Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-759-557/2014

Teisėjas V. Vainius Teisminio proceso Nr. 1-68-1-00925-2013-8

2014 m. rugsėjo 18 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Aurelijos Sadauskaitės ir Violetos Miliuvienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. G. ir V. B. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. G. nuteistas pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose,

V. B. nuteistas pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014-05-07 iki 2014-05-09.

Nuosprendžiu iš nuteistojo M. G. priteista 377,47 Lt turtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui UAB „Maxima LT“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. ir V. B. nuteisti už tai, kad pagrobė svetimą turtą: 2013-11-16 apie 19.52 val. iš prekybos centro UAB „Maxima LT“, esančio P. Cvirkos g. 8/Jūratės g. 5 Gargžduose Klaipėdos r., M. G. ir V. B., veikdami kartu, iš alkoholinių gėrimų skyriaus pavogė 4 butelius viskio „Jack Daniel“ 1 litro talpos už 319,96 Lt, 2 butelius konjako „Hennessy VSOP“ su dėžute 0,7 litro talpos už 259 Lt bei 2 butelius „Hennessy VS“ už 175,98 Lt ir praėjo pro kasas nesumokėję už prekes, taip pagrobė svetimą, prekybos centrui UAB „Maxima LT“ priklausantį turtą, padarydami 754,94 Lt turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistasis M. G. ir gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų M. G. ir V. B. apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl nuteistojo M. G. apeliacinio skundo argumentų

M. G. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 str. 1 d. už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe, iš prekybos centro pagrobė svetimą turtą - 4 butelius viskio „Jack Daniel“ 1 litro talpos už 319,96 Lt, 2 butelius konjako „Hennessy VSOP“ su dėžute 0,7 litro talpos už 259 Lt bei 2 butelius „Hennessy VS“ už 175,98 Lt, tuo padarydamas 754,94 Lt turtinę žalą.

Apylinkės teismas už šį nusikaltimą skyrė nuteistajam M. G. laisvės atėmimo bausmę 1 metams 6 mėnesiams, o pritaikęs BK 64¹ str. nuostatas, paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams. Teismas, skirdamas nuteistajam M. G. bausmę, atsižvelgė į tai, kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, M. G. anksčiau teistas 10 kartų, nusikalto esant nusikaltimų recidyvui. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgė į nuteistojo M. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi bei jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikalto bendrininkų grupėje.

Kaip matyti, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam M. G. bausmę, įvertino jo apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, šią aplinkybę teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir į ją atsižvelgė skirdamas bausmę. Akivaizdu, jog apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam M. G. bausmę, itin didelę reikšmę suteikė jo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei - prisipažinimui ir nuoširdžiam gailėjimuisi, nes nors ir buvo nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, bausmė nuteistajam skirta pakankamai švelni, apylinkės teismas nuteistajam M. G. už tyčinio nusikaltimo padarymą laisvės atėmimo bausmės dydį nustatė mažesnį, negu straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis (teismas M. G. skyrė laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams, o šios bausmės vidurkis yra laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams ir 15 dienų).

Nuteistojo M. G. apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė – prisipažino padarius inkriminuojamą veiką – taip pat leido teismui baudžiamąją bylą išnagrinėti atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikyti nuteistojo M. G. atžvilgiu BK 64¹ str. nuostatas ir, sušvelninant jo padėtį, sumažinti jam skirtą bausmę vienu trečdaliu. Dar labiau švelninti nuteistajam M. G. už BK 178 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą skirtą bausmę teisėjų kolegija nemato pagrindo.

Nuteistojo M. G. veika yra tyčinė ir savanaudiška. Jis nusikaltimo padarymo metu niekur nedirbo, eilę kartų teistas už nusikaltimus nuosavybei, tai leidžia daryti išvadą, jog jis pragyvenimui lėšų gaudavo nusikalstamu būdu – vogdamas. Teisiamojo posėdžio metu (b. l. 194) jis pripažino, jog pavogtus alkoholio butelius pardavė, pinigus išleido savo reikmėm, t. y. sumokėjo už buto nuomą. M. G. tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinius nusikaltimus, todėl jis, remiantis BK 27 str. 1 d. nuostatomis, laikomas recidyvistu. Remiantis BK 56 str. 1 d. nuostatomis, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, ką apylinkės teismas šiuo atveju ir padarė. Įstatymų leidėjas tipine bausme recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą laiko laisvės atėmimo bausmę. Būtent laisvės atėmimo bausmės paskyrimas recidyvistui paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį (tikslus). Nuteistojo M. G. nusikalstamas elgesys rodo jo nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdo, stoti į doros kelią, pragyvenimui užsidirbti legaliu būdu. Jo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, nes jis eilę kartų buvo teistas taip pat už turtinio pobūdžio nusikaltimus (vagystes, plėšimus, sukčiavimus ir kt.), šis nusikaltimas buvo jo pasirinkto gyvenimo ir elgesio būdo pasekmė. Anksčiau skirtos bausmės jo nepataisė.

Remdamasi tuo, kas anksčiau aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam M. G., kaip recidyvistui, griežčiausią bausmės rūšį - laisvės atėmimą ir nustatydamas jo dydį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, kaltės formą, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes ir tai, kad švelnesne bausme nebus pasiekti BK 41 str. numatyti bausmės tikslai. Keisti skundžiamą nuosprendį, švelninant bausmės rūšį ar mažinant jos dydį, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo M. G. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.

Dėl nuteistojo V. B. apeliacinio skundo argumentų

V. B. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 str. 1 d. už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe, iš prekybos centro pagrobė svetimą turtą - 4 butelius viskio „Jack Daniel“ 1 litro talpos už 319,96 Lt, 2 butelius konjako „Hennessy VSOP“ su dėžute 0,7 litro talpos už 259 Lt bei 2 butelius „Hennessy VS“ už 175,98 Lt, tuo padarydamas 754,94 Lt turtinę žalą.

Nuteistasis V. B. prašo šią jo veiką perkvalifikuoti iš BK 178 str. 1 d. į BK 178 str. 4 d., kadangi, kaip nurodo nuteistasis, jo padaryta žala neviršija 3 MGL (390 Lt) dydžio. Tačiau šis nuteistojo V. B. prašymas nepagrįstas.

Bendrininkų susitarimas daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis, t. y. ne tik žodžiu, raštu, bet ir konkliudentiniais veiksmais. Susitarimas gali būti suplanuotas iš anksto arba kilęs staiga spontaniškai, nebūtina, kad bendravykdytojai būtų iš anksto detaliai suplanavę ir aptarę nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Todėl nors teisiamojo posėdžio metu (b. l. 194) abu nuteistieji ir teigė, kad jokio susitarimo daryti nusikalstamą veiką tarp jų nebuvo, jų pačių parodymai, kad į parduotuvę užėjo kartu, kiekvienas iš jų paėmė alkoholinių gėrimų butelius, po to susitiko prie mašinos patvirtina, kad jie veikė bendrai, jie konkliudentiniais veiksmais, savo elgesiu pritarė vienas kito neteisėtam elgesiui, suvokė, jog bendrai dalyvauja nusikalstamoje veikoje, juos abu jungė vieninga tyčia – iš prekybos centro pavogti alkoholinių gėrimų. Todėl pripažįstama, kad nuteistasis V. B. ir M. G. vogdami veikė bendrininkų grupe. Visi bendrininkai baudžiamojon atsakomybėn turi būti traukiami ir atsakyti pagal tą patį BK straipsnį ir dalį, nors kiekvienas jų ir nerealizavo visų nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių. Dėl bendro dalyvavimo darant nusikalstamą veiką atsiradę padariniai yra bendri visiems bendrininkams ir nėra išskiriami ar skaidomi atskiriems bendrininkams. Civiliniam ieškovui UAB „Maxima LT“ padaryta žala siekia 754,94 Lt. Kadangi ši suma viršija 3 MGL (390 Lt) dydžio sumą, tačiau neviršija 250 MGL (32 500 Lt) dydžio sumos, nuteistojo V. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 str. 1 d. Todėl tenkinti nuteistojo V. B. prašymą ir jo veiką perkvalifikuoti iš BK 178 str. 1 d. į BK 178 str. 4 d. nėra teisinio pagrindo.

Apylinkės teismas už BK 178 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą skyrė nuteistajam V. B. laisvės atėmimo bausmę 1 metams 3 mėnesiams, o pritaikęs BK 64¹ str. nuostatas, bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė galutinę bausmę – laisvės atėmimą 10 mėnesių. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, V. B. anksčiau teistas 10 kartų, nusikalto esant nusikaltimų recidyvui. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgė į nuteistojo V. B. atsakomybę lengvinančias aplinkybes - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi bei atlygino dalį savo padarytos žalos, taip pat į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikalto bendrininkų grupėje.

Kaip matyti, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam V. B. bausmę, įvertino jo apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ir, priešingai negu teigia apeliantas, šią aplinkybę pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe bei į ją atsižvelgė skirdamas bausmę. Apylinkės teismas taip pat įvertino aplinkybę, kad nuteistasis V. B. atlygino dalį padarytos žalos, šią aplinkybę taip pat pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Akivaizdu, jog apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam V. B. bausmę, itin didelę reikšmę suteikė jo atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms - prisipažinimui ir nuoširdžiam gailėjimuisi bei daliniam žalos atlyginimui, nes nors ir buvo nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, bausmė nuteistajam skirta pakankamai švelni, apylinkės teismas nuteistajam V. B. už tyčinio nusikaltimo padarymą laisvės atėmimo bausmės dydį nustatė mažesnį, negu straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis (teismas V. B. skyrė laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams, o šios bausmės vidurkis yra laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams ir 15 dienų), o taip pat, kadangi V. B. atžvilgiu buvo nustatytos net dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jam laisvės atėmimo bausmės dydis buvo nustatytas mažesnis, negu jo bendrininkui. Teismas taip pat nuteistojo V. B. atžvilgiu taikė BK 64¹ str. nuostatas ir paskirtą 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu, tokiu būdu sušvelnindamas jo padėtį. Dar labiau švelninti nuteistajam V. B. už tyčinio nusikaltimo padarymą skirtą bausmę teisėjų kolegija nemato pagrindo.

Nuteistojo V. B. veika yra tyčinė ir savanaudiška. Jis eilę kartų teistas už vagystes, tai leidžia daryti išvadą, jog jis pragyvenimui lėšų gaudavo nusikalstamu būdu – vogdamas. V. B. tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinius nusikaltimus, todėl jis, remiantis BK 27 str. 1 d. nuostatomis, laikomas recidyvistu. Remiantis BK 56 str. 1 d. nuostatomis, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, ką apylinkės teismas šiuo atveju ir padarė. Įstatymų leidėjas tipine bausme recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą laiko laisvės atėmimo bausmę. Būtent laisvės atėmimo bausmės paskyrimas recidyvistui paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį (tikslus). Nors nuteistasis V. B. teigia šiuo metu dirbantis ir gaunantis pastovias pajamas, turintis pastovią gyvenamąją vietą, kuriantis naują šeimą, šios aplinkybės nepaneigia būtinumo jo atžvilgiu taikyti griežčiausią laisvės atėmimo bausmę ir neduoda pagrindo bausmės švelninimui, kadangi jam skirta bausme siekiama sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti jį taip, kad daugiau nenusikalstų, o nuteistojo V. B. nurodytomis aplinkybėmis – darbu bei tik dar kuriama šeima – viso to nebus įmanoma pasiekti.

Remdamasi tuo, kas anksčiau aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam V. B., kaip recidyvistui, griežčiausią bausmės rūšį - laisvės atėmimą ir nustatydamas jo dydį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, kaltės formą, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančią aplinkybes ir tai, kad švelnesne bausme nebus pasiekti BK 41 str. numatyti bausmės tikslai. Keisti skundžiamą nuosprendį, švelninant bausmės rūšį ar mažinant jos dydį, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo V. B. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų M. G. ir V. B. apeliacinius skundus atmesti.