- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-02
- Bylos Nr.
- ATP-281-593/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Jankauskienė
- Pareiškėjas
- B. K.
- Kategorijos
- 50.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos B. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutarimo B. K. administracinio teisės pažeidimo byloje
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutarimu B. K. pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. ir jai skirta 115 EUR (vieno šimto penkiolikos eurų) bauda už tai, kad ji 2015-01-01 16.01 val. namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), atsisakė vykdyti teisėtą policijos pareigūno reikalavimą pasakyti savo vardą, pavardę bei nurodyti kur gyvena, taip pat atsisakė pasišalinti iš minėto kiemo, kurio savininkės buvo nepageidaujama, pateikti asmenybę patvirtinantį dokumentą.
Šalies argumentai
Pareiškėja, nesutikdama su priimtu nutarimu, Kauno apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą ir prašė panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimą bei administracinę bylą nutraukti.
Pareiškėja savo skunde nurodė, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neišsamiai išsiaiškino ir netinkamai vertino aplinkybes, vertino vien policijos pareigūnų parodymus, o jos parodymus ignoravo ir neapklausė kitų asmenų, buvusių 2015-01-01 16 val. namo kieme, ko pasekoje priėmė neteisingą sprendimą. Pareiškėjos nuomone, policijos pareigūnų parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, nes jie nebuvo tikslūs ir nuoseklūs. Pareiškėja nurodė, kad ji pati iškvietė pareigūnus, kai dingo jos piniginė, vėliau piniginei atsiradus, dėl vagystės jokio pareiškimo nerašė. Policijos pareigūnai be pagrindo ėmė reikalauti, kad ji pasišalintų iš namo kiemo, nors to neprašė nei namo savininkė, nei jos sūnus – pareiškėjos draugas V. V.. Ji su savimi asmens dokumento neturėjo, todėl pateikti negalėjo ir tai negali būti vertinama kaip pažeidimas. Policijos pareigūnai patys ją stumdė ir nepagrįstai reikalavo pasišalinti iš namo kiemo. Pareiškėjos nuomone, ji policijos pareigūnams nesipriešino, dokumento pateikti negalėjo, nes jo neturėjo, todėl pažeidimo dėl kurio nubausta, ji nepadarė.
Atsiliepimas
Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viršininkas atsiliepime į pareiškėjos B. K. apeliacinį skundą prašė jo netenkinti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-01-29 nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos B. K. apeliacinis skundas atmestinas.
Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Teismas kiekvienu atveju visapusiškai įvertina visus byloje surinktus įrodymus ir nusprendžia, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai).
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įstatymo taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad B. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. Teismas, pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas B. K. surašytas dėl to, kad ji 2015-01-01 nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų pasakyti savo vardą, pavardę bei nurodyti kur gyvena, pateikti savo asmens tapatybės dokumentą, taip pat atsisakė pasišalinti iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo, kur savininkės buvo nepageidaujama. Dėl reikalavimo nevykdymo policijos pareigūnai ją pristatė į Marijampolės AVPK budėtojų dalį. Nagrinėjamu atveju, ATPK 187 str. 2 d. numatytas pažeidimas pasireiškė tuo, kad pareiškėja nevykdė teisėtų policijos pareigūnų (pareigūno) nurodymų ar reikalavimų.
B. K. kaltė padarius ATPK 187 str. 2 d. numatytą pažeidimą įrodyta liudytojų policijos pareigūnų A. J., A. I. parodymais, taip pat pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kitais bylos duomenimis.
Kaip matyti iš bylos duomenų, policijos pareigūnų reikalavimų teisėtumas pasireiškė tuo, kad jie, nors ir buvo iškviesti pareiškėjos dėl tariamai dingusios piniginės su pinigais, bet jiems atvykus ir paaiškėjus, kad piniginė atsirado, siekė užtikrinti viešąją tvarką prie namo, kurio savininkė S. V., gim. 1929 m. Pareigūnams nustačius, jog B. K. akivaizdžiai neblaivi, jau dvi paros girtauja S. V. namuose su jos sūnumi, neduoda ramybės, triukšmauja ir yra jos (S. V.) nepageidaujama, B. K. pareigūnų buvo prašoma išeiti iš namo valdos teritorijos ir tik jai atsisakius vykdyti pareigūnų teisėtus reikalavimus, ji buvo įsodinta į tarnybinį automobilį ir pristatyta į Marijampolės AVPK policijos budėtojų dalį.
Apylinkės teismas, vertindamas byloje esančius duomenis pagrįstai konstatavo, jog liudytojų policijos pareigūnų A. J., A. I. parodymai patvirtina, jog sumaištį ir triukšmą kėlė neblaivi B. K., jos ne kartą buvo prašoma prisistatyti ar pateikti dokumentą ir palikti namo kiemo teritoriją, tačiau ji policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdė. Netikėti liudytojų parodymais nėra jokio pagrindo, jų parodymai nuoseklūs, aplinkybių, kad jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi nenustatyta.
Aukštesnysis teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad B. K. ne kartą bausta administracine tvarka už pažeidimus susijusius su viešąja tvarka, todėl tai ją charakterizuoja, kaip asmenybę, linkusią daryti šios rūšies pažeidmus.
Nurodytos aplinkybės vertintinamos, kaip byloje surinktų įrodymų visuma, o ne kaip atskiri duomenys ir tai pakankama pareiškėjos kaltei pagrįsti, todėl aukštesnysis teismas sutinka su surinktų bylos duomenų analize, kuri neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, ir su teismo išvada, jog B. K. kaltė, padarius Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. numatytą pažeidimą, įrodyta bylos duomenų visuma.
Skunde išdėstyti argumentai, kad nepakanka įrodymų jos kaltei pagrįsti, kad pareigūnų tarnybiniai pranešimai identiški, o teisme jų parodymai buvo prieštaringi dėl nuėjimo pas S. V., jog jos pasišalinti iš kiemo neprašė nei namo savininkė, nei jos sūnus, tėra tik subjektyvus niekuo nepagrįstas pareiškėjos vertinimas, kuris paneigtas įrodymų visuma.
Teismas nesutinka su pareiškėjos teiginiais, jog policijos pareigūnų parodymai prieštaringi. Abu pareigūnai teismo posėdžio metu nurodė, kokius veiksmus atliko kiekvienas, atvykęs į S. V. namus ir teismas šiais parodymais rėmėsi. Pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytos iš esmės tokios pačios aplinkybės, tik jas nurodant bendrai - tiek vieno, tiek kito veiksmus, ir jokių prieštaravimų tarp parodymų teismo posėdžio metu ir duomenų tarnybiniuose pranešimuose – nėra. Taip pat kaip nepagrįstą teismas atmeta pareiškėjos skundo argumentą, jog pareigūnai ją stumdė ir patys elgėsi neteisėtai, reikalaudami išeiti iš kiemo, kadangi jokių duomenų, jog būtų kreiptasi dėl neteisėtų policijos veiksmų į teisėsaugos institucijas, byloje nėra.
Atmetami kaip nepagrįsti skundo argumentai dėl liudytojų V. V. apklausos, kadangi apylinkės teismas teisingai nusprendė, kad duomenų B. K. kaltei pagrįsti pakanka. Apygardos teismas pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų objektyvioms bylos aplinkybėms nustatyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl B. K. kaltės.
Teismas, skirdamas nuobaudą B. K., pagrįstai atsižvelgė į aplinkybių visumą, į pažeidimo pobūdį, į jos asmenybę, į tai, kad atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta ir skyrė 115 Eur baudą. Su šiuo nuobaudos paskyrimu apygardos teismas visiškai sutinka, kadangi Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų, bus pasiekti.
Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmos instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi.
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą ir B. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.