- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-06-05
- Bylos Nr.
- 2A-539-343/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė (pirm.), Evaldas Burzdikas, Albinas Čeplinskas
- Ieškovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Atsakovas
- F. G.
- Trečiasis asmuo
- A. S., I. B., I.
- Kategorijos
- 30.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo F. G. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-00089-221/2007 pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovui F. G. dėl iškeldinimo, tretieji asmenys A. S. ir I. B. , ir atsakovo F. G. priešieškinį ieškovei Kauno miesto savivaldybei dėl pripažinimo nuomininku ir įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį, tretieji asmenys A. S. ir I. B. , ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu (b.l. 3-5) kreipėsi į teismą prašydama iškeldinti F. G. iš buto Nr. 11, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, patalpų nuo 11-1 iki 11-6 su visa jam priklausančia manta, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Ieškovė nurodė, kad Kauno miesto valdybos 1993-01-05 potvarkiu Nr. 12-v A. S. ir I. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į po 1/2 dalį gyvenamojo namo su mansarda ir rūsiu, esančiais (duomenys neskelbtini), Kaune. Šis nekilnojamasis turtas jiems grąžintas natūra, tarp jų ir tuo pačiu adresu esantis butas 11. Kauno miesto savivaldybei gavus F. G. prašymą, paaiškėjo, jog butą Nr. 11 jis užėmęs be teisinio pagrindo. Nei su juo, nei su atsakovo broliu A.A.G., nebuvo sudaryta nuomos sutartis, nebuvo mokami mokesčiai. Ieškovė atsakovą prašo iškeldinti LR CK 6.612 straipsnyje nurodytu pagrindu.
Atsakovas F. G. priešieškiniu (b.l. 79-82) prašė teismo pripažinti jį, F. G. , brolio A. A. G. , gyvenusio (duomenys neskelbtini), Kaune, šeimos nariu ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybę sudaryti su juo buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos sutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad jo brolis A. G. iš tuometinio Vykdomojo komiteto buvo gavęs leidimą įsirengti gyvenamąjį plotą (duomenys neskelbtini) palėpėje. Jis kartu su broliu įsirengė gyvenamąsias patalpas apie 1973 metus ir nuo tada ten kartu gyveno. Atsakovas su broliu vedė bendrą ūkį, kartu gyveno. Brolis mirė 1999 metais. Mokesčių nemokėjo, nes jie nebuvo skaičiuojami, butas nebuvo perduotas į apskaitą. Dėl tos pačios priežasties nemoka mokesčių ir už šildymą. Atsakovas ne kartą kreipėsi dėl patalpų įteisinimo. Jam buvo pasiūlyta kreiptis į teismą dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo, tačiau, kadangi tai prieštaravo įstatymams, atsakovas į teismą nesikreipė. Atsakovas prašė teismo patenkinti priešieškinį, kadangi, vadovaujantis apsigyvenimo metu galiojančio CK normomis, nuomininko šeimos nariais galėjo būti pripažįstami giminaičiai, kurie kartu su nuomininku gyveno ir vedė bendrą ūkį.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007-02-07 sprendimu (b.l. 138-143) ieškinį patenkino visiškai, priešieškinį atmetė. Teismas nustatė, jog ginčo patalpa buvo įrengta ir inventorizuota, joje gyveno A.A.G., nors gyvenamosios patalpos nuomos sutartis nebuvo sudaryta. Atsakovo aplinkybes, jog F. G. kartu su broliu A.A. G. nuo buto įrengimo kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, teismas laikė neįrodytomis. Tokias išvadas teismas padarė įvertinęs byloje pateiktus įrodymus. Atsakovas gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini). Kad atsakovas gyveno (duomenys neskelbtini), Kaune, nurodė, tik 2006-03-03 prašyme bei atsiliepime į ieškinį, priešieškinyje. Prašyme, adresuotame Kauno miesto savivaldybei dėl buto grąžintiname name įteisinimo, F. G. nurodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau gyvenamosios vietos adresą nurodė (duomenys neskelbtini). Byloje esantys teismo procesiniai dokumentai patvirtino, jog nagrinėjamoje byloje šaukimai atsakovui adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, nebuvo įteikti. Civilinėje byloje Nr. 2-3199/98 esantys įrodymai patvirtino, jog teismo procesiniai dokumentai – šaukimai F. G. buvo siųsti tik adresu (duomenys neskelbtini). Teismas nevertino liudytojų parodymų, kadangi visi liudytojai buvo kviesti atsakovo, jie gyvena (duomenys neskelbtini), o liudytojų, gyvenusių ar tebegyvenančių (duomenys neskelbtini), aplinkybei patvirtinti, jog šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), nepasikvietė. Teismas nepripažino ir atsakovo pateikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo tinkamu įrodymu, kadangi faktinės aplinkybės buvo konstatuotos paties F. G. prašymu. Kauno savivaldybės įmonės „Santakos būtų ūkis“ aktu konstatuota, jog (duomenys neskelbtini), Kaune, niekas negyvena. Teismo nuomone, atsakovo pateiktos apmokėjimo už elektrą sąskaitos, savivaldybės atsakymas į F. G. prašymą nepatvirtina aplinkybės, jog F. G. ir A.A. G. gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį bei nelaikytinos pakankamu įrodymu, jog F. G. , broliui 1999 metais mirus, ir toliau tebegyvena ginčo bute.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 149-152) atsakovas F. G. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2007-02-07 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti. Apelianto nuomone, teismas netinkamai vertino įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl sprendimas naikintinas dėl procesinių ir materialinių teisės normų pažeidimų. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovas ginčo bute negyveno, atkreipė dėmesį sprendime į tą aplinkybę, kad tiek A.A.G. , tiek atsakovas buvo vedę. Po 1970 metų Vykdomojo komiteto atitinkamas padalinys nesudarė nei su broliu, nei su atsakovu nuomos sutarties, nei SĮ "Centro butų ūkis", nei SĮ "Santakos butų ūkis" buto (duomenys neskelbtini) į savo balansą neperėmė. Dėl šios priežasties atsakovas su broliu negalėjo susitvarkyti registracijos (deklaracijos). Vadovaujantis 1964 m. LR CK 17 straipsnio 1 dalimi, asmens gyvenamoji vieta laikoma ta, kur fizinis asmuo nuolat ir daugiausia gyvena. Nuo 1970 - 1972 metų atsakovas niekada nebuvo išvykęs iš buto (duomenys neskelbtini), kur sudėjo savo lėšas bei santaupas jo įrengimui ir visiškai neturi reikšmės, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra deklaruota atsakovo dukters gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas negalėjo gyventi be jokios registracijas, todėl dukters ir jos šeimos sutikimu, deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nors ten negyveno. Kauno miesto savivaldybei, atkūrus nuosavybės teises tretiesiems asmenims į namą (duomenys neskelbtini), prasidėjo nesutarimai su naujaisiais savininkais. Savininkai uždarė įėjimą į namą iš gatvės pusės, įstatė užraktą su kodu, kurio namo gyventojams nedavė. Dėl šios priežasties 2005-05-12 atsakovas kreipėsi į antstolį. Prieš tris metus trečiųjų asmenų iniciatyva į namo pastogėje įrengtą butą buvo nutrauktas vandens tiekimas. Butų ūkio tarnyba nepriiminėjo jokių atsakovo skundų, nes butas nebuvo jų balanse. Apie tai teismo posėdžio metu aiškino liudytojai A. V., K.S.. Teismas nepagrįstai nevertino liudytojų A. V., K.S., V. A. parodymų. Šie liudytojai lankėsi pas atsakovą dar 2006 metais. Liudytojas V. A. nėra atsakovo giminaitis. Nepagrįstai teismas faktinių aplinkybių protokolo nelaikė tinkamu įrodymu. Teismas bylos nagrinėjimo metu antstolio pateikto diskelio prie protokolo net netyrė. Protokole aprašytas ginčo butas, buto patalpos. Apelianto nuomone, SĮ "Santakos butų ūkis" Žaliakalnio butų ūkio tarnybos 2006-05-18 aktas Nr. 12-4-36 nelaikytinas didesnę įrodomąją reikšmę turinčiu įrodymu, jis vertintinas kritiškai. Šį aktą pasirašė tik Butų ūkio tarnybos trys darbuotojai, nors jame rašoma, kad tariamai du namo gyventojai patvirtino, kad atsakovas negyvena. Tačiau minėtų kaimynų parašų nėra. Neaišku, kada komisija lankėsi atsakovo bute. Šiukšlės yra sukauptos trečiųjų asmenų ir atsakovas neprivalo valyti. Rašoma, kad yra "dulkių sankaupos". Pati savivaldybės atstovė negalėjo šio išsireiškimo paaiškinti. Dokumentą surašė atsakovui pavaldžios butų ūkio tarnybos darbuotojai, siekiant atsakovą iškeldinti iš buto, todėl dokumentas nėra objektyvus, vertintinas kritiškai. Byloje yra prijungta civilinė byla Nr. 2-3199/98. 1998-04-21 atsakovas gavo brolio A.A. G. įgaliojimą atstovauti jį šioje byloje (2 t. b.l. 118), tačiau ir teismas, ir savivaldybė pripažino atsakovą kaip (duomenys neskelbtini) buto gyventoją, leido dalyvauti byloje, pasirašyti protokoluose (1 t. b.l. 154, 235 II pusė, 2 t. b.l. 20, 47, 110). Atsakovo brolis A.A. G. su ieškiniu teikė ir atsakovo dokumentus (2 t. b.l. 105, 108) ir niekas iš savivaldybės neteigė, kad šie dokumentai yra asmens, kuris (duomenys neskelbtini) negyvena. Teismą neįtikino pateiktos pažymos apie sunaudotą elektros energiją. Atsakovas paaiškino, kad jis neturi nei televizoriaus, nei radijo, nei šaldytuvo, todėl suvartoja labai mažai elektros energijos. Jau pats elektros energijos suvartojimo faktas patvirtina atsakovo gyvenimą ginčo bute. Tai patvirtino ir atsakovo liudytojai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 157-161) ieškovas Kauno miesto savivaldybė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2007-02-07 sprendimą palikti nepakeistą. Kauno miesto savivaldybė nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Jos nuomone, nagrinėjamoje byloje pateikti dokumentai (SĮ „Santakos butų ūkio" Žaliakalnio butų ūkio tarnybos 2006-05-18 aktas Nr. 12-4-36, to paties 2006-04-04 raštas Nr. 4-5-149, Nuosavybės teisių atkūrimo skyriaus 2006 m. liepos 14 d. raštas „Informacija apie asmenis, deklaravusius gyvenamąją vietą") bei paties atsakovo išdėstyti argumentai atsiliepime į ieškinį bei priešieškinyje patvirtina aplinkybę, jog ginčo patalpose atsakovas F. G. savo gyvenamosios vietos deklaravęs nebuvo, jose nuolat negyveno, nuomos sutarties sudaręs nebuvo ir dėl jos sudarymo iki 2005 m. net nesikreipė. Vykdomojo komiteto 1970-06-26 sprendimu Nr. 186 įsirengti gyvenamąsias patalpas buvo leista ne atsakovui, o jo broliui A. A. G.. Iš byloje pateiktos medžiagos visumos matyti, jog atsakovas F. G. reikaluose, susijusiuose su ginčo butu, dažnai atstovaudavo savo brolį A. A. G. įgaliojimų pagrindu. Todėl abejotina, kad į ginčo patalpų įrengimą atsakovas investavo savo asmenines lėšas. Ieškovės nuomone, teismas pagrįstai nusprendė, jog faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai negali būti laikomi įrodymais, objektyviai atspindinčiais realią padėtį, susijusią su ginčo patalpomis. Nei protokolai, nei jokie kiti byloje pateikti dokumentai nepatvirtina aplinkybės, jog A. A. G. ir F. G. ginčo bute gyveno kaip šeimos nariai, vedė bendrą ūkį. 1994 metais užvestoje byloje atsakovas veikė kaip A. A. G. įgaliotas asmuo, visi procesiniai dokumentai atsakovui buvo siunčiami adresu (duomenys neskelbtini). Nei atsakovo, nei jo brolio A. A. G. apsigyvenimo ginčo patalpose teisėtumo klausimas ankstesnėje byloje nebuvo sprendžiamas, todėl, atsakovo teigimas, jog savivaldybė jau anksčiau pripažino jį teisėtu ginčo patalpų gyventoju, nepagrįstas. Byloje iš tiesų yra pateikta sąskaita už elektrą, suvartotą 1999 metų gruodžio mėnesį, kurioje nurodyta suma yra 2 Lt. Akivaizdu, jog neįtikėtina yra tai, kad tamsiausiu ir šalčiausiu metų laikotarpiu nuolatos bute gyvenantis žmogus elektros energijos sunaudoja už tokią mažą sumą. O paties atsakovo nurodytos aplinkybės, jog jis ginčo bute neturi šaldytuvo, televizoriaus ir netgi vandens, tik patvirtina išvadą, kad tokiomis aplinkybėmis, ypatingai žiemos sezonu, joks asmuo ginčo patalpose gyventi negalėtų. Net atsakovui tik epizodiškai gyvenant ginčo patalpose, jis negalėtų būti pripažintas teisėtu ginčo buto nuomininku, ar A. A. G. šeimos nariu, turinčiu tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-48/2005).
Apeliacinis skundas patenkintinas.
Kolegijos vertinimu apylinkės teismas vertindamas įrodymus pažeidė CPK 185 str., todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris panaikintinas ( CPK 329 str. 1 d., 330 str.), priimtinas naujas sprendimas ir ieškinys atmestinas, o priešieškinys patenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Tarp šalių vyksta ginčas dėl patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune.
Šalies argumentai
Ieškovė Kauno miesto savivaldybė prašo iš ginčo patalpos iškeldinti atsakovą F. G. CK 6.612str., kuris numato, kad savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama, pagrindu.
Atsakovas F. G. prašo pripažinti jį, F. G. , brolio A. A. G. , gyvenusio (duomenys neskelbtini), Kaune, šeimos nariu ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybę sudaryti su juo buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos sutartį CK 6.588 str. 4 d., kuri nustato, kad ir CK 6.602 str. , kuris reglamentuoja sutarties pakeitimą dėl kito šeimos nario pripažinimo nuomininku, pagrindu.
Kauno miesto apylinkės teismas sprendime nurodė, jog ginčo patalpa, esanti (duomenys neskelbtini) buvo įrengta ir inventorizuota, turint reikalingus leidimus, joje gyveno A.A. G. , nors gyvenamosios patalpos nuomos sutartis nebuvo sudaryta. Su šiais teiginiais kolegija sutinka. Tačiau su kitomis apylinkės teismo išvadomis ir teiginiais kolegija nesutinka dėl sekančių argumentų.
Iš byloje pateiktų įrodymų seka, kad Kauno miesto Lenino rajono Vykdomasis komitetas 1970 06 26 sprendimu leido A. G. – atsakovo F. G. brolis; įsirengti gyvenamąjį plotą (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)) salkose (b.l. 35). 1995 02 28 Kauno miesto valdybos pažyma patvirtina aplinkybę, kad A. G. buvo 1971 02 12 buvo išduotas statybos leidimas prie (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) statyti salkas pagal Kauno miesto vyriausiojo architekto projektą (b.l. 36). Į bylą yra pateiktas ir projektas (b.l. 37-41). Kauno miesto Lenino rajono Vykdomojo komiteto paminėto 1970 06 26 sprendimo Nr.186 4p. įpareigojo Gyvenamų ir negyvenamų patalpų apskaitos ir skirstymo skyrių užbaigus darbus, užvesti įsirengtam plotui asmeninę buto nuomos sąskaitą (b.l. 35). Kauno savivaldybės įmonės „Santakos butų ūkis“ 2006 04 04 rašte nurodoma, kad ginčo gyvenamoji patalpa nėra įregistruota (b.l. 12). Analogiškai yra nurodoma ir 2001 04 23 bei 2005 04 26 raštuose atsakovui (b.l. 67,68). Akivaizdu, kad pati valstybės institucija neįvykdė savo pačios sprendimų, t.y. įrengto gyvenamojo ploto neinventorizavo, neįregistravo, jam neužvedė asmeninės buto nuomos sąskaitos.
Apylinkės teismas, atmesdamas priešieškinį ir tenkindamas ieškinį vienu iš pagrindinių motyvų nurodė tai, kad atsakovas F. G. savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini), Kaune. Kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytus motyvus, sprendžia, kad nei A. G. , kurio gyvenimo faktą ginčo patalpoje teismas pripažino, nei kiti asmenys gyvenamosios vietos ginčo patalpos, kurios nėra įregistruotos nustatyta tvarka, adresu negalėjo ir deklaruoti. Todėl kolegija, daro išvadą, kad yra nepagrįsti visi skundžiamo sprendimo argumentai dėl gyvenamosios vietos nedeklaravimo ginčo patalpos adresu.
Pagal apsigyvenimo ginčo patalpoje metu galiojusius įstatymus, gyvenamasis plotas priklausė valstybei, gyvenamąsias patalpas skirstė savivaldos organai, pagrindu apsigyventi buvo orderis, kuriame ir būdavo nurodomi asmenys, kuriems ta gyvenamoji patalpa suteikiama. Šiuo atveju Vykdomojo komiteto sprendimu gyvenamoji patalpa buvo įrengta už asmenines lėšas. Šios aplinkybės neginčija ir ieškovė. Asmenys joje apsigyveno sprendimo pagrindu. Pati valdžios institucija nenurodė, kas gi turi teisę ten apsigyventi. CK 6.588str. 4d. numato, kad artimieji giminaičiai, kiti išlaikytiniai, kartu su nuomininku, jo šeimos nariu ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismo tvarka gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais. Iš byloje esančių įrodymų seka, kad atsakovas F. G. kartu su savo broliais A. ir P. įsirengė ginčo patalpas ir jose gyveno. Tai patvirtino liudytojas P. G. , kuris parodė, kad nuo 1983 metų iki šių metų pradžios gyveno ginčo name ir kai atsikraustė, tai atsakovą jau rado gyvenantį, o kai išsikraustė – atsakovą taip pat paliko. Liudytojas V. A. , ginčo name gyvenantis nuo 1944 metų, taip pat parodė, kad ginčo patalpoje gyveno trys broliai, kurie darė remontą, o dabar gyvena atsakovas. Be to, atsakovo aiškinimą, kad jis ginčo patalpoje gyveno ir vedė bendrą ūkį su A. G. patvirtino liudytojas V. A. , A. V. ( 134-135). Kad ginčo gyvenamoje patalpoje gyveno atsakovas patvirtino ir liudytoja A. S. (b.l. 133-134). Todėl kolegija sprendžia, kad esant liudytojų, kurie gyvena ir (duomenys neskelbtini), ir liudytojų, kurie ten negyvena, parodymų sutapčiai, akivaizdu, jog atsakovas įrodė aplinkybę, kad ginčo patalpoje gyvena ir kad su broliu A. G. vedė bendrą ūkį. Kolegija pažymi tą aplinkybę, kad apie tai, kaip buvo vedamas ūkis gali žinoti tik pažįstami ir giminaičiai, todėl atmeta pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriais nuspręsta nevertinti liudytojų A. S. , V. A. , A. V. parodymų.
Apylinkės teismas taip pat vienu iš pagrindinių įrodymų, kurių pagrindu ieškinį patenkino, o priešieškinį atmetė nurodė Kauno SĮ „Santakos butų ūkis“ Žaliakalnio butų ūkio tarnybos 2006 05 18 aktą. Kolegija šiuo aktu nesivadovauja dėl sekančių aplinkybių: pirma, akte yra nurodyta, kad aplinkybę, jog atsakovas ginčo patalpoje negyvena patvirtino namo gyventojas V. A. . Tačiau liudytoju apklaustas V. A. patvirtino, kad jokie tarnybos darbuotojai pas jį nesilankė ir apie asmenis, gyvenančius ginčo patalpoje neklausė, jo parašo akte nėra. Antra, aktas (b.l. 160), kurį teismas laikė pagrindiniu įrodymu neatitinka nei formos, nei turinio reikalavimų. Akto pradžioje nenurodyta komisijos sudėtis, akte nėra pasirašę asmenys, kurie kaip jame nurodyta patvirtino aplinkybę, jog F. G. ginčo patalpose negyvena, aktas yra atspausdintas, todėl iš viso neaišku nei kur, nei kada jis buvo surašytas. Trečia, asmenys, surašę aktą, yra pavaldūs ieškovės darbuotojai.
Apylinkės teismas argumentu dėl ko priešieškinį atmetė nurodo ir tą aplinkybę, kad atsakovas savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini). Kolegija su šiuo argumentu nesutinka. Asmuo gali gyvenamąją vietą deklaruoti tik vieną. Aukščiau nurodytas Vykdomojo komiteto sprendimas leido A. G. įsirengti gyvenamąsias patalpas. Buvo išduotas atitinkamas leidimas. Šių dokumentų pagrindu ir buvo įrengta ginčo patalpa. Tačiau pati ieškovė neįvykdė VK sprendimo įrengtam plotui neužvesdama asmeninės buto nuomos sąskaitos, nors minėto VK sprendimo 3 ir 4 punktai nėra panaikinti. Su tuo sutiko ir ieškovės atstovė. Todėl dėl pačios valdžios institucijų neveikimo atsakovas prarado galimybę deklaruoti gyvenamąją vietą ten, kur jis ir gyveno. Atsakovas paaiškino, kad gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), nes ten gyvena dukra ir ji su tuo sutiko, o jam gyvenamąją vietą deklaruoti reikėjo, nes reikėjo išvykti į užsienį. Ieškovė priešingų įrodymų nepateikė. Todėl kolegija neturi pagrindo netikėti atsakovu.
Svarbi yra ir ta aplinkybė, kad Kauno SĮ „Santakos butų ūkis“ Naujamiesčio butų ūkio tarnyba 1998 07 16 raštu Nr. 204 pranešė Kauno miesto savivaldybės Pastatų grąžinimo ir butų privatizavimo tarnybai apie tai, kad ginčo patalpos yra inventorizuotos (t.2, b.l. 123). Tačiau savivaldybė nesprendė susidariusios situacijos, VK sprendimo nevykdė. Kauno miesto apylinkės teismas 1998 11 24 sprendime nurodė, kad ieškovai ir toliau lieka gyvenamosios patalpos nuomos santykiuose su savivaldybe ( civ. byla Nr. 2-3199/1998; t.2, b.l. 155-156). Vadinasi, apylinkės teismas, pripažindamas A. G. tinkamu ieškovu, pripažino ir tai, kad jis yra nuomos santykiuose su savivaldybe.
Apylinkės teismas, atmesdamas priešieškinį, nurodo, kad atsakovui kitoje byloje šaukimai buvo siunčiami tik adresu į (duomenys neskelbtini) ir tai, kad atsakovas F. G. toje byloje tik atstovavo brolį A. G. . Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad prijungtoje byloje, kuri iškelta 1994 03 23, gyventoju yra nurodomas netgi ir P. G. (civilinė byla Nr. 2-3199/1998, t.1, b.l. 8-9); 1996 03-26 teismo posėdyje A. G. atstovauja atsakovas ir jis įvardijamas ieškovu ( civilinė byla Nr. 2-3199/1998; t.1, b.l. 121-122); ieškovė Apeliaciniame skunde (civilinė byla Nr. 2-3199/1998; t.1, b.l. 191-192) namo gyventoju įvardija A. G. , nurodo, kad jo neketinama iškeldinti; lydraštyje (civilinė byla nr. 2-3199/1998; t.1, b.l. 196) taip pat A. G. gyvenamoji vieta nurodoma (duomenys neskelbtini); jam šiuo adresu apeliacinis skundas įteikiamas (civilinė byla Nr. 2-3199/1998; t.1, b.l. 213), F. G. rašo prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (civilinė byla Nr. 2-3199/1998; t.1, b.l. 224), save įvardija ieškovu, teismas tokį prašymą priima; ieškovu save atsakovas toje byloje įvardija ir prašyme (civilinė byla Nr. 2-3199/1998; t.1, b.l. 227), teismas taip pat šį prašymą priėmė; apie bylos nagrinėjimą A. G. pranešta įteikiant teismo šaukimą (civilinė byla Nr. 2-3199/1998; t.2, b.l. 109). 1998 01 20 teismo posėdžio protokole atsakovas įvardijamas ieškovu (civilinė byla Nr. 2-3199/1998; t.2, b.l. 20-21); 1998 03 24 teismo posėdžio protokole taip pat nurodoma, kad į posėdį atvyko ieškovas F. G. (civilinė byla Nr. 2-3199/1998; t.2, b.l. 45-47). Tik 1998 04 21 A. G. įgaliojo F. G. vesti bylą (t.2, b.l. 118). Kolegija, įvertinusi išvardintus dokumentus, sprendžia, kad yra nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, jog F. G. tik atstovavo brolį anoje byloje. Iš apylinkės teismo sprendime nurodyto sąrašo apie registruotų laiškų siuntimą (civilinė byla Nr. 2-3199/1998, t.2, b.l. 238) matyti, kad atsakovas nurodė, jog jis registruotas (duomenys neskelbtini). Apylinkės teismas sprendime nurodo, kad atsakovui procesiniai dokumentai anoje byloje buvo siunčiami adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau iš sprendime nurodytų įrodymų matyti, kad tai buvo tik lydraščiai ar pranešimai, kurie neįrodo, kad būtent tuo adresu jie ir buvo įteikti atsakovui (civilinė byla Nr. 2-3199/1998; t.2, b.l. 161, 176, 183,185,196,212). Pažymėtina ta aplinkybė, kad visi paminėti lydraščiai ir pranešimai buvo siunčiami jau po to, kai atsakovui buvo išduotas įgaliojimas. Todėl kolegija sprendžia, kad tai nepaneigia aplinkybės, jog F. G. gyveno su broliu ir vedė bendrą ūkį.
Apylinkės teismas sprendime nurodė, kad faktinių aplinkybių konstavimo protokolais nesivadovauja, nes jie nepatvirtina aplinkybės, kad atsakovas gyveno su broliu ir vedė bendrą ūkį bei nepatvirtina aplinkybės kad atsakovas gyvena ir šiuo metu, nes faktinės aplinkybės konstatuotos paties atsakovo prašymu. Kolegija su tokia išvada nesutinka, nes tai prieštarauja kitiems į bylą pateiktiems įrodymams, kita vertus faktines aplinkybes antstolis gali konstatuoti tik kieno nors prašymu, be to nepateikti ieškovės įrodymai apie tai, kad faktinių bylos aplinkybių konstatavimo protokoluose yra užfiksuotos kitokios aplinkybės, negu yra iš tiesų. Kolegija pažymi tą aplinkybę, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas yra tik vienas iš įrodymų, kuris patvirtina tai, kad ginčo patalpa yra ir kad ji yra pritaikyta gyventi, bei tai, kad joje buvo rastas atsakovas. Protokoluose nurodytos aplinkybės patvirtina liudytojų parodymus ir atvirkščiai.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovo atstovė nepripažino ir tos aplinkybės, kad ginčo bute gyveno A. G. , nors tai patvirtino eilė rašytinių dokumentų, o taip pat ir paminėtas Kauno miesto apylinkės teismo 1998 11 24 sprendimas.
Kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytus argumentus, faktines bylos aplinkybes, byloje surinktus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad atsakovas įrodė, jog nuo 1972 metų kartu su broliu A. G. gyveno (duomenys neskelbtini), Kaune ir vedė bendrą ūkį, todėl jis pripažintinas A. G. šeimos nariu. Ieškovė įpareigotina sudaryti su atsakovu buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos sutartį, nes nuomininko šeimos narys turi tokias pačias teises ir pareigas kaip ir pats nuomininkas. Išnagrinėjus bylos aplinkybes matyti, kad A. G. , gavęs VK leidimą įrengti gyvenamąsias patalpas, atliko veiksmus, nukreiptus gyvenamosios patalpos nuomos santykių atsiradimui, nors jie ir nebuvo įforminti raštu dėl ieškovės neveikimo ir nevykdymo paminėto VK sprendimo. Todėl toks apsigyvenimas atitiko CK (1964 metų redakcija) 319 str. nuostatas, o rašytinės formos nebuvimas nedaro šio sandorio negaliojančiu CK (1964 metų redakcija) 58 str. .
Kolegijai padarius priešingas išvadas dėl to, kad apylinkės teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė CPK nuostatas, o būtent CPK 185 str., sprendimas panaikintinas (CPK 329 str. 1 d.), priimtinas naujas sprendimas, kadangi pagal į bylą pateiktus įrodymus byla iš esmės išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Ieškinys atmestinas, o priešieškinys patenkintinas dėl aukščiau nurodytų motyvų (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Apeliacinį skundą patenkinus, iš ieškovės atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos 400 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant priešieškinį ir apeliacinį skundą (b.l. 78,148) ir 1500 Lt (b.l. 126) atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies antru punktu, teisėjų kolegija
nusprend ž i a:
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 7 d. sprendimą panaikinti.
Priimti naują sprendimą.
Ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti.
Pripažinti F. G. brolio A. A. G. , gyvenusio (duomenys neskelbtini), Kaune, šeimos nariu.
Įpareigoti Kauno miesto savivaldybę sudaryti su atsakovu F. G. buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos sutartį.
Priteisti iš ieškovės Kauno miesto savivaldybės (įmonės kodas 188764867, a.s. (duomenys neskelbtini) bankas „DnB NORD“ ) atsakovui F. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1900 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.