitas-faktūras apmokėjimui už suteiktas paslaugas, tačiau atsakovė su pradiniu kreditoriumi pilnai neatsiskaitė ir liko skolinga 120,27 Eur.

Ieškovė ir UAB „Grifs AG“ 2020-03-27 sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė perėmė reikalavimo teisę į atsakovės skolą. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovė buvo informuota 2020-03-31 pranešimu. Ieškovė nurodo, jog atsakovė savo įsipareigojimo neįvykdė, dėl to yra skolinga ieškovei 120,27 Eur dydžio skolą. Byloje duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove (ar pradine kreditore), nėra (CPK 178 straipsnis).

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota rašytiniu pranešimu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. CK6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.213 straipsnio 1 dalį jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė neatsiskaitė su ieškove, ieškovei iš atsakovės priteistina 120,27 Eur skola (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, CK 6.63 straipsnis).

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (CK 6.71 straipsnis). Sutarties 6.4. punktu pradinė kreditorė su atsakove susitarė, kad už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną mokami 0,02 proc. delspinigiai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir jai iš atsakovės priteistina 3,32 Eur delspinigių (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (123,59 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-05-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 8 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 8 punktas, 7 dalis) ir 200 Eur išlaidų už teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis), iš viso – 208 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 424, 427, 428 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Juris LT“ (j. a. k. 303262509) iš atsakovės K. S. (j. a. k. (duomenys neskelbtini) 120,27 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų 27 ct) skolos, 3,32 Eur (tris eurus 32 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (123,59 Eur), skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme (2020-05-19) iki teismo preliminaraus sprendimo visiško įvykdymo ir 208 Eur (du šimtus aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo įteikimo privalo įvykdyti sprendimą arba pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui raštu motyvuotus prieštaravimus, atitinkančius Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Jeigu prieštaravimai per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo įteikimo nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei gali būti išduodamas vykdomasis raštas.

Preliminarus sprendimas neskundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundais.